Kas iš tarptautinių organizacijų atima sveiką protą?

Per porą pastarųjų metų svarbiausioms tarptautinėms organizacijoms tenka atlaikyti kaip niekada daug kritikos.

Aibė pavyzdžių rodo, kad organizacijos, kurių pagrindinis tikslas yra padėti susikalbėti ir susitarti skirtingoms pasaulio valstybėms, prieštaringose situacijose neretai priima abejotinus sprendimus, palankesnius diktatoriams, o ne demokratijoms.

Tarptautinės politikos apžvalgininkai jau pastebėjo, kad joms trūksta lankstumo bei objektyvumo vertinant pasaulyje susiklosčiusią padėtį.

Sprendimai ir rekomendacijos pernelyg dažnai būna panašūs į politinių režimų, kurie bet kokia kaina stengiasi išlaikyti stabilumą ir esamą padėtį.

Lenkijoje veikiantis Centrinės Europos institutas nurodė, kad Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) patiria didžiulį pasitikėjimo nuosmukį dėl savo riboto veiksmingumo sprendžiant tarptautines krizes.

Nenuostabu, kad Ukrainoje yra ypač daug žmonių, nusivylusių šiomis organizacijomis ir jų gebėjimu palaikyti taiką, kai Rusija nuosekliai nepaiso ir pažeidinėja tarptautinę teisę.

Tiek Ukrainos, tiek Lenkijos politikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Maskvos veiksmai sukelia institucijų eroziją ir kenkia visos dabartinės tarptautinio saugumo architektūros principams.

Kai Rusija 2014 metais okupavo Ukrainos teritorijas, ESBO suformavo stebėtojų misiją regione. Veikdama separatistinių pseudorespublikų vardu Maskva ne kartą įgyvendino misijos veiklą trikdančias kampanijas.

Pavyzdžiui, buvo blokuojami sprendimai pratęsti misijos įgaliojimus, buvo ribojama stebėtojų judėjimo laisvė, darbuotojai buvo grobiami ir sulaikomi, misijos būstinę blokavo ginkluoti vyrai.

Praėjusių metų kovo pabaigoje misija apskritai nustojo veikti, nors ESBO yra vienas iš nedaugelio likusių institucinio bendravimo tarp Vakarų ir Rusijos (kaip ir Baltarusijos) forumų.

Rusijos įtaka ir daugybės metų įdirbis ypač ryškiai atsiskleidė ir JTO. Centrinės Europos instituto ekspertų nuomone, Kremlius JT naudoja kaip įrankį siekdamas savo politinių tikslų.

O į Kijevą nukreipta raketų ataka, kurią Rusija įvykdė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vizito metu pernai balandžio 28 dieną, buvo paniekos ženklas ir galios demonstravimas.

Iš Rusijos veiksmų yra akivaizdu, jog ji puikiausiai naudojasi savo, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, statusu, kad blokuotų visas jai nepalankias JT iniciatyvas ir veiksmus.

Nepaisant to, JTO Generalinei Asamblėjai pavyko priimti rezoliucijas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo (2014 metų kovą), Rusijos agresijos prieš Ukrainą (2022 metų kovą) ir Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo (2022 metų balandį).

Be to, Tarptautinis teisingumo teismas priėmė sprendimą, kuriuo paragino Maskvą nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

JT taip pat prisidėjo prie vadinamojo susitarimo dėl grūdų eksporto, kuriuo buvo leidžiama eksportuoti Ukrainos grūdus iš Juodosios jūros uostų (2022 metų liepą).

Vis dėlto, ekspertų teigimu, tai nekeičia fakto, kad Jungtinių Tautų veiksmai, kurių nuo 2014 m. imtasi prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, neturi esminės įtakos humanitarinei padėčiai ar perspektyvoms užbaigti karą.

Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad menką organizacijos veiksmingumą lemia jos struktūra, kuri vis dar atspindi 1945 metais buvusią tarptautinę jėgų pusiausvyrą.

Tuo metu sukurtos organizacijos formatą lėmė Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai, užsitikrindami savo interesus ir pozicijas, suteikdami sau nuolatinių Saugumo Tarybos narių statusą su veto teise.

Tarptautinės organizacijos neturi suvereniteto, o tai reiškia, kad jų veiksnumas yra stipriai apribotas ir priklauso nuo valstybių narių valios arba jos nebuvimo. Kartu tai lemia ir labai ribotas JTO reformavimo galimybes.

Norint pakeisti šio organo, kuris yra vienintelė pasaulinė kolektyvinio saugumo sistema, struktūrą, reikėtų visų nuolatinių narių sutikimo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinka negaili kritikos ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK).

Ženevoje įsikūrusi organizacija karo kontekste atliko ne vieną prieštaringai vertinamą žingsnį – nuo TRKK prezidento Peterio Maurerio vizito į Maskvą iki vengimo įsitraukti į pagalbos operacijas griuvus Kachovkos užtvankai.

