Karas pakeitė Europą
Tokio lygmens konfliktas Europos žemyne buvo nematytas dešimtmečius, kuomet tankai ir kariai įsiveržia į suverenią valstybę.
Visgi jis vyko ne taip sklandžiai, kaip tikėjosi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Praėjus daugiau nei 17 mėnesių, kovos vis dar tęsiasi, o Rusijos pergalė toli gražu nėra garantuota.
Tačiau invazija paskatino kai kuriuos žmones klausti, į kokią šalį Rusija galėtų žvelgti toliau. Daugeliui atsakymas yra Moldova.
Kaip ir Ukraina prieš 2022 m. vasario mėn. invaziją, Moldova yra buvusi sovietinė šalis, linkstanti į Vakarus. Jos pasienyje yra Rusijos satelitinė valstybė, kurioje dislokuotos karinės pajėgos. Ir panašiai kaip Ukrainoje, Rusija jau dabar kenkia vyriausybei, skleidžia dezinformaciją ir kelia sumaištį.
Taigi Moldova atrodo kaip pagrindinis taikinys kitam V.Putino žingsniui. Tačiau ar iš tikrųjų ten gali kilti karas?
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje žlugus Sovietų Sąjungai, Moldova gavo nepriklausomybę. 1991 m. pabaigoje ji tapo respublika, savarankiška nepriklausoma šalimi. Tačiau perėjimas nebuvo visiškai sklandus.
Sudėtinga istorija
Padniestrės regionas – tai ilgai ginčytas žemės lopinėlis Moldovos rytuose, prie pat sienos su Ukraina. Jis turi ilgą ir sudėtingą istoriją, susaistytą su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Dešimtmečius Maskva ten buvo dislokavusi savo 14-ąją armiją.
Prieš Moldovai tampant nepriklausoma nuo SSRS, prorusiški separatistai paskelbė ją separatistine valstybe. Moldova su tuo nesutiko, o didėjant įtampai prasidėjo kovos.
Didžiausias smurto protrūkis kilo 1992 m., kai Moldovos kariuomenė kovojo su Padniestrę palaikančiomis pajėgomis, kurias aktyviai rėmė Rusija. Šis konfliktas taip pat nebuvo mažas – žuvo šimtai žmonių.
1992 m. vasarą jis baigėsi paliaubomis, tačiau Padniestrės autonomijos klausimas taip ir nebuvo išspręstas, ir nuo to laiko jis yra tarsi nežinioje. Iš esmės tai yra Rusijos satelitinė valstybė, neprijungta prie žemyninės dalies. Jos statuso nepripažįsta jokia šalis, net Rusija oficialiai, tačiau Moldovos vyriausybė taip pat neturi jokios realios kontrolės.
Tačiau Rusija palaiko glaudžius politinius, kultūrinius ir karinius ryšius su Padniestre. Gatvėse plevėsuoja Rusijos vėliavos, o viešoji nuomonė yra palankesnė Maskvai.
Padniestrėje dislokuota 1 500 Rusijos taikos palaikymo pajėgų, kurios ten palaiko paliaubas ir saugo didžiulį Kobasnos amunicijos sandėlį, didžiausią tokio pobūdžio sandėlį Rytų Europoje.
Įsiveržimas į Ukrainą išryškino Rusijos karinį buvimą Padniestrėje naujoje šviesoje. Ar šie kariai gali persikelti per sieną į Ukrainą? O gal jie galėtų paremti Padniestrę naujame kare su Moldova?
Abi situacijos mažai tikėtinos, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje. Tačiau Rusijos buvimas sukuria šį neaiškumą, o to Kremlius aiškiai nori regione.
„Turėdama savo karių bazę Moldovoje, Rusija visada turėjo galimybę daryti tam tikrą spaudimą Moldovai“, – sakė Birmingemo universiteto tarptautinio saugumo ekspertas Stefanas Wolffas.
„Rusija visada stengėsi neleisti Sovietų Sąjungos įpėdinėms pernelyg priartėti prie Vakarų“, – tikino jis.
Tai nėra unikali situacija. Rusija taip pat yra okupavusi žemes kitose buvusiose sovietinėse valstybėse. 2008 m. ji įsiveržė į dalį Sakartvelo. O 2014 m. V.Putinas pasinaudojo gatvių protestais ir neramumais, kad surengtų didžiausią Europos žemės užgrobimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai aneksavo Krymo pusiasalį.
Vėliau Rusijos remiami separatistai ėmė pretenduoti į vis daugiau žemės Ukrainos rytiniame Donbaso regione. O 2022 m. vasarį V.Putinas pasinaudojo šiais įsiveržimais į Ukrainą, kad galėtų pradėti plataus masto invaziją.
