Paskui V. Putiną – šiurpių ir mįslingų mirčių pėdsakai: J. Prigožinui nebuvo atleista ir pamiršta

Iš pradžių „Wagner“ vadas gal ir išgyveno nepavykusį sukilimą, tačiau daugelis išreiškė abejonių dėl jo ateities. Praėjus dviem mėnesiams po nutraukto maišto, samdinių vadeivos lėktuvas nukrito iš dangaus, o vėliau atlikus genetinius tyrimus buvo patvirtinta, kad jis žuvo per lėktuvo katastrofą, pranešė Rusijos valdžios institucijos.

Konkrečių įrodymų, kurie rodytų Kremliaus įsitraukimą, nėra, o oficialiai katastrofos priežastis nežinoma. Rusijos valdžios institucijos pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Kadaise vienas galingiausių šalies oligarchų ir V.Putino artimiausios aplinkos narys papildė vis gausėjantį aukštas pareigas užimančių rusų, praradusių prezidento palankumą ir mirusių paslaptingomis aplinkybėmis, sąrašą.

Billas Browderis, V.Putino kritikas ir didžiausias užsienio investuotojas Rusijoje, kol 2005 m. buvo išvarytas iš šalies, savo įraše socialiniame „Twitter“ teigė, kad „V.Putinas niekada neatleidžia ir niekada nepamiršta“.

Kai kurių asmenų, išdrįsusių mesti iššūkį Kremliui, likimai įvairūs – nuo atsitiktinio iškritimo pro langus iki „pasikorimo“, apsinuodijimo ir sveikatos sutrikimų.

Borisas Nemcovas, aršus Kremliaus kritikas, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje dirbęs ministro pirmininko pavaduotoju prezidento Boriso Jelcino laikais, buvo nušautas 2015 m. vasarį, kai ėjo su savo mergina Maskvos centre.

Būdamas liberalios opozicinės grupės aukšto rango pareigūnas, jis buvo kelis kartus suimtas už pasisakymus prieš V.Putino vyriausybę.

Po jo mirties opozicijos lyderis Ilja Jašinas pareiškė, kad jo draugas rengė pranešimą apie Rusijos kareivius ir jų dalyvavimą Ukrainoje.

Interviu žurnalui „Newsweek“, duotame vos kelios valandos prieš jo mirtį, B.Nemcovas teigė, kad V.Putinui vadovaujant Rusija „skęsta“ ir sparčiai tampa fašistine valstybe.

„Dėl Vladimiro Putino politikos šalis, turėjusi neprilygstamą potencialą, skęsta, ekonomika, sukaupusi nesuskaičiuojamas valiutos atsargas, žlunga“, – kalbėjo jis.

B.Nemcovo mirtis įvyko likus dviem dienoms iki to, kai jis turėjo vadovauti opozicijos mitingui Rusijos sostinėje. Jis buvo nužudytas netoli Kremliaus. 2017 m. penkiems čečėnų tautybės vyrams dėl jo mirties buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Daugelis B.Nemcovo šalininkų įtarė, kad prie to prisidėjo V.Putino administracija.

Borisas Berezovskis – spalvinga asmenybė, kadaise buvęs įtakingas Rusijos verslininkas, kuris susipyko su Kremliumi ir pabėgo į Angliją.

Savo turtus jis susikrovė žlugus Sovietų Sąjungai, atsisakęs ankstesnės Maskvos matematikos profesoriaus ir sistemų analitiko karjeros ir ėmęsis pelningesnių verslų. Didelę dalį turto jis sukaupė pardavinėdamas prabangius automobilius, tačiau jo turtas ir politinė įtaka išaugo, kai jis įsigijo Rusijos žiniasklaidos priemonių.

Praradęs savo vyriausybės palankumą, jis persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur ėmė agituoti prieš V.Putiną ir net ragino surengti perversmą, siekiant nuversti Rusijos prezidentą.

2007 m. Rusijos teismas už akių nuteisė B.Berezovskį už sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Jis taip pat apkaltino Rusiją bandymu jį nužudyti.

