Žinia apie J.Prigožino žūtį danguje susprogus jo privačiam lėktuvui privertė daugelį interneto vartotojų pasidomėti, kokie turtai priklausė „Wagner“ lyderiui vei ilgamečiui Rusijos perzidento Vladimiro Putino sąjungininkui.
Vienu metu J.Prigožinas buvo paprastai vadinamas „Putino virėju“, nes prižiūrėjo daugybę restoranų ir maitinimo įmonių, kurios tiekė maistą Kremliui. Žinovai mirusį „Wagner“ lyderį piešė neigiamoje šviesoje.
Tuo tarpu buvę jo bendražygiai ir pavaldiniai vadino jį tokiais apibūdinimais kaip „intrigantas“ ir „paklusnus“ savo viršininkams.
Remiantis pranešimais, 62 metų J.Prigožinas žuvo 2023 m. rugpjūčio 23 d., kai jo pilotuojamas privatus lėktuvas „Embraer Legacy 600“ sprogo ore ir sudužo netrukus po pakilimo iš Maskvos srities aerodromo.
Manoma, kad tai buvo Kremliaus kerštas už tai, kad birželio pabaigoje J.Prigožinas metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei bei V.Putino autoritetui bei inicijavo maištą, kurio metu „Wagner“ pajėgos užėmė kelis Rusijos miestus ir surengė žygį Maskvos link.
2023 m. rugpjūčio 24 d. pasirodė žinia, kad J.Prigožinas išvengė bausmės už šį nusikaltimą, tačiau rugpjūčio 23 d. įvyko tai, ko ir buvo galima tikėtis – J.Prigožinu greičiausiai buvo atsikratyta.
Daugelio pranešimų duomenimis, Rusijos verslininko J.Prigožino turtas jo mirties metu buvo vertinamas net 6,2 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Eduvast“. Per pastaruosius metus ypač iryškėjęs Rusijos veikėjas turėjo jachtą, privatų lėktuvą ir daug kitų prabangos dalykų.
J.Prigožino karjera
„Putino virėjas“ J.Prigožinas dešimtajame dešimtmetyje prie Sankt Peterburgo sendaikčių turgaus esantį dešrainių kioską pavertė restoranu, kuriame dažnai lankydavosi miesto mero pavaduotojas. Kadaise jaunas V.Putinas būtent ir buvo tuometinis Sankt Peterburgo mero pavaduotojas. V.Putinas be galo mėgo J.Prigožino maistą, todėl meras jo įmonę paskyrė oficialia miesto maitinimo įstaiga.
J.Prigožinas įsteigė maitinimo verslo tinklą „Concord Catering“, o vos po penkerių metų V.Putinas buvo išrinktas Rusijos prezidentu, todėl ši įmonė tapo oficialia Rusijos prezidentūros maitinimo įstaiga. Pranešama, kad „Concord“ laimėjo milijardų dolerių vertės sutartis, pagal kurias vyriausybės pavedimu tiekė viską – nuo pietų mokyklose iki karinio raciono ir kalinių maitinimo.
BBC praneša, kad vienas iš J.Prigožino restoranų pavadintas „New Island“ (liet. Naujoji sala). Restoranas iš esmės buvo burlaivis Nevos upėje. V.Putinas, matyt, įsimylėjo šią vietą ir po to, kai tapo prezidentu, čia priimdavo svečius iš užsienio.
„V.Putinas... pamatė, kad man nekyla problemų asmeniškai patiekti lėkštes aukšto rango asmenims, – viename interviu neva sakė J.Prigožinas. – Mes susitikome, kai jis atvyko su Japonijos ministru pirmininku Yoshiro Mori“. Netrukus J.Prigožino maitinimo įmonė „Concord“ tapo oficialia Kremliaus maisto tiekėja. Tai jam ir pelnė pravardę „Putino virėjas“.
J.Prigožino maitinimo verslas jam atnešė turtus. Laikui bėgant jis taip pat vadovavo sukarintai organizacijai „Wagner“ ir kitoms įmonėms, kurios siejamos su kišimusi į 2016 ir 2018 m. JAV prezidento rinkimus. Dėl savo veiklos artumo Rusijos gynybos ministerijai ir žvalgybos agentūroms J.Prigožinas sulaukė tarptautinių sankcijų ir JAV kaltinimų dėl nusikaltimų.
