Xi Jinpingas nori pavaizduoti Kiniją kaip galingą prekybos partnerę – arba pavojingą priešininkę – beveik kiekvienai šaliai, kuri tikisi būti sėkminga 21-ajame amžiuje.
Jo šūkis – „Rytų iškilimas ir Vakarų nuosmukis“. Kinijos ekonomikos augimui sparčiai augant, o Vakarų politikams nerimaujant, kaip į tai reaguoti, šis šūkis taip pat tapo nacionaliniu šūkiu.
Tačiau Kinijos žmonės, o vis dažniau ir Europos kanceliarijose bei valdybų posėdžių salėse, pradeda pasakoti kitokią istoriją: Pekino žygis į pasaulinį ekonominį dominavimą vis dėlto nėra savaime aiškus ir neišvengiamas.
Vėluodama išsilaisvinti iš pandeminių suvaržymų, Kinija sugebėjo pasiekti tik silpną BVP augimą. Nekilnojamojo turto rinką ištiko krizė, o jaunimo nedarbas išaugo iki pavojingo lygio – vienais skaičiavimais, jis siekia 50 proc. Privatūs verslininkai vis labiau baiminasi, ką valstybė padarys jų verslui, o vartotojai nustojo išlaidauti taip, kaip tai darė gerais laikais prieš koronaviruso pandemiją.
Šanchajuje, Londone ir Niujorke Kinijos ir užsienio įmonės dabar susiduria su nauju scenarijumi: ką daryti, jei ekonomikos sulėtėjimas išliks?
„Didėja rizika, kad Kinijoje gali kilti didelė ekonominė krizė, o gal labiau tikėtina, kad netrukus prasidės tvaraus ekonomikos augimo sąstingis“, – leidiniui „Politico“ sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Jacobas Kirkegaardas.
Tai, kas atsitiks Kinijos ekonomikai, turi didžiulę reikšmę visam pasauliui.
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Kinijos ekonomikos augimas buvo silpnas: balandžio-birželio mėn. palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis, BVP padidėjo tik 0,8 proc. Per metus BVP antrąjį ketvirtį padidėjo 6,3 proc. – mažiau nei prognozuota 7,3 proc.
Šie skaičiai vis dar yra kur kas geresni, nei gali pasigirti dauguma Vakarų šalių ekonomikų.
Tačiau neaiškios perspektyvos didina abejones, kaip Pekinas elgsis su Vakarais. Kol kas vis dar neaišku, ar Xi Jinpingas taps draugiškesnis, ar vietoj to sunkesni ekonominiai laikai paskatins Komunistų partijos griežtosios linijos šalininkus ieškoti konfliktų su JAV ar Europa, kad nukreiptų visuomenės dėmesį ir sustiprintų nacionalistines nuotaikas.
Net Komunistų partijos lyderiai neslepia savo problemos. Kasmetiniame Politinio biuro posėdyje prieš vasarą, kuris duoda toną likusios metų dalies ekonominiam darbui, partijos pareigūnai įvertino, kad ekonomika „susiduria su naujais sunkumais ir iššūkiais, daugiausia dėl nepakankamos vidaus paklausos, sunkumų kai kurių įmonių veikloje, daug rizikos ir paslėptų pavojų pagrindinėse srityse ir niūrios bei sudėtingos išorės aplinkos“, – Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Politinio biuro žodžius.
Pasitraukimas
Europoje, taip pat ir JAV, vyriausybės iš naujo radikaliai vertina savo ekonominį pažeidžiamumą. Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė ES vyriausybes ir privertė jas peržiūrėti savo priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurias kontroliuoja potencialiai nedraugiški režimai.
Europa iš esmės atsijungė nuo Rusijos iškastinio kuro importo, tačiau vis dar yra priklausoma nuo Kinijos dėl svarbiausių žaliavų, iš kurių gaminami akumuliatorių komponentai, kurie, be kita ko, bus labai svarbūs pereinant prie žaliosios energetikos.