2013 m. B.Berezovskis buvo rastas negyvas savo namų Jungtinėje Karalystėje vonios kambaryje su kilpa ant kaklo. Britų policija tuomet teigė, kad nebuvo jokių kovos požymių, ir išsakė prielaidą, kad oligarchas nusižudė pats.

Aleksandras Perepeličnas buvo finansininkas, pateikęs įrodymų apie tariamą sukčiavimą prieš Rusijos mokesčių pareigūnus. 2012 m. jis staiga mirė būdamas 44 metų, kai po įprasto pabėgiojimo grįžinėjo link savo namų.

Iš pradžių atrodė, kad A.Perepeličnas mirė dėl natūralių priežasčių.

Tačiau 2015 m. augalų toksikologijos ekspertai iš Karališkojo botanikos sodo Kve koronerio teismui pranešė, kad jo skrandyje rasta reto augalinio nuodo (kumpotrio) pėdsakų. Po dvejų metų pasirodė įtarimų, kad nuodų galėjo būti įmaišyta į rūgštynių sriubą, kurią jis valgė prieš pat mirtį.

Tačiau vėliau policija pareiškė, kad nerado jokių įrodymų, jog jis buvo nunuodytas.

Prieš mirštant A.Perepeličnas padėjo tirti bylą, kurioje buvo siekiama atskleisti milijonų dolerių vertės Rusijos pinigų plovimo operaciją.

Rusijos teisininkas Sergejus Magnitskis 2009 m. mirė Rusijos kalėjime.

Jis dirbo amerikiečių kilmės finansininko Billo Browderio vadovaujamoje investicinėje įmonėje „Hermitage Capital“ ir padėjo demaskuoti 230 mln. dolerių vertės mokestinį sukčiavimą. Jam pavyko įrodyti, jog Rusijos vyriausybės pareigūnai dalyvavo minėtoje aferoje, o vėliau tai slėpė.

Netrukus po to, kai 2008 m. jis paviešino šiuos atskleidimus, S.Magnitskis buvo suimtas dėl atskirų kaltinimų mokestiniu sukčiavimu. Jis mirė po metų, tebebūdamas kardomajame kalinime. Jo šeima teigė, kad jam nebuvo suteikta svarbiausia medicininė priežiūra, o Rusijos prezidento Žmogaus teisių komisijos ataskaitoje rasta įrodymų, kad tą pačią dieną, kai jis mirė, jis buvo sumuštas. Rusijos vyriausybė visada tvirtino, kad S.Magnickis mirė nuo širdies nepakankamumo.

Jungtinėse Amerikos Valstijose B.Browderis pradėjo viešą teisingumo kampaniją, ragindamas Kongresą priimti įstatymą, pagal kurį Rusijoje būtų taikomos sankcijos asmenims, įtariamiems prisidėjus prie S.Magnitskio mirties ir kitų žmogaus teisių pažeidimų. 2012 m. įstatymų leidėjai priėmė Magnitskio įstatymą.

Praėjus dviem savaitėms po Magnitskio akto priėmimo, Maskva, akivaizdžiai keršydama, uždraudė amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus. Abi priemonės tebegalioja.

Britų tyrimas nustatė, kad buvusį Rusijos agentą, Kremliaus kritiką Aleksandrą Litvinenką 2006 m. Londono viešbučio bare nunuodijo du Rusijos agentai, kurie į jo žaliąją arbatą pripylė aukšto radioaktyvumo polonio-210.

A.Litvinenka, kuris praėjus kelioms savaitėms po apsinuodijimo mirė lėta ir skausminga mirtimi, visada tvirtino, kad už tai, kas jam nutiko, atsakingas V.Putinas ir Kremlius.

„Jums gali pavykti nutildyti vieną žmogų, bet viso pasaulio protesto šūksniai skambės jūsų ausyse, pone V.Putinai, visą likusį gyvenimą“, – sakė jis mirties patale.

Tyrimo metu buvo teigiama, kad V.Putinas „tikriausiai davė leidimą“ buvusio šnipo nužudymui.

Kremlius visada neigė kaltinimus ir atsisakė išduoti Jungtinei Karalystei du apnuodijimu kaltinamus agentus.

