Per pastaruosius metus Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai, kuriuos jau ir taip sukrėtė COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir įtampa dėl prekybos, technologijų ir žmogaus teisių, smuko iki istoriškai žemiausio lygio. Pernai rugpjūtį, po to, kai tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane, Pekinas nutraukė daugybę ryšių su Vašingtonu.
Pastangos atkurti dialogą po lapkričio mėn. įvykusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir JAV prezidento Joe Bideno aukščiausiojo lygio susitikimo Balyje nugrimzdo kartu su Kinijos stebėjimo balionu, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas virš JAV, dėl ko santykiai dar labiau pašlijo.
Nuo praėjusio mėnesio pabaigos vykę JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, Iždo departamento vadovės Janet Yellen ir pasiuntinio klimato klausimais Johno Kerry vizitai į Pekiną, kurių metu jie susitiko su Kinijos vadovais, įskaitant Xi Jinpingą, premjerą Li Qiangą ir aukščiausio rango diplomatą Wang Yi, buvo plačiai vertinami kaip reikšmingas žingsnis į priekį, rašo portalas „CNN“.
Tokių susitikimų reikšmė yra itin svarbi.
Nuo to, kaip gerai abi galybės sugebės bendradarbiauti, gali priklausyti pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita sėkmė, o jų santykiai turi įtakos įvairiems klausimams – nuo pasaulinių tiekimo grandinių formavimo iki konfliktų Indostano jūros regione rizikos.
Tačiau pastarieji vizitai, kurie baigėsi pažadais toliau bendrauti, tačiau be konkrečių susitarimų, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kokios yra abiejų pasaulio galybių galimybės bendradarbiauti sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus.
„Šis kontaktas sumažina klaidingų apskaičiavimų riziką, taigi tai yra pradžia. Tačiau tai nėra tas pats, kas judėti į priekį ryšių srityje“, – sakė Singapūro nacionalinio universiteto politikos mokslų docentas Chong Ja Ianas.
O kalbant apie tai, dėl ko iš tikrųjų buvo susitarta susitikimuose, „yra noras toliau bendradarbiauti, ir tai yra geras ženklas, bet nėra nieko esminio“, – sakė jis.
Kompromiso paieška
Anot portalo „CNN“, lūkesčiai, kad bus pasiekta esminių laimėjimų bendradarbiavimo srityje, buvo menki, o esminė kliūtis, pasak stebėtojų, tebėra labai skirtingi baziniai suvokimai.
Pekinas mano, kad Vašingtonas yra linkęs stabdyti jo vystymąsi ir pasaulinį pakilimą, o Vašingtonas skelbia, kad reikia apsaugoti savo nacionalinį saugumą ir pasaulio tvarką nuo vis autoritariškesnės ir tvirtesnės Kinijos.
„(Abi pusės) sako, kad nori sustabdyti nuosmukio spiralę ir padėti pagrindą santykiams, tačiau nė viena pusė nenori daryti jokių kompromisų, kad patenkintų kitą pusę“, – sakė Kinijos ir JAV bendradarbiavimo centro Denverio universitete direktorius Suisheng Zhao.
„Abi pusės mano, kad nesulauks jokio teigiamo atsako iš kitos pusės“, – pridūrė jis.
Nors J.Kerry pabrėžė, kad abi šalys „negali leisti, kad dvišaliai nesutarimai trukdytų siekti konkrečios pažangos“ bendradarbiaujant klimato srityje, Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi tvirtino, kad šis bendradarbiavimas „negali būti atskirtas nuo bendros Kinijos ir JAV santykių aplinkos“.
Tuo tarpu Y.Jellen stengėsi įtikinti, kad JAV savo politikoje imasi tik „tikslingų nacionalinio saugumo veiksmų“, o ne siekia „įgyti ekonominį pranašumą“ prieš Kiniją.
Tačiau Kinijos premjeras Li Qiangas viską matė kitaip.
Praėjusį mėnesį jis sakė iždo vadovei, kad „pernelyg išplėsta saugumo sąvoka“ pakenktų abiejų šalių ir pasaulio ekonominiam vystymuisi.
Praėjusiais metais Vašingtonas saugumo sumetimais įvedė griežtus svarbiausių technologijų eksporto į Kiniją apribojimus, o Pekinas į tai atsakė savo eksporto kontrole.
Tai yra dalis krūvos abiejų šalių nesutarimų, kurie taip pat susiję su JAV sankcijomis Kinijos subjektams, D.Trumpo prekybos tarifais, karinėmis operacijomis Pietų Kinijos jūroje ir santykiais su demokratine Taivano sala, į kurią Kinijos komunistų partija reiškia pretenzijas, bet niekada nekontroliavo.
Ekspertai teigia, kad judėjimas bet kuriuo iš šių klausimų galėtų padėti abiem šalims bendradarbiauti mažiau opiose srityse, tačiau tai gali būti sudėtinga arba neįmanoma, atsižvelgiant į strateginius interesus ir vidaus aplinkybes.