Naktiniai klubai ir kazino
1990 m., J.Prigožinui išėjus iš kalėjimo, jis kartu su patėviu atidarė pelningą barščių restoranų tinklą. Jis taip pat investavo penkiolika procentų savo turto į franšizinį prekybos centrą, kurį valdė bendrovė „Contrast“.
Sėkmingai pradėjęs dirbti aptarnavimo versle, J.Prigožinas suvaidino svarbų vaidmenį kuriant pirmuosius kazino Sankt Peterburge. 1995 m. jo įkurta bendrovė „Concord Management and Consulting“ yra patronuojančioji „Concord Catering“ ir dar kelių restoranų bendrovė.
Tais pačiais metais, kai J.Prigožinas įkūrė prabangų restoraną „Old Customs House“, tą patį padarė „Contrast“ direktorius Kirilas Ziminovas. Įkvėpti Paryžiaus Senos upės kavinių ir restoranų, pora po dvejų metų atidarė minėtą plaukiojantį bistro, kurį pavadino „New Island“.
2002 m. J.Prigožinas surengė pietus V.Putinui ir tuometiniam Prancūzijos prezidentui Jacques'ui Chiracui, be to, priėmė tokius pasaulio lyderius kaip buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas.
2003 m. J.Prigožinas ir jo verslo partneriai nusprendė pasukti skirtingais keliais ir jis restoranų versle pasiliko vienas. Maždaug tada jis ir tapo asmeniniu „Putino virėju“ ir artimiausiu patikėtiniu.
„Šeimos verslai“
J.Prigožinas susituokė su vaistininke ir parduotuvių tinklo „Šokolado muziejus“ Sankt Peterburge savininke Liubove Valentinovna. Ji taip pat vadovauja „boutique“ viešbučiui „Crystal Spa & Residence“, dienos SPA centrui „Crystal Spa & Lounge“ ir SPA bendrovei „Naujosios technologijos“.
J.Prigožinas ir L.Valentinovna turi dukrą Poliną. Šeima turi namą Sankt Peterburge, kuriame įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir krepšinio aikštelė. J.Prigožinui taip pat priklausė 35 metrų jachta ir privatus lėktuvas.
„Wagner“ ir poltinė įtaka
Karinė samdinių grupė „Wagner“ pirmą kartą pasirodė 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą. Iki 2022 m. nebuvo aišku, kas įkūrė grupę ir jai vadovavo. Jos įkūrėjais ir vadovais buvo įvardijami ir Dmitrijus Utkinas, ir J.Prigožinas.
Rusijos invazijos į Ukrainą metu J.Prigožinas teigė įkūręs „Wagner“ ir buvo vadinamas grupės vadovu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad J.Prigožinas buvo jos savininkas ir finansininkas, o D.Utkinas – jos karinis vadas.
Būtent J.Prigožino samdinių veikla Afrikoje, Sirijoje ir Ukrainoje padarė jį karine figūra, tačiau dinamika pasikeitė, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, o buvęs prezidento virėjas įgijo ne tik turtų, bet ir galios.
Atrodė, kad J.Prigožinas grįžta prie samdinių šaknų, kurias jis įleido prieš kelerius metus, kai įkūrė privačią karinę bendrovę „Wagner“, padėjusią paremti Rusijos sąjungininkus Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sirijoje bei metusią iššūkį Prancūzijos įtakai Malyje.
Nors daug metų tai neigė, J.Prigožinas taip pat įkūrė vadinamąjį prokremliškų tinklaraštininkų „trolių fabriką“, įsikūrusį neaiškios paskirties biure Sankt Peterburge. Jo vadovaujamą Interneto tyrimų agentūrą JAV apkaltino informacinio karo naudojimu siekiant kištis į 2016 m. prezidento rinkimus.
