74 metų Karoliui III dar reikia daug ką įrodyti, kaip sėkmingai jis gali naudoti švelniąją valdžią ir išlaikyti monarchijos svarbą šiais laikais. Lūkesčiai, kad jis gali „susilpninti“ šią instituciją kol kas nepasiteisino. Be to, neatrodo, kad jis būtų padaręs didelę pažangą spręsdamas, ką daryti su savo susikompromitavusiu broliu princu Andrew ir atsiskyrusiu sūnumi princu Harry.
Biografės Sally Bedell Smith teigimu, Karolis III tapo atviresnis, užmezgė ryšį su visuomene ir pasirodė esąs „labai geras kalbėtojas, daug geresnis nei jo motina“.
„Atrodo, kad jis mėgaujasi savimi, labai gerai jaučiasi šiame vaidmenyje“, – įsitikinusi ji.
Karūnavimas buvo ir viduramžiškas, ir modernus
Ko gero didžiausia praėjusių metų Karolio III sėkmė gegužės 6 d. įvykusi karūnacija.
„Karūnavimas buvo pažymėtas jo antspaudu – tradicijų ir to, kokia Britanija yra šiandien, mišinys, – ceremoniją apibūdino Londono Karališkojo Holovėjaus universiteto konstitucijos ekspertas Craigas Prescottas. – Viskas atrodo šiek tiek aštriau, šiuolaikiškiau.“
Karolis III atliko ir pagrindinį vaidmenį, ir režisieriaus vaidmenį šventėje, kuri išliko giliai religinga ir kupina tradicijų, tačiau labiau įtraukė kitas religijas, buvo labiau linkstama į aplinkosaugą ir buvo šiek tiek sumažinta – nors ir su auksiniais vežimais.
Be to, karaliui pavyko palengvinti Camillos, kaip karalienės, įsitvirtinimą žmonių sąmonėje – jis tyliai iš rūmų komunikacijos išbraukė „konsorto“ išlygą. Taip kiek supykdydamas tuos britus, kurie ir toliau buvo ištikimi jo pirmajai žmonai princesei Dianai.
Mažiau viešo gyvenimo
Kitas keblus klausimas buvo tai, kaip Karolis III iš princo aktyvisto taps karaliumi vienytoju.
Skirtingai nei jo motina, jis žinomas kaip turintis tvirtą nuomonę – apie klimato kaitą, architektūrą, gyvatvores. Jis visą gyvenimą praleido gindamas savo tikslus. Ir vis dėlto egzistuoja idėja, kad politinis neutralumas yra būtinas monarchijos išlikimui šiais laikais.
Karolis III įrodė, kad gali viską suvaldyti – tiesa, kai kurie karališkosios šeimos stebėtojai garsiai svarsto, ar jo patarėjų būrys nelaiko jo ant pernelyg griežto pavadžio.
Būdamas princas, Karolis III buvo vienas iš pagrindinių kalbėtojų renginiuose, skirtuose klimato problemoms spręsti, įskaitant Jungtinių Tautų COP26 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą Glazge.
Tačiau tik tapęs karaliumi, jis susitarė su tuometine ministre pirmininke Liz Truss, kad nedalyvaus COP27 Egipte.
Vietoj to jis lapkričio mėn. surengė priėmimą prieš viršūnių susitikimą Bakingemo rūmuose, kuriame dalyvavo svečiai, įskaitant JAV pasiuntinį klimato kaitos klausimais Johną F. Kerry ir COP pirmininką Aloką Sharmą. Liepos mėnesį Karolis III Vindzoro pilyje susitiko su JAV prezidentu J. Bidenu ir žymiais filantropais bei finansininkais, siekdamas sutelkti klimato kaitos finansavimą.
Karališkasis biografas Hugo Vickersas taip pat nurodė, kad karalius užkulisiuose mėgsta naudoti savo turimą švelniąją galią.
„Jis labai aktyvus. Tačiau jis tai daro privačiai, kaip ir daugelis monarchų, – atviravo H. Vickersas. – Jie neišeina į gatvę, netrenkia cimbolais ir nepasakoja, ką galvoja.“
Pirmaisiais metais Karolis III surengė vieną didelę valstybinę vakarienę atvykus Pietų Afrikos Respublikos prezidentui. Jis taip pat surengė vieną užsienio valstybinį vizitą – į Vokietiją, kur kalbėjo tiek vokiškai, tiek angliškai.
Į šią kelionę turėjo būti įtraukta ir Prancūzija, tačiau dėl protestų Paryžiaus gatvėse ši kelionės dalis buvo atidėta ir perkelta į vėlesnius laikus.
Nepadarė daug, kad sumažintų monarchijos kainą
Karališkos valdos, į kurias įeina dideli žemės ir nekilnojamojo turto plotai visoje Didžiojoje Britanijoje, gavo didžiulį pelną iš vėjo jėgainių nuomos ir kitų sandorių.
Be karūnavimo, žiniasklaidos dėmesį Karolis III patraukė kai pareiškė, kad pelnas, gautas iš naujų vėjo jėgainių sandorių, sudarytų karališkojoje žemėje, turėtų būti nukreiptas „platesnei visuomenės gerovei“.
