Karą kurstančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino žemių grobstymas kaimyninėse valstybėse pastūmėjo Europos Sąjungos vadovus kurti savo plėtros planus. Šiuo metu vyksta judėjimai, kuriais siekiama į 27 šalių bloką įtraukti net aštuonias naujas nares.
Tačiau istorinis plėtros siekis kelia savų pavojų ir pačiai ES.
Europos Sąjungos plėtra grįžo į Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen darbotvarkę, tačiau spartus bloko augimas gali turėti neigiamų pasekmių blokui.
Karą kurstančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino žemių grobstymas kaimyninėse valstybėse pastūmėjo Europos Sąjungos vadovus kurti savo plėtros planus. Šiuo metu vyksta judėjimai, kuriais siekiama į 27 šalių bloką įtraukti net aštuonias naujas nares.
Šiuo metu oficialios šalys kandidatės į ES yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija ir Ukraina.
Tačiau istorinis plėtros siekis kelia savų pavojų ir pačiai ES.
Naujų valstybių, tarp kurių gali būti ir žemės ūkio milžinė Ukraina, prisijungimas atvertų iššūkių skrynią. Reikėtų vykdyti plataus masto vidaus reformas, o tai greičiausiai sukeltų ilgus metus truksiančią nuodingą dabartinių ES narių tarpusavio kovą.
Nepaisant to, kad bet koks plėtros procesas yra skausmingai sudėtingas, Rusijos agresija įtikino kai kurias ES vyriausybes, kad jos neturi prabangos laukti.
„Dabar atėjo metas būti drąsiems ir pakeisti požiūrį į plėtrą – priimti šešias Vakarų Balkanų šalis, kiekvieną iš jų, taip pat Ukrainą ir Moldovą, į mūsų šeimą“, – leidiniui „Politico“ sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas.
„Plėtra nėra biurokratinis siekis... Tai tam tikro laisvų, atvirų Vakarų demokratijų gyvenimo modelio eksportas ir apsauga“, – pridūrė jis.
Tikimasi, kad plėtra bus pagrindinė tema, kuria rugsėjo 13 d. EK pirmininkė U. von der Leyen remsis, sakydama metinę kalbą apie ES padėtį. Pasak dviejų aukšto rango ES diplomatų, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti apie konfidencialius dalykus, Europos reikalų ministrai iš 27 bloko sostinių taip pat turėtų aptarti šį klausimą spalio pabaigoje vyksiančiame susitikime.
Svarbiausia, kad Vokietija ir Prancūzija, atrodo, pritaria. Šių metų pradžioje Vokietijos kancleris Olaf Scholzas pasisakė už „išsiplėtusią“ Europą. Tuo tarpu Prancūzijos Europos ministras Laurence'as Boone'as sakė „Politico“, kad ES turėtų „nuosekliai pranešti“ šalims kandidatėms apie prisijungimą prie sąjungos, kad padėtų joms atremti Rusijos įtakos kampanijas.
Septynerių metų terminas
Vienas iš klausimų – laikas. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis paragino iki 2030 m. į bloką priimti naujas nares. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas remia idėją plėstis etapais, kai šalys iš pradžių įgyja galimybę patekti į bendrąją rinką ir tik tada tampa visateisėmis ES narėmis.
Austrijos diplomatijos vadovas A.Schallenbergas iškėlė galimybę leisti šalims kandidatėms dalyvauti kaip stebėtojoms ES politikos ir saugumo komitete – Briuselio institucijoje, kurioje priimami užsienio politikos sprendimai.
„Užuot paprasčiausiai nusiuntę joms ES arba bendros užsienio saugumo politikos deklaraciją ir pasakę „pasirašykite ją“, padarytume jas mūsų mąstymo ir sprendimų priėmimo dalimi“, – savo pasiūlymą aiškino jis.
Atnaujintas siekis kurti didesnę Europą yra pirmasis toks plėtros siekis nuo tada, kai 2013 m. blokas į savo gretas priėmė Kroatiją. Kalbos apie Turkijos priėmimą baigėsi tuo, kad 2011 m. tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy atvirai pasakė Ankarai „ne“ ir taip sustabdė tolesnę plėtrą.
Tačiau jei ES vadovai norės įgyvendinti savo užmojus, jiems teks susidoroti su tam tikrais augimo nuostoliais. Tikėtina, kad Europos sostinėse vyks aršios diskusijos, nes pareigūnai svarstys, ar šalys kandidatės yra tinkamos – pavyzdžiui, nerimą kelia korupcija Ukrainoje. Be to, reikia turėti omenyje košmarišką perspektyvą reformuoti ES vidaus sprendimų priėmimo procesus, kad jie būtų pritaikyti daug didesniam blokui.
