Paulas Landis 1963 m. dar buvo jaunas agentas, paskirtas saugoti pirmąją ponią Jacqueline Kennedy. Dabar jis dalijosi prisiminimais naujoje memuarų knygoje „Paskutinis liudininkas“ (angl. „The Final Witness“), kuri bus išleista kitą mėnesį. Lapkritį bus minimos 60-osios nužudymo metinės.
Tai, ką P.Landis prisimena apie buvimą šalia J.F.Kennedy kūno, gali paneigti vadinamosios stebuklingos kulkos teorijos elementus. Remiantis šia teorija, viena iš kulkų, pataikiusi į J.F.Kennedy, sužeidė ir tuometinį Teksaso gubernatorių Johną Connally.
Warreno komisijos teigimu, kulka buvo aptikta, kai ji nukrito ant grindų šalia neštuvų su J.Connally.
Trečiadienį CNN laidoje pirmą kartą duodamas interviu televizijai, 88 metų P.Landis papasakojo apie nužudymą ir teigė, kad jis rado kulką iš limuzino, kuriuo buvo vežama Kennedy pora.
Jis patikino, kad kulką jis vėliau įdėjo į atitinkamą apžiūros kambarį, kuriame Parklando memorialinėje ligoninėje buvo gydomas prezidentas.
P.Landis papasakojo apie chaotišką įvykių eigą ir savo sekundžių tikslumu priimtus sprendimus ištraukti kulką iš limuzino ir padėti ją šalia prezidento.
„Pagalvojau, kad tai puiki vieta palikti kulką, nes tai svarbus įrodymas ir pasitaikė tinkama proga ją palikti“, – sakė P.Landis.
Informacijos nulaikymas
„Visiems agentams viskas buvo gana įtempta“, – pasakojo P.Landis CNN laidoje, paaiškindamas, kodėl nei tuo metu, nei po kelių dešimtmečių nepranešė vadovams apie kulką.
„Aš tiesiog stebėjau ponią J.Kennedy, – aiškino jis. – Bijojau, kad neteksiu sąmonės, ir vis kartojau sau, kad turiu laikytis“.
Jis niekada nebuvo apklaustas Warreno komisijos ir sakė bijojęs, kad jei būtų apklaustas, būtų palūžęs „ir padaręs gėdą slaptosioms tarnyboms“.
Savo patirties persekiojamas P.Landis tvirtino, kad iš slaptosios tarnybos jis pasitraukė praėjus mažiau nei metams po nužudymo.
Skirtingos nuomonės dėl memuarų
„Faktai apie JFK“ naujienlaiškio redaktorius Jeffersonas Morley reikalauja, kad oficialūs J.F.Kennedy nužudymo dokumentai būtų skaidresni. Jis jau seniai abejoja „stebuklingos kulkos“ teorija ir dekonstruoja oficialias vyriausybės ataskaitas.
„P.Landis parodo, kad šis klausimas yra atviras ir mums tikrai reikia daug geresnio paaiškinimo, kas įvyko 1963 m. lapkričio 22 d.“, – anksčiau šią savaitę CNN teigė J.Morley.
Kitas ekspertas teigia, kad P.Landis nepakeitė pagrindinių daugelio vyriausybinių ataskaitų ir išsamių tyrimų išvadų.
Buvęs FTB analitikas Farris Rookstool III peržiūrėjo J.F.Kennedy nužudymo dokumentus.
„Problema ta, kad visa tai nekeičia pagrindinio fakto, jog trys šūviai buvo paleisti iš Teksaso mokyklos knygų saugyklos pietrytinio kampo... iš Lee Harvey Oswaldo šautuvo“, – patikino jis.
Neįmanoma apžvelgti visų įrodymų ir kvaila bandyti
Jei norite praleisti dienų dienas, ieškodami įrodymų, ataskaitų ir išslaptintų dokumentų, apsilankykite Nacionalinio archyvo svetainėje. Ten yra Warreno komisijos ataskaita, kuri, daugelio nuomone, buvo neišsami ir skubota.
Nacionalinis archyvas taip pat paskelbė Kongreso tyrimo, kuris tikrino Warreno komisijos, t. y. Atstovų Rūmų specialiojo nužudymų komiteto darbą. Šis komitetas 1979 m. paskelbė ataskaitą, kurioje taip pat nustatė, kad L.H.Oswaldas paleido tris šūvius, o du pataikė į J.F.Kennedy. Komitetas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog su tuo būtų susijusi Kubos vyriausybė, mafija ar CŽV.
Paslapčių vis dar yra
Nepaisant kelių prezidentų pažadų ir 1992 m. Kongreso priimto įstatymo, CŽV, gynybos departamentas ir valstybės departamentas vis dar turi dokumentų, kuriuos atsisako viešai paskelbti.
Nors 1992 m. įstatymas buvo priimtas siekiant padidinti pasitikėjimą ir sumažinti slaptumą, skaitant 1998 m. Nacionaliniame archyve sudarytos specialios tarybos, turėjusios priversti Amerikos nacionalinio saugumo aparatą laikytis įstatymo, ataskaitą, galima įžvelgti biurokratinę kovą.