Dešimtmetį TRKK vadovavęs P.Maureris iš posto pasitraukė pernai spalį. Jį pakeitė šveicarų diplomatė Mirjana Spoljaric-Egger.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmeno Dmytro Lubineco, jis kasdien susiduria su tuo, kad tarptautinė organizacija nenori vykdyti savo funkcijų. „Tačiau blogiausia, kad Raudonasis Kryžius turi monopolį ir neleidžia pasireikšti kitoms organizacijoms“, – nurodė D.Lubinecas.

Kalbėdamas apie Kachovkos katastrofą ir potvynio aukas V.Zelenskis pareiškė: „Kiekvienas ten žuvęs žmogus yra nuosprendis esamai tarptautinei architektūrai ir tarptautinėms organizacijoms, kurios pamiršo, kaip gelbėti gyvybes.

Jei dabar šios nelaimės rajone nėra jokios tarptautinės organizacijos, vadinasi, ji apskritai neegzistuoja ir yra nepajėgi veikti.“

Tai buvo ne pirmos Ukrainos lyderio kritikos strėlės, nukreiptos į TRKK. Organizacijai yra kliuvę už tai, jog jos atstovai deda nepakankamai pastangų, kad padėtų Kijevui gauti prieigą prie agresorės į nelaisvę paimtų ukrainiečių karių. Taip pat vangiai sprendžiamas į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo klausimas.

Anot britų dienraščio „The Guardian“, V.Zelenskis ir jo aplinka mano, kad maskuodamas savo moralinį silpnumą TRKK prisidengia neutralumu, tarptautine teise ir konfidencialumu.

Šią Ukrainos prezidento nuomonę patvirtina pernai spalį nuskambėjęs jo pranešimas: „Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nėra privilegijuotas klubas, kuriame žmogus gauna atlyginimą ir mėgaujasi gyvenimu.

Raudonasis Kryžius turi įsipareigojimų, pirmiausia moralinių. Raudonojo Kryžiaus įgaliojimai turi būti vykdomi.“

Atsakydama į kritiką organizacijos vadovė M.Spoljaric-Egger aiškina, kad TRKK nėra advokatų grupė ar institucija, galinti atlikti tyrimus.

Pasak jos, susidūrusi su pasauliu, kuriame nusilpo pagarba 1945 metais nustatytai tvarkai, organizacija negali vienašališkai įžengti į kalinių stovyklas ar įsakyti bendradarbiauti šalims, su kuriomis tenka bendrauti.

Šiek tiek palankiau V.Zelenskis vertina JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktoriaus Rafaelio Grossi veiksmus, nes jis lankėsi tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, kad pirmiausia užtikrintų saugumą rusų okupuotoje Zaporožės atominėje elektrinėje (AE).

Birželio viduryje Kijeve apsilankęs R.Grossi pristatė pagalbos po katastrofiško Kachovkos užtvindymo programą. Mat išleistas tvenkinys buvo svarbus vandens rezervuaras Zaporožės AE.

TATENA vadovas tikino, kad bus imtasi priemonių elektrinės saugumui užtikrinti, be to, bus atlikta TATENA paramos ir pagalbos misijos Zaporožėje rotacija ir sustiprinta misijos komanda.

Rusijos agresija Ukrainoje agentūrai yra nemažas iššūkis, nors TATENA netrūksta ir įsisenėjusių sopulių. Irano branduolinė programa agentūrai nuolat užtikrina darbo krūvį jau daugiau negu du dešimtmečius.

O pastaroji TATENA ataskaita dėl Irano ypač papiktino Izraelį. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu birželį pratrūko kaltinimais tarptautinei organizacijai, kad ji pasiduoda Teherano spaudimui, nes nutraukė tyrimą dėl urano pėdsakų Marivane.

Naujienų agentūros AP teigimu, saugumo analitikai Marivaną ne kartą siejo su slapta Irano karine branduoline programa ir nurodė, kad maždaug prieš 20 metų ten buvo atliekami didelės sprogstamosios galios sprogmenų bandymai. TATENA duomenimis, Marivane plėtotos branduolinės programos Iranas atsisakė 2003 metais.

Vertindamas slaptos ataskaitos informaciją apie nutrauktą tyrimą B.Netanyahu tikino, kad Iranas toliau meluoja TATENA atstovams.

Agentūros vadovui R.Grossi teko aiškintis, kad TATENA darbas yra neutralus, nešališkas ir techninis. Taip pat jis pridūrė, kad niekada neįsitrauks į polemiką su TATENA narės vyriausybės vadovu. „Mes niekada nepolitikuojame. Turime savo standartus ir visada juos taikome“, – nurodė R.Grossi.

Tarptautinę agentūrą įtikino Irano teiginiai, kad urano pėdsakų galėjo atsirasti iš laboratorinių prietaisų ir įrangos, kuri praėjusiame amžiuje naudota ten veikusiose kasyklose.

Kita autoritarinė valstybė, Šiaurės Korėja, didele diplomatijos pergale laiko žygį į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vykdomąją valdybą. Dalis tarptautinės bendruomenės liko priblokšta, kai gegužę vykusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje Šiaurės Korėja buvo išrinkta šios valdybos nare.

Žinomiems visuomenės sveikatos ekspertams kilo klausimų, kokią patirtį ir gerąją praktiką į PSO gali atnešti Kim Jong-uno pareigūnai.