Vėliau iždas paskelbė, kad mokesčių mokėtojų finansuojama stipendija karališkajai šeimai kitais metais išliks nepakitusi ir sieks 86,3 mln. svarų (100,7 mln. eurų). Tikimasi, kad 2025 m. ji padidės iki 124,8 mln. svarų (145 mln. eurų).
Pareigūnai nurodė, kad suma būtų buvusi daug didesnė, jei jie nebūtų pakeitę finansavimo formulės – Karūnos valdų pelno dalis, naudojama apskaičiuojant valdovo dotaciją, paprastai buvo 15 proc., ji buvo padidinta iki 25 proc. siekiant padengti Bekingemo rūmų renovacijos išlaidas, tačiau nuo kitų metų bus sumažinta iki 12 proc.
Tačiau tai tik vienas iš karališkosios šeimos pajamų šaltinių. Kai kurie kritikai tvirtina, kad reikėtų atlikti esminę peržiūrą, įskaitant klausimą, kodėl šiuolaikinei monarchijai turėtų būti leista naudotis pelningomis mokesčių lengvatomis, beveik nieko nemokėti, kad galėtų gyventi vienuose iš geriausių rūmų pasaulyje, ir toliau naudotis didžiuliais žemės plotais ir jūros dugnu tik dėl senovinių papročių.
Santykiai su broliu ir sūnumi tebėra įtempti
Problemos karališkojoje šeimoje kilo dar prieš Karoliui III atsiduriant soste. Tačiau tapęs karaliumi jis paveldėjo ir atsakomybę už jų elgesį.
Karališkosios šeimos stebėtojai sako, kad jis buvo šiek tiek mažiau atlaidus Andrew nei jų motina. Karalienė atėmė iš Andrew titulus ir iš esmės išstūmė jį iš viešojo gyvenimo, tačiau, kaip pranešama, prisidėjo prie jam iškeltos seksualinio išnaudojimo bylos sprendimo.
Biografai teigia, kad nėra jokių galimybių, jog Andrew grįš į karališkąsias pareigas, kol Karolis III bus karalius. Princas buvo svečias karūnavimo ceremonijoje, bet oficialaus vaidmens neatliko. Nepaisant pranešimų, kad gali būti paprašytas persikelti, Andrew vis dar gyvena Karališkojoje ložėje – erdviame Vindzoro dvare. Jis taip pat buvo įtrauktas į tradicines šeimos vasaros atostogas Balmorale Škotijoje, pastebimai važiavo į bažnyčią kartu su Velso princu ir princese.
Tuo tarpu Karolio III ir princo Harry santykiai, atrodo, dar labiau atšalo, ypač po to, kai princas savo paties sukurtame „Netflix“ dokumentiniame filme ir memuaruose užsipuolė savo šeimą. Harry vienas atvyko į tėvo karūnavimą, o po to greitai išvyko.
Tačiau karališkųjų biografų teigimu, gali būti reikšminga, kad rūmai nereagavo į teiginius dokumentiniame filme ar knygoje.
„Karolis III palieka atviras duris Hariui, jei jis kada nors norėtų grįžti“, – sakė H. Vickersas.
Turi šalininkų, bet ne tiek daug aistringų gerbėjų
Tiesa ta, kad Karolis III nėra dievinamas, kaip buvo jo motina. Net daugelis žmonių, prieštaraujančių monarchijai kaip institucijai, jautė simpatiją Elžbietai. Praėjus metams po jos mirties, ji vis dar yra populiariausia asmenybė Didžiosios Britanijos karališkojoje šeimoje.
Po jos eina princas Williamas, princesė Anna, princesė Catherine ir tik tada karalius.
„Ji peržengė karalienės statuso ribas. Ji tapo pasaulinio masto asmenybe“, – sakė C. Prescottas. Kita vertus, Karolis III „yra daug normalesnis, labiau atitinka kitus monarchus“.
Tačiau pirmą kartą per septynis dešimtmečius įvykęs valdovo pasikeitimas suaktyvino respublikonų judėjimą ir suteikė daugiau aktualumo klausimams apie monarchijos vaidmenį šiais laikais.
Karolio III įžengimas į valdžią paskatino naujus raginimus Sandraugos karalystėse atsisakyti britų monarcho kaip valstybės vadovo. Australija paskelbė, kad neįrašys Karolio III į savo 5 dolerių banknotą.
Nors Didžiojoje Britanijoje prieš monarchiją nusiteikusių šalininkų išlieka mažuma, jie buvo tokie aktyvūs, kokių niekada nebuvo Elžbietos valdymo laikais. Protestuotojai, laikantys plakatus „Ne mano karalius“, tapo įprastu reiškiniu karališkuosiuose renginiuose.
Biografės Sally Bedell Smith įsitikinusi – Karoliui III dar yra laiko.
„Karalienei taip pat prireikė šiek tiek laiko, – sakė ji. – Visada buvo mylima jos motina, o karaliene buvo žavimasi. Tačiau po motinos mirties ji iš tiesų tapo mylima ir tautos močiute. Ar Karolis III taps Didžiosios Britanijos seneliu? Nežinau. Galbūt.“
