Kaip jau tapo įprasta Pekinui ir šįkart nebuvo pateiktas joks paaiškinimas dėl Xi Jinpingo sprendimo praleisti svarbų pasaulinį susitikimą, kuriam Kinija anksčiau teikė didelę reikšmę. Vietoj Xi Jinpingo susitikime dalyvavo Kinijos premjeras Li Qiangas, antrasis pagal rangą šalies pareigūnas.
Pekino sprendimas nedalyvauti sukėlė daugybę spėlionių ir interpretacijų, pradedant galimomis Xi Jinpingo sveikatos problemomis ir vidaus problemomis namuose ir baigiant pasipriešinimu šeimininkei Indijai, kurios santykiai su Kinija pašlijo dėl tebesitęsiančio pasienio konflikto.
Tačiau analitikai teigia, kad, žvelgiant iš Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų didžiųjų galių varžymosi perspektyvos, Xi Jinpingo nedalyvavimas G20 susitikime taip pat gali reikšti jo nusivylimą esama pasauline valdymo sistema ir struktūromis, kuriose, jo nuomone, pernelyg dominuoja JAV įtaka.
Vietoje to, Xi Jinpingas gali teikti pirmenybę daugiašaliams forumams, kurie atitinka Kinijos viziją, kaip turėtų būti valdomas pasaulis, pavyzdžiui, neseniai įvykusiam BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos pasaulio ekonomikų grupė, sudaryta 2010 m. prie ankstesnės BRIC prisijungus Pietų Afrikos Respublikai –red.past.) aukščiausiojo lygio susitikimui ir artėjančiam „Diržo ir kelio“ forumui.
„Gali būti, kad tai sąmoningas pasipriešinimas Indijai, tačiau tai taip pat gali būti pareiškimas, kad yra įvairių valdymo struktūrų, kurias Xi Jinpingas laiko svarbiomis, ir G20 gali būti ne viena iš jų“, – CNN sakė Oksfordo universiteto Kinijos centro ekonomistas ir bendradarbis George'as Magnusas ir pridūrė:
„Xi Jinpingas galbūt norėjo sumenkinti Indijos rengiamą G20 viršūnių susitikimą ir pasakė: „Aš čia nedalyvausiu, nes turiu svarbesnių reikalų.“
Nusisukimas nuo G20
Kai kurių analitikų nuomone, Xi Jinpingo nedalyvavimas gali reikšti, kad pasikeitė Kinijos požiūris į G20 – svarbiausią pasaulinį forumą, į kurį susirenka pirmaujančios išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, atstovaujančios 80 proc. pasaulio BVP.
Anksčiau Kinija šią platformą laikė santykinai neutralia pasaulinio valdymo erdve ir G20 diplomatijai teikė didelę reikšmę, sakė Vašingtone įsikūrusio Quincy Institute mokslo darbuotojas Jake'as Werneris.
Nuo pirmojo vadovų susitikimo 2008 m. aukščiausiojo lygio susitikime visada dalyvavo Kinijos vadovas, įskaitant dalyvavimą vaizdo ryšiu per koronaviruso pandemiją. O kai 2016 m. Kinija surengė savo pirmąjį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą, ji pasistengė, kad renginys būtų sėkmingas ir pademonstruotų savo didėjančią įtaką pasaulio arenoje.
Tačiau nuo to laiko dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai buvo kupini didėjančios įtampos ir priešpriešos. Dabar „Kinija mano, kad G20 erdvė vis labiau orientuota į JAV ir jų darbotvarkę, kurią Xi Jinpingas laiko priešiška Kinijai“, – paaiškino J.Werneris.
Maždaug pusė grupės narių yra JAV sąjungininkės, kurias šios šalies prezidento Joe Bideno administracija ragino laikytis griežtesnės pozicijos kovojant su Kinija. Be to, Pekinas vis dažniau į įtampą su kitomis narėmis, pavyzdžiui, į ginčą dėl sienos su Indija, žiūri per savo sudėtingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, pridūrė jis.
Pekinas piktinasi stiprėjančiais Naujojo Delio ryšiais su Vašingtonu, ypač jo dalyvavimu Quad („Quadrilateral Security Dialogue“ (QSD) – JAV vadovaujamos saugumo grupės, kurią Pekinas smerkia kaip „Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono NATO“ – veikloje.
„Kinija mano, kad Indija yra prieš Kiniją nusiteikusi priešiškai, todėl nenori prisidėti prie Indijos organizuojamo didelio tarptautinio aukščiausiojo lygio susitikimo“, – sakė Naujojo Delio Džavaharlalo Nehru universiteto tarptautinių studijų profesorius Happymonas Jacobas.
Aukščiausiojo lygio susitikimui šešėlį meta ir nesutarimai dėl karo Ukrainoje. Iki šiol Indijai nepavyko susitarti dėl bendro pareiškimo nė viename iš svarbiausių G20 susitikimų nuo tada, kai ji perėmė pirmininkavimą praėjusių metų gruodį.