A.Litvinenka dirbo Rusijos Federalinio Saugumo tarnyboje (FSB). Jis specializavosi kovoje su organizuotu nusikalstamumu, o paskutinis jo darbas agentūroje po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo vadovauti jos kovos su korupcija skyriui – dėl šios pareigybės jis įgijo daug priešų.

Pasitraukęs iš FSB, A.Litvinenka apkaltino savo buvusius darbdavius organizavus seriją sprogdinimų daugiabučiuose Rusijoje 1999 m., per kuriuos žuvo šimtai žmonių, o vėliau tais pačiais metais Rusija įsiveržė į Čečėniją.

Pasak jo našlės Marinos Litvinenkos, jis pradėjo dirbti Jungtinės Karalystės saugumo tarnyboms po to, kai 2000 m. išvyko į Jungtinę Karalystę kaip pranešėjas.

Ji buvo griežta Rusijos karo Čečėnijoje kritikė. 2006 m. spalį ji buvo nušauta prie savo buto Maskvoje. 2014 m. Maskvos teismas už šią žmogžudystę kalėti nuteisė penkis vyrus.

Valdžios institucijos teigė, kad nenustatytas vyras paprašė Lom-Ali Gaitukajevo, kurį prisiekusieji pripažino nužudymo užsakovu, nužudyti A.Politkovskają mainais už 150 000 JAV dolerių dėl jos pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus ir kitus dalykus, nurodė Maskvos miesto teismas.

Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas teigė, kad dėl jos darbo, kuriame ji aprašė žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje, jai buvo grasinama ir ji supykdė Rusijos valdžios institucijas.

Netrukus po jos mirties V.Putinas paneigė bet kokį Kremliaus dalyvavimą jos nužudyme, sakydamas, kad A.Politkovskajos „mirtis pati savaime labiau kenkia dabartinei valdžiai tiek Rusijoje, tiek Čečėnijos Respublikoje... nei jos veikla“.

Mirusių kritikų, kurie galimai pateko į Kremliaus nemalonę, sąrašas galėtų užpildyti atskirą knygą. Tą pačią dieną, kai manoma, kad buvo nužudytas J.Prigožinas, „RIA Novosti“ taip pat pranešė apie neseniai mirusį buvusį Rusijos saugumo tarnybų generolą.

Generolas Genadijus Lopyrevas, kuris, kaip manoma, žinojo apie V.Putino rezidencijos prie Juodosios jūros statybas, 2017 m. buvo nuteistas už kyšininkavimo nusikaltimus ir atliko 9 metų ir 8 mėnesių bausmę. Pasak „RIA Novosti“, būdamas areštinėje jis pastaruoju metu „staiga susirgo“, o vėliau, rugpjūčio 16 d., ligoninėje mirė. G.Lopyrevas visada tvirtino esąs nekaltas dėl visų jam pateiktų kaltinimų.

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas G.Lopyrevo mirtį pavadino „įtartina“ ir teigė, kad jų vidinis šaltinis tvirtino, jog G.Lopyrevas buvo „paslapčių saugotojas“, susijęs su V.Putino rezidencijos Gelendžike, dažnai vadinamos „V.Putino rūmais“, statyba.

Gegužės mėn. grįždamas iš kelionės į Kubą mirė Rusijos mokslo ir aukštojo mokslo viceministras 46 metų Piotras Kučerenka, pranešė ministerija.

Pranešama, kad per pastaruosius metus nusižudė arba paslaptingomis aplinkybėmis mirė mažiausiai 13 aukštas pareigas užimančių Rusijos verslininkų, šeši iš jų buvo susiję su dviem didžiausiomis Rusijos energetikos bendrovėmis „Gazprom“ ir „Lukoil“. Pastaroji pernai užėmė retą viešą poziciją – pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir paragino nutraukti konfliktą.

Indijos policijos duomenimis, Rusijos dešrų gamybos magnatas, tapęs teisininku, Pavelas Antovas mirė Indijoje gruodžio mėn. iškritęs iš trečiojo viešbučio aukšto. Jo draugas ir kelionės palydovas Vladimiras Budanovas mirė nuo širdies smūgio dviem dienomis anksčiau, per P.Antovo 65-ąjį gimtadienį, pranešė policija. V.Budanovui buvo 61 metai ir jis jau anksčiau sirgo širdies liga, teigė policija ir pridūrė, kad, jų manymu, P.Antovas mirė dėl savižudybės.

