Straipsnyje taip pat pasakojama apie Lietuvos šaulių sąjungos pratybas. Pasak korespondento, netoli Vilniaus vykusiose pratybose imituojamas karas atrodė kaip vaikų žaidimas. Pažymima, kad maskuojamaisiais drabužiais vikintys vyrai ir moterys krito į žolę, šliaužė ir ieškojo priedangos.
„Atrodo kiek nerangūs, kai kurie šliaužia į dešinę, kiti – į kairę, susiduria, trumpas juokas. Automatus nukreipę į priekį šaukia: „Bam! Bam! Bam!“ ir šiuos žodžius pakartoja dar kartą. Kiekvienas „bam“ būtų šūvis, tačiau moterys ir vyrai iš Lietuvos šaulių sąjungos dabar negali šaudyti, nes neturi šovinių, – pasakojama publikuotame straipsnyje. – Tai, kas čia vyksta, nėra karas – tik mokymai.“
Vokiškas leidinys skaitytojams pateikė daugiau informacijos apie Lietuvoje veikiančią šaulių sąjunga. Publikuotame tekste nurodoma, kad tai yra sukarinta organizacija, turinti 14 tūkstančių narių, kurie civiliniame gyvenime yra gydytojai, programuotojai, teisininkai, tačiau laisvalaikiu, savaitgaliais jie mokosi valdyti ginklą, kad, kilus rimtam pavojui, gintų savo šalį.
„Tai – neprofesionalus būrys“, – pažymėjo „Der Spiegel“.
Būtina keisti mąstymą
„Der Spiegel“ skaitytojams pasakojo ir apie pratybas poligone Gaižiūnuose. Tai kas vyko ten, anot leidinio, jau buvo panašiau į karą.
„Pėstininkų kovos mašina „Marder“ rieda per mišką. Nedidelis sprogimas, dūmų stulpai. Šarvuotis sustoja, antvožas atsidaro, lipa kareiviai su ginklais, bėga tarp medžių, krenta ant žemės. Tai atrodo įprasta.
Tuomet trenksmas, pasipila šūvių papliūpos. Iš kažkur sukalena atsakomoji ugnis, prasideda mūšis. Bet ir čia ne karas, o pėstininkų iš Vokietijos pratybos“, – rašoma straipsnyje.
Nurodoma, kad Vokietijos kariai daugelį mėnesių ruošėsi šiai misijai bei tokioms situacijoms kaip ši miške. Jie – profesionalai. Anot „Der Spiegel“, bundesveras privalo vėl mokytis to, kas Lietuvoje seniai žinoma: būti pasirengusiems gynybai bet kuriuo metu ir netgi be amunicijos.
Vokietijoje daug kalbama apie „Zeitenwende“ – kanclerio Olafo Scholzo terminą apie Vokietijos gynybos politikos pokytį po Rusijos agresijos Ukrainoje: papildomi 100 mlrd. eurų gynybos biudžetui, daugiau amunicijos, tankų, naujų lėktuvų.
Neatmetama – viso to reikia, dėl to nekyla klausimų. Tačiau, leidinys pabrėžia, kad reikia dar kažko daugiau, ko negali patvirtinti joks biudžetas.
„Būtina pakeisti mąstyseną, pasiekti lūžio tašką galvose“, – rašoma „Der Spiegel“.
Buvo pernelyg naivūs
53 metų Wolfgangas Schmidtas – bundesvero kontingento Lietuvoje vadas. Valanda kelio automobiliu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus esančioje Ruklos bazėje jo kabinete ant sienos kabo didelis žemėlapis. Greta stovėdamas pulkininkas „Der Spiegel“ paaiškino, jo manymu, lietuvių problemą, kurią galima apibendrinti: „viskas ne taip palanku“.