Netgi aukšto lygio karinio dialogo atkūrimas atsidūrė aklavietėje. Kinija atmetė JAV siūlymus atkurti šiuos ryšius, matyt, tol, kol Vašingtonas nepanaikins sankcijų jos gynybos ministrui Li Shangfu.
Pekino Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhongas sakė, kad tiek JAV, tiek Kinija „nori užkirsti kelią reikšmingam jų priešpriešos ir konfrontacijos paaštrėjimui, ir abi šalys teikia pirmenybę karinio tarpusavio konflikto prevencijai“.
„Tačiau tuo pat metu nė viena pusė nepadarė ir nėra pasirengusi padaryti kitai reikšmingų ir ilgalaikių nuolaidų ir tęsia ar net eskaluoja savo veiksmus, kuriuos laiko gyvybiškai svarbiais strateginiam saugumui, techniniam saugumui ir kitiems tikslams“, – sakė jis.
Ateities perspektyvos
Tačiau visa tai nereiškia, kad nėra galimybių dirbti kartu, teigia Šanchajuje gyvenantis tarptautinių santykių mokslininkas Shen Dingli.
„Abi šalys šiuo metu sparčiai bendradarbiauja, nors nė viena iš šalių to nepaskelbė, viduje jos yra (tam) pasiryžusios“, – sakė S.Dingli, pažymėdamas, kad tikėtina, jog abi šalys per pastaruosius vizitus įvardijo rūpimus klausimus, į kuriuos kita šalis turėtų atsižvelgti dirbdama prie kito mainų etapo.
Nepaisant griežtų Kinijos vadovų, tokių kaip Wang Yi, kalbų, S.Dingli tikino, kad Pekinas yra pasirengęs bendradarbiauti tokiais klausimais, kaip klimatas, net ir esant didesnei įtampai.
Kai J.Kerry baigė savo kelionę šios savaitės pradžioje, pasiuntinys klimato klausimais taip pat atrodė kupinas vilties. Nors jie „suprato, kad prireiks šiek tiek daugiau darbo, kad būtų atvertos naujos galimybės“, abi šalys artimiausiomis savaitėmis reguliariai susitiks, pareiškė J.Kerry.
Sekmadienį kalbėdamas iš saugumo konferencijos JAV, A.Blinkenas CNN pasakojo, kad JAV stengiasi stiprinti „bendravimo linijas“ su Kinija, kad būtų išvengta abiejų supervalstybių konflikto.
„Anksčiau daug nesikalbėjome. Dabar kalbamės. Turime skirtingas grupes, kurios sprendžia arba ketina spręsti atskirus klausimus, kurie kelia problemų santykiuose, kuriuos, manau, galime išspręsti“, – sakė A.Blinkenas ir pridūrė, kad „įrodymas bus rezultatai“.
Stebėtojai taip pat seks, ar Kinija ateinančiomis savaitėmis surengs atsakomuosius aukšto lygio vizitus į Vašingtoną, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pekino lyderis Xi Jinpingas gali apsilankyti JAV, kur lapkričio mėn. vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo aukščiausiojo lygio susitikimas.
Tačiau akivaizdžiausias pirmas žingsnis, kuris galėtų būti žengtas siekiant imtis tolesnių veiksmų – Kinijos užsienio reikalų ministro vizitas Vašingtone. Savo pareigas ėjęs Qin Gangas liepos 25 d. buvo nušalintas nuo pareigų, pranešė valstybinė žiniasklaida po mėnesio, kai jis nebuvo matomas viešumoje.
„Aukščiausioji Kinijos įstatymų leidžiamoji valdžia balsavo už Wang Yi paskyrimą užsienio reikalų ministru (...) antradienį sušaukusi sesiją“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Tuo tarpu abi šalys turės atidžiai pasverti, kaip jų diplomatija atrodys vidaus auditorijai, nes nė viena vyriausybė nenori atrodyti švelni kitos šalies atžvilgiu, ypač artėjant JAV prezidento rinkimų sezonui.
„Tikimasi tęsti ir stiprinti bendravimo kanalus ir siekti praktinių, konkrečių žingsnių dvišalių santykių problemoms spręsti“, – sakė Yun Sun, Stimsono centro Vašingtone Kinijos programos direktorius.
„Karinis tarpusavio bendravimas (komunikacija) ir fentanilio (narkotikų kontrolė) yra svarbūs JAV darbotvarkės klausimai, todėl manau, kad kinai dar šiais metais greičiausiai ką nors suderins. Tačiau kinai reikalaus abipusiškumo, o tai paskatins daugiau vidaus kritikos JAV politikai“, – pridūrė ji.
Ir nors tolesnio bendravimo perspektyva yra teigiamas poslinkis, stebėtojai įspėja, kad padėtis išlieka trapi.
„Santykiai yra tvirtesni, bet vis dar trapūs“, – Singapūre sakė Chong Ja Ianas. Pasak jo, bet kokie incidentai, susiję su karščiausiais santykių taškais, „vis dar gali viską sugriauti“.
Parengta pagal CNN inf.