O Šiaurės Korėjos atstovas iš karto pasinaudojo proga ir PSO platforma, kad viešai sukritikuotų Jungtines Valstijas dėl „prasčiausių žmogaus teisių rodiklių“, kuriuos neva lėmė Vašingtono taikomos sankcijos autoritariniam režimui.

Leidinio „The Washington Times“ apžvalgininkas Martinas Cullipas savo komentare neseniai atkreipė dėmesį, jog PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas gegužę nuvyko į Maskvą tam, kad su Rusijos sveikatos apsaugos ministro pavaduotoju Olegu Salagajumi aptartų Rusijos pastangas pagerinti motinos ir vaiko sveikatą.

Savo ruožtu britų apžvalgininkas priminė, kad Rusija bombardavo Ukrainos ligonines ir gimdymo skyrius, grobė vaikus iš tėvų. Tuo metu Maskvoje skambėjo PSO vadovo pagyrimai ir padėkos Rusijai už vaikų sveikatos politikos pažangą.

Beje, T.A.Ghebreyesusas rado už ką pagirti ir Ukrainą. Minint Pasaulinę dieną be tabako PSO paskelbė ataskaitą, kurioje pa-
brėžė, kad karas nesutrukdė Ukrainai uždrausti skoninius elektroninių cigarečių skysčius.

Tačiau M.Cullipas iškart prisiminė istoriją, kaip PSO 2016 metais ragino vadinamosios „Islamo valstybės“ nusiaubtose teritorijose Sirijoje leisti prekybą cigaretėmis tik suvienodintose, bendrinėse pakuotėse.

Apžvalgininko manymu, tokie vieši organizacijos pareiškimai silpnina jos autoritetą ir verčia abejoti PSO vadovybės gebėjimais adekvačiai vertinti situacijas.

Kaip valstybių suverenumo suvaržymas yra vertinama PSO veikla primetant tabako kontrolės politiką visam pasauliui, kai nacionalinės vyriausybės yra spaudžiamos įgyvendinti siūlomas priemones ne tik dėl visuomenės sveikatos, bet ir fiskalinės politikos ar žmogaus teisių.

O kai tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys įgyvendina savarankišką politiką, sulaukia griežto pasmerkimo ir mažesnio palankumo nei diktatoriai.

Panašių sprendimų tikimasi ir iš šįmet Panamoje vyksiančios dešimtosios PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos.

Nors diskusijose šalims atstovauja tik visuomenės sveikatos specialistai ir nėra įtraukiamos atsakingos ministerijos, konferencijoje ketinama spręsti ir dėl fiskalinės politikos, skirtingų tabako gaminių teisinio reguliavimo, o vėliau šiuos vertinimus pateikti kaip valstybių įgyvendinamą darbotvarkę.

Neretai kyla klausimų, kaip PSO susidėlioja savo politikos prioritetus, ypač kai kalbama apie mirtinas ligas.

Pavyzdžiui, 2014 metais iš tarptautinės konferencijos, kurioje buvo nagrinėjamas sparčiai plintantis Ebolos viruso protrūkis Afrikoje, tuometė PSO generalinė direktorė Margaret Chan skubiai išvyko į Maskvą, kad susitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasakytų kalbą apie elektroninių cigarečių draudimą.

Susitikimo visiškai netemdė faktas, kad vos prieš kelis mėnesius Rusija numušė oro linijų „Malaysia Airlines“ lėktuvą ir pražudė 298 žmones.

Net 20 tūkst. be teismo nužudytų tariamų narkotikų prekeivių nebuvo kliūtis PSO pasveikinti Filipinų prezidentą Rodrigo Duterte įgyvendinant efektyvią nerūkymo politiką.

Tuometė PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovė Vera Luiza da Costa e Silva visiškai ignoravo, kad kovoje su žalingais gyventojų įpročiais ir priklausomybėmis R.Duterte buvo pasiryžęs Manilos gatves paskandinti kraujyje.

Kritikų teigimu, surambėjusi tabako kontrolės politika yra vienas ryškiausių PSO akidangčių pavyzdžių – aklai gindama savo senosios linijos principus organizacija visiškai nemato aplinkinio konteksto, taip tapdama įrankiu diktatorių rankose.

Vis dėlto didžiausia PSO nesėkme ir bėda M.Cullipas vadina organizacijos pastangas suvaldyti COVID-19 pandemijos protrūkį ir palankumą Kinijai. Anot apžvalgininko, per humanitarinę krizę ryškiai atsiskleidė T.A.Ghebreyesuso lyderystės silpnumas.

Nepaisant daugybės ankstesnių pranešimų, jog virusas ištrūko iš Kinijos, PSO tik 2020 m. kovo viduryje pagaliau pripažino, kad virusas plačiai plinta pasaulyje, ir paskelbė pandemiją.

Paradoksalu, tačiau organizacijos, kurios priešakyje dažnai atsiduria tokie autoritariniai režimai kaip Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja, sprendimais ir pasiū-lymais yra aklai pasiryžusios sekti ir demokratinių šalių, taip pat ir Lietuvos, institucijos.