J.Prigožinas šiemet prisipažino sugalvojęs visą šią idėją. „Ji buvo sukurta siekiant apsaugoti Rusijos informacinę erdvę nuo chamiškos ir agresyvios antirusiškos Vakarų propagandos“, – tikino jis.
Jei vėliau J.Prigožino samdinių verslas suteikė jam karinės įtakos ir pinigų, tai jo maitinimo verslas iki pat šių metų nuolat aprūpindavo jį turtais.
V.Putinas netrukus po nepavykusio „Wagner“ sukilimo atskleidė, kad J.Prigožino privati kariuomenė per 12 mėnesių buvo visiškai finansuojama 1 mlrd. dolerių valstybės lėšomis, o dar 1 mlrd. dolerių atiteko J.Prigožino maitinimo įmonei „Concord“ už kariuomenės maitinimą.
Tačiau tai buvo tik per vienerius metus, o pranešimai rodo, kad nuo 2014 m. jis gavo daugiau nei 18 mlrd. dolerių valstybinių sutarčių, rašo BBC.
Kremliaus propagandistas Dmitrijus Kiseliovas teigė, kad dideli pinigai privertė J.Prigožiną „išeiti iš proto“, tačiau būtent jo vyrų „žygdarbiai“ mūšio lauke suteikė jam nebaudžiamumo jausmą.
„Jis manė, kad gali mesti iššūkį gynybos ministerijai, pačiai valstybei ir asmeniškai prezidentui“, – pasak britų transliuotojo aiškino D.Kiseliovas.
Visa tai išryškėjo, kai praėjusiais metais Rusijos karinė kampanija Ukrainoje susilpnėjo, o J.Prigožino „Wagner“ kovotojai vadovavo kruvinai kampanijai, kurios metu buvo užimtas rytinis Bachmuto miestas.
Galvos skausmas Vakarams
Europa ir Jungtinės Valstijos jau daugelį metų bandė nutraukti J.Prigožino verslą. JAV Fedarlinio tyrimų biuro (FTB) labiausiai ieškomų asmenų sąraše buvęs J.Prigožinas V.Putino Rusijoje sparčiai kilo aukštyn – nuo prezidento mėgstamo maitinimo paslaugų teikėjo iki stambių sutarčių, iš kurių buvo finansuojama jo privati samdinių kariuomenė „Wagner“.
2014 m. įkurta „Wagner“ grupė kariauja karus ir rengia karines grupuotes politiškai neramiose šalyse, ir tai buvo pajėgos, į kurias V.Putinas kreipdavosi, kai karinės kampanijos nepavykdavo, pavyzdžiui, Sirijoje ir Ukrainoje. Be to, J.Prigožino interneto trolių fermos taikosi į Vakarų demokratijas ir rinkimus, įskaitant 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Pasak JAV Iždo departamento, „Wagner“ yra „žiauri“ tarptautinė nusikalstama organizacija. Teigiama, kad su J.Prigožinu susijusi bendrovė „Evro Polis“ mainais į karinę paramą laimėjo energetikos koncesijas Sirijoje. Tuo tarpu Sudane ir Centrinės Afrikos Respublikoje „Wagner“ įsitraukė į kasybos operacijas, kad padėtų finansuoti savo veiklą.
Siekdama išvengti sankcijų ir nuslėpti savo finansus, „Wagner“ dažnai už savo paslaugas reikalauja atsiskaityti auksu, deimantais ir naftos bei dujų siuntomis. Laikraštis „Financial Times“ apskaičiavo, kad 2018–2021 m. pajamos iš „Wagner“ turimų gamtinių išteklių sudarė apie 250 mln. dolerių.
J.Prigožinas taip pat rėmėsi pasauliniu įmonių teisininkų tinklu, kad atremtų Vakarų valdžios institucijų veiksmus, teigiama atskiroje „Financial Times“ ataskaitoje. JAV Iždo departamentas nurodė verslo partnerius, kurie padėjo „Wagner“ kovoti Ukrainoje: dvi Rusijos įmonės – „Terra Tech“ ir AO BARL – ir Kinijos bendrovė „Spacety“, kuri grupei teikė palydovinius vaizdus.