Vakarų lyderiai, pradedant Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir baigiant JAV prezidentu Joe Bidenu, dabar nuolat kalba apie ekonominį „rizikos mažinimą“ dėl Kinijos. Per glaudžių ryšių su Kinijos ekonomika pavojus iškilo net Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, tradiciškai laikomam pagrindiniu Europos balsu Kinijos politikos srityje.
Praėjusių metų spalį vykusiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime už uždarų durų O.Scholzas pasidalijo savo nuogąstavimais dėl Kinijos perspektyvų.
Pasak dviejų apie pokalbį informuotų diplomatų, kuriems „Politico“ suteikė anonimiškumą, kad šie galėtų kalbėti atvirai, kalbėdamas prieš pat pirmąją savo, kaip Vokietijos vadovo, kelionę į Pekiną, O.Scholzas ES kolegoms sakė, kad Pekinui nesugebėjus suvaldyti nekilnojamojo turto krizės, gali kilti „didžiulė finansų krizė“.
Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ruošiasi pasitraukti iš susitarimo, pagal kurį Roma buvo įsipareigojusi dalyvauti Xi Jinpingo pasauliniame infrastruktūros plane „Juostos ir kelio iniciatyva“. Tuo tarpu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė pastarosiomis savaitėmis ėmėsi kritiškesnės pozicijos Pekino atžvilgiu, ypač dėl jo pozicijos dėl Ukrainos.
Atsižvelgdama į tai, Pekino vyriausybė dabar siekia šilčiau bendrauti su Vakarais, net ir su savo aršiausiu varžovu Vašingtone. Pastaraisiais mėnesiais Kinijoje lankėsi keli JAV pareigūnai – nuo valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno iki iždo sekretorės Janet Yellen, o prekybos sekretorė Gina Raimondo turėtų vykti vėliau šią vasarą. Pasak vieno diplomato, kalbėjusio anonimiškai, nes planai dar nebaigti rengti, taip pat rengiamas ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas.
Pekinas taip pat siekia nuraminti privačias Kinijos įmones, tačiau neatrodo, kad tai padėtų.
Pasak ES prekybos rūmų Kinijoje prezidento Jenso Eskelundo, tarp neseniai atliktoje apklausoje dalyvavusių 570 Kinijoje veikiančių ES bendrovių, „iš esmės sumažėjo bendras pasitikėjimo (Kinija) lygis“.
„Daug kas susiję su padidėjusiu netikrumu dėl Kinijos, ypač dėl Kinijos ekonomikos“, – „Politico“ sakė J.Eskelundas, kurio vadovaujami rūmai atstovauja 1 700 daugiausia Europos bendrovių ir subjektų Kinijoje.
Xi Jinpingas nuolat teikė pirmenybę valstybiniam sektoriui. Radikaliausi jo veiksmai prieš privatųjį sektorių buvo nukreipti prieš technologijų milžines, nors jos visuotinai laikomos geriausia Kinijos viltimi konkuruoti su Vakarais.
Xi Jinpingui vadovaujant, Kinijos biurokratija susidorojo su tarptautinės elektroninės prekybos platformos „Alibaba“ įkūrėju milijardieriumi Jacku Ma, apribojo internetinių žaidimų ir privačių mokomųjų klasių plėtrą ir griežtai reglamentavo net užsienio bendrovių duomenų tvarkymą.
Kai kurios Vakarų bendrovės jau ieško kitų galimybių. Pasak ES rūmų vadovo J.Eskelundo, 11 proc. pernai apklaustų įmonių teigė svarstančios, ar pasitraukti iš Kinijos. Šiemet lygiai tokia pati dalis įmonių pranešė, kad jau priėmė sprendimą išvykti.
„Kai sėdi ekonomikoje, kuri auga 10 proc. per metus, tai naudinga visiems, – tęsė J.Eskelundas. – Jei lėtėjate iki 5, 5,5 procento, tuomet atsiras ekonomikos sektorių, kurie augs ne taip, kaip anksčiau.“
Xi Jinpingas sukaupė didžiulę asmeninę galią Kinijos politinės sistemos viršūnėje. Ar galiausiai Kinijos lyderio ekonomikos strategija pasiteisins, didele dalimi priklausys nuo jo paties.
Parengta pagal „Politico“ inf.