Kinijos atsisakymas pasmerkti Rusijos invaziją ir nuolatinė diplomatinė parama Maskvai padidino jos trintį su Vakarais.
„Kinija pareiškė mananti, kad Didysis dvidešimtukas (G20) turėtų apsiriboti ekonominėmis diskusijomis. Jis neturėtų būti politizuojamas dėl geopolitinių lūžio linijų, kurias nori prastumti Jungtinės Valstijos ir europiečiai“, – priminė J.Werneris.
Kinijos analitikai sutinka, kad Pekinas gali manyti, jog G20 yra vis mažiau vertinga ir veiksminga platforma.
Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhongas teigė, kad G20 tapo „sudėtingesne ir daugiau iššūkių keliančia“ Kinijos diplomatijos scena nei prieš kelerius metus, nes sumažėjo Kinijai draugiškų narių skaičius.
Alternatyvi pasaulinio valdymo sistema
Paskutinį kartą Xi Jinpingas dalyvavo praėjusių metų lapkritį vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Balyje (Indonezija), kai jis išėjo iš Kinijos izoliacijos ir pareiškė grįžtantis į pasaulio areną.
Per dvi dienas trukusį viršūnių susitikimą jis surengė diplomatinius susitikimus su 11 pasaulio lyderių, įskaitant JAV Prezidentą J.Bideną, ir daugelį jų pakvietė apsilankyti Kinijoje.
Nuo to laiko į Pekino duris pasibeldė ilga eilė užsienio lyderių ir aukšto rango pareigūnų, norinčių susitikti su Xi Jinpingu, įskaitant G20 šalių vadovus iš Vokietijos, Prancūzijos, Brazilijos, Indonezijos ir ES, taip pat JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną.
Per visą tą laiką Xi Jinpingas šiais metais į užsienį vyko tik į dvi keliones – ir abi jos yra svarbiausios jo pastangoms pertvarkyti pasaulinę tvarką.
Kovą Xi Jinpingas vyko į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – „senu draugu“, kuris dalijasi jo giliu nepasitikėjimu JAV galia. Praėjusį mėnesį jis dalyvavo Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo mieste vykusiame BRICS besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo paskelbta apie šešių naujų narių (Saudo Arabijos, Irano, Etiopijos, Egipto, Argentinos ir Jungtinių Arabų Emyratų) priėmimą.
Ši plėtra, kurią Xi Jinpingas pavadino „istorine“, yra didelė pergalė Pekinui, kuris jau seniai siekė, kad ši ekonominė grupė taptų geopolitine atsvara Vakarams.
Oksfordo universiteto ekspertas G.Magnusas teigė, kad išsiplėtusi BRICS yra alternatyvios valdymo struktūros, kurią Pekinas nori sukurti, pavyzdys – jai priklauso kai kurios svarbiausios pasaulio pietų šalys, o Kinijai tenka pagrindinis vaidmuo.
Pastaraisiais metais Xi Jinpingas išdėstė savo naujos pasaulio tvarkos viziją, paskelbdamas tris pasaulines iniciatyvas – Pasaulinę saugumo iniciatyvą (nauja saugumo architektūra be aljansų), Pasaulinę vystymosi iniciatyvą (nauja priemonė ekonomikos augimui finansuoti) ir Pasaulinę civilizacijos iniciatyvą (nauja valstybės apibrėžta vertybių sistema, kuriai negalioja visuotinių vertybių ribos).
Nors jos yra plačios ir, atrodytų, neaiškios savo turiniu, „jos sukurtos kaip skėtis, po kuriuo šalys gali susivienyti pagal Kinijos nustatytą naratyvą, kuris skiriasi nuo tokios valdymo struktūros, kuri vyrauja ją globojant G20“, – sakė G.Magnusas.
Tikimasi, kad kitą mėnesį Kinijos lyderis surengs „Diržo ir kelio“ forumą, skirtą jo pasaulinės infrastruktūros ir prekybos iniciatyvos, kuri yra pagrindinis Pekino naujosios pasaulinės valdymo struktūros elementas, dešimtmečiui paminėti.
G.Magnusas pažymėjo, kad tokios iniciatyvos kaip „Diržas ir kelias“, BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kurių steigėjas arba pagrindinis veikėjas yra Pekinas, dabar Kinijoje turi daug aukštesnį statusą.
„Šie dariniai egzistuoja kaip alternatyvios struktūros toms, prie kurių Kinija tradiciškai prisijungdavo ir turėdavo dalytis dėmesiu su Jungtinėmis Valstijomis, – aiškino ekspertas. – Tai taip pat siunčia žinią likusiam pasauliui – ne tik globalioms Pietų šalims, bet ir svyruojančioms liberaliosios demokratijos pasaulio šalims – kad tai yra Kinijos aikštelė.“
Parengta pagal CNN inf.