Moldova nėra tas pats, kas Ukraina. Rusija ir Moldova net neturi bendros sausumos sienos ir tarp šių tautų pastaruoju metu nėra buvę tiesioginio konflikto.
Tačiau Rusijos veiksmai abiejose šalyse yra labai panašūs.
Antivyriausybiniai protestai
Pastaruoju metu sostinėje Kišiniove dažnai vyksta antivyriausybiniai protestai. Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių, o dėl karo Ukrainoje padėtis tapo dar sunkesnė.
Rusija yra pagrindinė šalies dujų tiekėja, tačiau per pastaruosius metus sumažino tiekimą ir padidino kainas. Dėl to sutriko elektros energijos tiekimas ir smarkiai išaugo pragyvenimo išlaidos.
Daugelis žmonių yra nepatenkinti vyriausybe ir mano, kad prezidentė Maia Sandu galėtų labiau padėti. Šis nepasitenkinimas yra jaučiamas visoje šalyje.
Tačiau panašu, kad Rusija tuo naudojasi, kad skleistų dar didesnę nesantaiką.
„Žmonių valia“
Šoro partija buvo pagrindinis šių protestų dalyvis. Ši Moldovos politinė partija palaiko ryšius su Rusija, o ją remia tremtyje gyvenantis oligarchas Ilhanas Šoras.
„Mes palaikome protestus, nes gyvenimas mūsų šalyje tapo pernelyg sudėtingas“, – „Sky News“ pasakojo Šoro partijos lyderio pavaduotoja, Moldovos parlamento narė Marina Tauber.
„Nė viena šalis neremia šių protestų. Tuos protestus remia žmonių noras kažką pakeisti savo gyvenime ir mūsų šalies gyvenime“, – kalbėjo ji.
2023 m. birželį Moldovos Konstitucinis Teismas uždraudė Šoro partiją, teigdamas, kad ji „prieštarauja Konstitucijai“. Partijos politikai išsaugojo savo vietas kaip nepriklausomi, tačiau negalės prisijungti prie kitų frakcijų.
Šį žingsnį pasveikino prezidentė M.Sandu, kuri pavadino partiją „grėsme konstitucinei santvarkai ir valstybės saugumui“.
Moldovos vyriausybė teigė atskleidusi Rusijos užnugario sąmokslą, kuriuo siekiama ją nuversti 2023 m. vasario mėn. O po mėnesio vykusio protesto metu Moldovos valdžios institucijos suėmė septynis su Rusija susijusius vyrus.
Teigiama, kad jiems už neramumų kurstymą sumokėjo Maskva, tačiau Kremlius tai neigė.
Tada, 2023 m. liepą, Moldova sumažino Rusijos diplomatų skaičių šalyje. Moldovos užsienio reikalų ministerija teigė, kad taip buvo reaguojama į „daugybę nedraugiškų veiksmų“.
Prezidentė M.Sandu nori, kad Moldova įstotų į ES. O po karo Ukrainoje tradiciškai neutrali šalis vis artėja prie NATO.
Būtent tokie dalykai verčia V.Putiną nervintis ir gali būti priežastis, dėl kurios Rusija, atrodo, stiprina savo veiksmus Moldovoje.
Dezinformacija
Moldovoje jau vyksta kitokio pobūdžio karas, susijęs su socialine žiniasklaida ir dezinformacija.
Moldovos analitinio centro „Watchdog MD“ analitikai stebi, kiek Rusijos kišimosi ir dezinformacijos skleidžiama internete. Jų teigimu, per pastaruosius metus jų padaugėjo dešimteriopai.
Doina Dragomir iš analitinio centro „Sky News“ pareiškė, kad tai „nerimą kelianti“ tendencija.
„Matome, kad „Telegram“ platformoje ir interneto svetainėse gausu žinučių, kuriose teigiama, kad Moldovą valdo nacių politikai arba kad ši vyriausybė įvedė diktatūrą, kad tolstame nuo savo „tradicinių vertybių“, – sakė ji.
„Šie pranešimai labai panašūs į tai, ką matėme ir matome Ukrainoje“, – pridūrė ji.
Jai pritarė ir jos kolega, analitikas Andrei Curararu.
„Mes nesame apsupti kaip ukrainiečiai, bet jaučiame spaudimą net iš čia, iš Kišiniovo. Ant kortos pastatyta šalies ateitis... ir pati šalies, kaip Europos šeimos dalies, raida“, – kalbėjo A.Curararu.
„Net praėjusių metų vasarį niekas nenujautė, kad pranešimai apie Rusijos puolimą prieš Ukrainą yra tikri, o jie pasirodė esą labai tikslūs, – pridūrė jis. – Tai, ką matome, yra situacija, kuri vis dar yra valdoma, bet ji gali pakrypti į bet kurią pusę“.