Gruodžio mėnesį staiga mirė Aleksandras Buzakovas, didelės Rusijos laivų statyklos, kuri specializuojasi nebranduolinių povandeninių laivų statyboje, vadovas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Valdžios institucijos mirties priežasties nenurodė.

Buvęs Maskvos aviacijos instituto rektorius Anatolijus Geraščenka mirė per nenustatytą nelaimingą atsitikimą rugsėjo mėnesį, teigiama instituto pranešime.

Praėjusį rugsėjį, iškritęs pro Maskvos ligoninės langą, taip pat mirė „Lukoil“ valdybos pirmininkas Ravilis Maganovas, pranešė TASS. Pirminiame „Lukoil“ pareiškime buvo teigiama, kad R.Maganovas „mirė po sunkios ligos“.

Ne visi, kurie oponuoja Kremliui, sulaukia ankstyvos pabaigos. Tačiau daugelis jų galiausiai būna nebepajėgūs toliau kelti problemų V.Putinui ir jo vyriausybei.

Geriausiai žinomas iš jų yra įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Šis teisininkas, politikas ir kovotojas su korupcija, kuris buvo ryškiausias opozicijos balsas V.Putino valdomoje Rusijoje, daugelį metų organizavo masinius gatvių protestus. Jis taip pat garsiai pavadino V.Putino partiją „Vieningoji Rusija“ „sukčių ir vagių partija“.

2008 m. jis ėmė sulaukti dėmesio dėl savo tinklaraščių, kuriuose rašė apie įtariamą korupciją Rusijos valstybinėse įmonėse. 2011 m. jis tapo vienu iš masinių protestų dėl įtarimų sukčiavimu parlamento rinkimuose lyderių.

Pastaraisiais metais A.Navalnas buvo ne kartą suimtas. 2019 m. jis užsiminė, kad galėjo būti nunuodytas policijos areštinėje, kai buvo paguldytas į ligoninę dėl ūmios alerginės reakcijos. Tačiau būtent 2020 m. rugpjūtį jis vos nemirė apsinuodijęs nuodinga chemine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jis buvo išgabentas į Vokietijos ligoninę gydymui.

Kremlius ne kartą neigė bet kokią su šiuo įvykiu susijusią atsakomybę, o tų pačių metų gruodį V.Putinas net pareiškė, kad jei Rusijos saugumo tarnybos būtų norėjusios nužudyti A.Navalną, jos būtų „užbaigusios“ šį darbą. CNN ir „Bellingcat“ atliktas tyrimas parodė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba yra susijusi su apnuodijimo sąmokslu.

Grįžęs į Rusiją 2021 m. sausio mėn. jis vėl buvo įkalintas ir nuo to laiko iki šiol kalinamas.

Kitas Kremliaus oponentas, kuris kalėjime atliko bausmę, buvo Michailas Chodorkovskis. Jis buvo paleistas į laisvę 2013 m. V.Putinui pasirašius dekretą dėl malonės suteikimo buvusiam naftos magnatui, kuris buvo nuteistas už mokesčių vengimą ir sukčiavimą.

Buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis sumokėjo didelę kainą už tai, kad atsisuko prieš Kremlių. Rusijoje S.Skripalis buvo nuteistas už šnipinėjimą Jungtinei Karalystei, kol 2010 m. po didelio atgarsio sulaukusio JAV ir Rusijos apsikeitimo šnipais jam buvo suteiktas prieglobstis Jungtinėje Karalystėje.

2018 m. jis ir jo dukra Julija liko kritinės būklės po to, kai netoli savo namų pietų Anglijoje buvo paveikti „Novičiok“ cheminės medžiagos.

Po ilgo gydymo ligoninėje jie išgyveno, o Julija po kelių savaičių atskleidė, kad jų reabilitacija buvo „lėta ir labai skausminga“.