Vos Ch.Michelis nustatė 2030 m. datą, Europos Komisijos, atsakingos už šalių kandidačių tinkamumo vertinimą, atstovas spaudai atšaldė tokį greitą terminą.
Atstovas sakė, kad stojimo į ES procesas grindžiamas tik „nuopelnais“. Vėliau šiais metais EK turi pateikti šalių kandidačių pažangos ataskaitas, nors vienas aukšto rango ES diplomatas teigė, kad pristatymas greičiausiai bus atidėtas, nes ypač atidžiai nagrinėjama Ukrainos stojimo paraiška.
Korupcija
„Norime duoti teigiamą ženklą Ukrainai, tačiau tokie dalykai kaip šis pasiūlymas suteikti daugiau galių žvalgybos tarnyboms dėl korupcijos gali pasiųsti neteisingą signalą“, – sakė vienas Vakarų Europos diplomatas. Tuo pat metu Ukraina buvo „labai korumpuota šalis“, pridūrė jis.
Žemės ūkio politika yra akivaizdžiausias bet kokių būsimų Briuselio ir Kijevo derybų dėl narystės ES židinys. Ukrainos eksportuojami pigūs grūdai gali užtvindyti ES ir paskandinti smarkiai subsidijuojamus bloko ūkininkus. Lenkija ir kelios kitos ES šalys jau uždarė duris Ukrainos grūdų eksportui, teigdamos, kad taip siekiama apsaugoti savo ūkininkus.
Tarp vidaus reformų, kurias paskatintų plėtra, yra šios: ES bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkymas, bloko ilgalaikio biudžeto pertvarkymas ir sprendimų priėmimo proceso perrašymas, kad tokiose srityse kaip užsienio politika, kur šiuo metu reikalaujama vieningo sostinių sutarimo, būtų dažniau naudojamas vadinamasis kvalifikuotos daugumos balsavimas.
„Matome, kad dabartinė sistema, nesvarbu, ar tai būtų biudžetas, ar politika, ar sprendimų priėmimo procedūros, netinka Europai, kurioje yra 30 ar daugiau narių, – sakė Portugalijos Europos ministras Tiago Antunesas. – Kartais, kaip žinote, su 27 nariais jau dabar yra labai, labai sunku.“
Didelė ES plėtra perkeltų bloko svorio centrą į rytus, o tai galėtų susilpninti tradiciškai lemiamą Prancūzijos ir Vokietijos įtaką priimant svarbiausius sprendimus.
Grupė ES teisės aktų leidėjų jau rengia toliaregiškus sutarčių pakeitimo planus, kuriuos gavo „Politico“ ir kurie, jų teigimu, būtų reikalingi plėtrai.
Kas rengia referendumą?
Tačiau pagrindinių ES sutarčių keitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis referendumų keliose šalyse. Kai kurie ES diplomatai, teigiantys, kad reformas galima įgyvendinti pagal galiojančią bloko Lisabonos sutartį, nėra linkę imtis tokių veiksmų. „Taryboje nėra daugumos sutarties pakeitimui, – sakė vienas ES diplomatas. – Tarybos teisės tarnyba jau kelis mėnesius mus informuoja, kad Lisabonos sutartis yra atspari plėtrai.“
Artimiausiais mėnesiais diskusijos dėl plėtros turėtų suaktyvėti, įskaitant trečiąjį Europos politinės bendrijos šalių, nepriklausančių blokui, susitikimą, kuris įvyks spalio 5 d. Ispanijoje. Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Ch.Michelis planuoja susitikti su ES vadovais nedidelėse grupėse, kad sužinotų jų nuomonę apie plėtrą.
Nepaisant didelio dėmesio Ukrainai, mažesnės šalys kandidatės taip pat spaudžia bloko vartus.
Kosovo prezidentė Vjosa Osmani, kurios šalis pernai oficialiai pateikė paraišką įstoti į ES, atsargiai pasveikino atnaujintą dėmesį plėtrai. „Mes manome, kad tai naudinga visoms Vakarų Balkanų šalims, kad jos prisijungtų“, – sakė ji.
Tačiau ji pridūrė, kad šalys nenori amžinai laukti, kol ES apsispręs. „Sunku netapti nekantriam, ypač kai darai viską, ko tavęs prašo, o paskui nieko nevyksta“, – piktinosi Kosovo prezidentė.
Parengta pagal „Politico“ inf.