Jis pabrėžė, kad Lietuva ribojasi ne tik su Latvija ir Lenkija – NATO partnerėmis, bet ir su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi – toliausiai į vakarus nutolusia Rusijos teritorija. Taip pat, kad Lietuva iš rytų į vakarus yra tik apie 300 km pločio. Sostinė Vilnius – ne šalies viduryje, o visai arti Baltarusijos. Būtent į šią aplinkybę, anot jo, reikia atkreipti dėmesį.
Leidinyje iškeliamas klausimas: kas drįstų atakuoti NATO narę? Dar iki 2022-ųjų vasario mėnesio tai buvo laikoma neįmanoma.
„Didžioji dalis to, ką per dvišalius pokalbius 2018–2019 metais apie grėsmes savo šaliai mums aiškino lietuviai, deja, išsipildė, – sakė pulkininkas W.Schmidtas. – Tada buvome kiek naivūs. Gal turėjome šiek tiek geriau įsiklausyti.“
Vokietija šiuo metu vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui. Be to, iki 2023-iųjų pabaigos Vokietija, kaip sakė šalies gynybos ministras Borisas Pistoriusas, turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Tai būtų apie 4000 karių.
Agresyvi kaimynystė
Straipsnyje pažymima, kad Lietuva sieja su Vokietija dideles viltis, bet nenori pasikliauti vien Berlynu. „Der Spiegel“ korespondentas susitiko su 47-erių Lietuvos šaulių sąjungos vadu Linu Idzeliu. Šis paminėjo kiekvieną kartą, kai Vakarai nepakankamai rimtai žiūrėjo į Rusiją, įskaitant Gruziją, Čečėniją ir Krymą.
„Neturi būti kitų raginimų pabusti, – kalbėjo L.Idzelis. – Mes esame kiti. Kas dar galėtų būti?“
Leidinys pabrėžė, kad nors L.Idzelis vadovauja LŠS, pats yra profesionalas. Jis tarnavo kariuomenėje, baigė Lietuvos karo akademiją, turi pulkininko leitenanto laipsnį. Nuo 2023-iųjų balandžio vadovauja Šaulių sąjungai.
„Rusija yra neprognozuojama. Ji neapkenčia Vakarų, vakarietiškų vertybių“, – tvirtino L.Idzelis.
„Der Spiegel“ pažymėjo, kad taip mano absoliuti dauguma lietuvių, laikančių Rusiją grėsme. „Lietuvai, šiai mažai šaliai, ginti reikalingas ir pilietinis pasipriešinimas. Ne kiekvienas privalo šaudyti“, – rašoma straipsnyje.
„Bet čia kiekvienas privalo žinoti, ką daryti karo atveju. Visi turi žinoti, kur jų vieta gynybinėje architektūroje“, – sako Šaulių sąjungos vadas.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios tarptautinės duomenų analizės bendrovės „YouGov“ vasario mėnesio apklausa parodė, jog įsiveržimo atveju tik 11 proc. vokiečių būtų pasirengę kovoti už savo šalį. Lietuvoje, kitos apklausos duomenimis, tą darytų maždaug du trečdaliai.
„Der Spiegel“ teigimu, žodis „mąstysena“ visada turi kažką bendro su istorija. Straipsnyje trumpai apžvelgiama Lietuvos istorija, pabrėžiant, kad šalis tik nuo 1990-ųjų yra nepriklausoma valstybė, antrą kartą po 1918-ųjų.
„Lietuvos istorija – priespaudos ir pasipriešinimo istorija. Tai – maža valstybė su didžiuoju kaimynu, kuris turi ir branduolinį ginklą“, – nurodė leidinys.
Straipsnyje rašoma, kad nuo 2035-ųjų pabaigos sukarintos organizacijos (LŠS) narių skaičius turi išaugti iki 50 tūkst. To nori Lietuvos vyriausybė, stipriai padidinusi gynybos biudžetą.
Šaulių sąjunga dabar gauna maždaug penkiskart daugiau pinigų nei iki karo Ukrainoje. Šiemet tai – daugiau nei 10 mln. eurų ginklams, šalmams, neperšaunamosioms liemenėms.