Didžioji dauguma dokumentų buvo paviešinti. Tačiau skaidrumo pastangos tęsiasi. Dokumentai buvo paskelbti tik praėjusį mėnesį, nors, kaip ir daugelis pastaruoju metu paskelbtų dokumentų, jie vis dar yra suredaguoti, jų šriftą įskaityti itin sunku arba neįmanoma, o jų ryšys su nužudymo tyrimu nėra aiškus.
J.Bideno ir D.Trumpo vaidmuo
Nors tiek J.Bideno, tiek D.Trumpo administracijos paviešino dešimtis tūkstančių dokumentų, jos leido kitus dokumentus laikyti paslaptyje.
Prezidentas J.Bidenas reikalavo, kad agentūros surašytų pagrindimą, kodėl dokumentai turėtų likti paslėpti.
Dažniausiai tai susiveda į nenorą išduoti konfidencialių šaltinių, kurie vis dar gyvi arba gali būti gyvi. CŽV teigimu, prieš atskleisdžiant šią informaciją reikia palaukti, kol žmonės arba mirs, arba galės būti laikomi mirusiais sulaukę 100 metų.
Dėl to ji ir toliau slepia tūkstančius dokumentų, surašytų 118 puslapių apimties apraše.
„Geranoriškas slėpimas“
CŽV istorikas apibūdino agentūros selektyvų bendradarbiavimą ir informacijos slėpimą nuo Warreno komisijos ir Atstovų Rūmų komiteto kaip savotišką „geranorišką slėpimą“. Ši istorija nevyriausybinėje skaidrumo svetainėje „Nacionalinio saugumo archyvas“ (angl. National Security Archive) ir J.F.Kennedy nužudymo eksperto Philipo Shenono paaiškinimuose skiriasi.
P.Shenonas ir Virdžinijos universiteto istorikas Larry Sabato buvo vieni iš tų, kurie pastaraisiais metais analizavo paviešintus dokumentus, iš kurių kai kurie leido suabejoti oficialia nužudymo versija net CŽV.
Daug klausimų kyla dėl L.H.Oswaldo kelionės į Meksiką likus kelioms savaitėms iki nužudymo. Stebimas CŽV, jis lankėsi Kubos ir Sovietų Sąjungos ambasadose ir, matyt, bandė gauti vizą, kad galėtų pabėgti iš JAV.
Nepaisant visų jos trūkumų (o jų yra daug), 2013 m. Sabato CNN rašė apie tai, kad pagrindiniai Warreno komisijos ataskaitos punktai yra pagrįsti.
Dauguma amerikiečių netiki oficialiomis ataskaitomis
2018 m. „CBS News“ apklausos metu dauguma (54 proc.) amerikiečių teigė, kad įvykiai buvo slepiami.
2013 m. CBS apklausoje 61 proc. apklaustųjų teigė, kad prie to prisidėjo ne tik L.H.Oswaldas, bet ir kiti asmenys. Tai iš tikrųjų mažiau nei 1998 m., kai 76 proc. respondentų teigė manantys, kad su tuo susiję kiti asmenys. Kai 2013 m. CNN paklausė, kas, žmonių nuomone, buvo susiję, trečdalis šalies gyventojų, t. y. 33 proc., įtarė, kad su tuo susijusi CŽV. Tačiau toje 2013 m. apklausoje nemaža dalis respondentų taip pat įtarė, kad su tuo galėjo būti susijusi mafija ir tuometinis viceprezidentas Lyndonas B. Johnsonas.
Visi įrodymai veda link L.H.Oswaldo
Paklausus L.Sabato, ar jis vis dar laikosi to 2013 m. argumento, jog pagrindinė Warreno komisijos mintis yra teisinga, jis nesudvejojo.
„Taip, aš vis dar tikiu, kad L.H.Oswaldas buvo vienintelis šaulys – nepaisant visko“, – patikino L.Sabato.
Jis norėtų, kad Warreno komisija dar 1963 m. būtų apklaususi P.Landisą ir kitus, o ne tiesiog priėmusi pareiškimus be kryžminės apklausos.
„Nuo septintojo dešimtmečio teorijų kūrėjai per daug įsitraukę į stebuklų paieškas“, – sakė L.Sabato, atkreipdamas dėmesį į daugybę, neretai neįprastų teorijų, kurias galima lengvai rasti internete.
Vis dėlto L.Sabato teigė suprantantis, kodėl žmonės netiki komisijos išvadomis. Jis išsakė svarbią mintį, kuri apima ne tik J.F.Kennedy nužudymą.
„Mūsų pačių vyriausybė ir jos aukščiausios agentūros suteikė žmonėms daugybę priežasčių abejoti tuo, ką jos sakė apie J.F.Kennedy nužudymą, – sakė L.Sabato. – 1963 m. mes patikėjome beveik viskuo, ką mums sakė valdžios institucijos – taip buvome auklėjami. Tačiau dabar, po dešimtmečius trukusio valdžios melo apie Vietnamą, Watergate'o skandalą, Iraną, Rugsėjo 11-osios įvykius, Afganistaną, Iraką ir tūkstančius kitų dalykų, ar galite kaltinti žmones, kad jie netiki tuo, ką Warreno komisija skelbė?“
Parengta pagal CNN inf.