Vyriausybės žlugdymas, dezinformacijos skleidimas ir sumaišties kėlimas – visa tai yra V.Putino veiksmų plano dalis. Tačiau kodėl Maskva tai daro Moldovoje?
„Dauguma Moldovos gyventojų nori priartėti prie Europos, ir akivaizdu, kad Rusija bando tam užkirsti kelią, o tam pasiekti ji naudoja šias hibridinio karo priemones, – sakė profesorius S.Wolffas. – Tada Maskva gali sakyti: na, žiūrėkite, tai proeuropietiška vyriausybė, ir pamatykite, kaip ši vyriausybė nuvarė šalį į dugną.“
Moldovos situacija yra ganėtinai komplikuota, kadangi valstybė linksta į Europą, tačiau išlaiko glaudžius ryšius su Rusija.
Rusų kalba Moldovoje yra antroji pagal paplitimą, o prieš karą šalyje nuolat buvo rodomi rusiški televizijos kanalai.
Šalyje gyvenantys žmonės, panašu, labiau linksta į Rusiją nei į JAV. Daugelis gyventojų kaltę dėl energetikos krizės priskiria ne pačiam V.Putinui, o šalies prezidentei M.Sandu.
Rusija skverbiasi į Moldovą kultūriniu požiūriu, skleidžia dezinformaciją ir netoliese yra sutelkusi daug karinių pajėgų.
Šie veiksniai reiškia, kad invazija gali būti labai tikėtina, tačiau kiek tikėtina, kad ji tikrai įvyks?
„Rusija neturi bendros sausumos sienos su šiuo Moldovos regionu“, – sakė profesorius S.Wolffas.
„Taigi Rusijai būtų sunku nuolat palaikyti bet kokį ryšį su šia teritorija, jau vien dėl to, kad reikėtų pereiti per Ukrainą, o tai šiuo metu yra neįmanoma. O iš kitos pusės Moldovą visiškai supa Rumunija. Tai šalis, neturinti priėjimo prie jūros, ir ji yra įsiterpusi tarp dviejų valstybių, kurios šiuo metu akivaizdžiai labai priešiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu“, – aiškino profesorius.
Moldovos vadovai artimiausiu metu nesitiki tiesioginės karinės invazijos.
Užsienio reikalų ministras Nicu Popescu pareiškė, jog Moldova šiuo metu susiduria su hibridinėmis grėsmėmis.
„Tačiau mes įrodėme, mūsų institucijos įrodė, ir mūsų vyriausybė įrodė, kad per pastaruosius metus galime išlaikyti stabilumą šioje šalyje, ramybę šioje šalyje ir taiką šioje šalyje“, – tikino ministras.
Platesnė Europos bendruomenė į šias hibridines grėsmes žiūri labai rimtai. 2023 m. birželio pradžioje Moldovoje vyko Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo didžiausių Europos šalių vadovai.
Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo suteikti Moldovai papildomą ekonominę paramą.
„Mano žinia Moldovos žmonėms – mes jus palaikome, – sakė ji. – Remiame jus kiekviename žingsnyje jūsų kelyje į Europos Sąjungą.“
Tapo aišku, kad karas Ukrainoje yra tarsi išskirtinis atvejis.
Moldovos konfliktas yra kiek kitokio pobūdžio. Rusija nestato tankų ir karių prie sienos, o imasi veiksmų, kad destabilizuotų provakarietišką vyriausybę ir taip sustiprintų savo įtaką.
Koks kitas V. Putino žingsnis?
Visada sunku nuspėti, ką Kremlius darys toliau, tačiau, atsižvelgiant į karo Ukrainoje padėtį, atrodo, kad jiems teks pasitenkinti šiuo hibridiniu karu Moldovoje.
„Maskvos požiūriu priimtinas rezultatas tikriausiai būtų toks, kad Moldova išliktų tarpinėje padėtyje, – aiškino profesorius S.Wolffas. – Taigi, kad ji greitu metu neįstotų į ES ir NATO.“
„Geriausias scenarijus Rusijai būtų, kad ji, pasitelkusi niekšiškas priemones arba užmezgusi glaudesnius ryšius su būsima Moldovos vyriausybe, galėtų ir toliau kontroliuoti tai, kas vyksta Moldovoje. [Jie] galėtų pasinaudoti šiuo svertu ir tiesiog priversti visus kitus spėlioti. Ukraina turėtų spėlioti, ar bus įsiveržta iš Moldovos teritorijos, Europos Sąjunga ir NATO turėtų spėlioti, kiek Moldova ateityje priartės prie Maskvos.“
Neabejotina, kad Rusija, kaip ir anksčiau Kryme ir Ukrainoje, pradėjo aktyvinti savo veiksmus Moldovoje. Atrodo, kad eskalacija į plataus masto konfliktą yra mažai tikėtina, tačiau karas Ukrainoje pranašauja naują, neaiškų laiką Europoje.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
