Penktadienio vakarą po darbo Vladimiras Jagudajevas buvo įpusėjęs vakarienę, kai vos neužspringo makaronais.
Jo de facto viršininkas J.Prigožinas ką tik „Telegram“ paskelbė garso žinutę, kurioje grasino žengti į Maskvą, jei nebus nušalinta aukščiausia Rusijos kariuomenės vadovybė.
„Tikėjomės, kad kažkas įvyks, bet nelaukėme nieko tokio įžūlaus“, – pasakojo 25 metų socialinės žiniasklaidos vadybininkas V.Jagudajevas, prisimindamas birželio 23 d. maištą.
„Daugelis iš mūsų iš karto suprato, kad tai vienaip ar kitaip mus tai paveiks“, – kalbėjo V.Jagudajevas, dirbantis žiniasklaidos holdinge „Patriot“, geriau žinomame kaip J.Prigožino „trolių fabriko“ dalis.
V.Jagudajevas ir jo kolegos neklydo. Po savaitės „Patriot“ vadovas Jevgenijus Zubarevas vaizdo įraše paskelbė, kad grupė „pasitraukia iš šalies informacinės sferos“.
Vis dėlto, J.Prigožino ginkluoto sukilimo, bene didžiausio išpuolio prieš Rusijos vadovo V.Putino valdžią per daugiau nei du dešimtmečius, padariniai buvo mįslingi.
Nepaisant oficialių pareiškimų, kad „Wagner“ bosas bus ištremtas į Baltarusiją, atrodo, kad J.Prigožinas vis dar laisvai keliauja. Pranešama, kad jis susitiko su V.Putinu Maskvoje, o jam buvo grąžinta apie 110 mln. dolerių grynaisiais ir keli ginklai.
Panašu, kad tik J.Prigožino didžiulis žiniasklaidos verslas yra išardytas: biurai uždaryti, o dešimtys žmonių išmesti į gatvę.
Tačiau net ir čia yra pagrindo manyti, kad jis gali sugrįžti.
Politinis ginklas
2013 m. nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“ pirmą kartą pranešė, kad šešėlinė įmonė „Interneto tyrimų agentūra“ samdo rusus, kad šie internete girtų Kremlių ir diskredituotų opoziciją.
Dirbdami iš Sankt Peterburgo, jie plūdo į žiniasklaidos priemones ir socialinės žiniasklaidos platformas, klastodami atsiliepimus ir diskusijas.
Prieš metus vyko masiniai protestai prieš V.Putino perrinkimą, ir „Kremlius pajuto, kad, nors ir kontroliuoja televiziją, internetas jam išsprūdo iš rankų“, – prisiminė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto kviestinis mokslininkas Nikolajus Petrovas.
J.Prigožinas, kuris jau buvo užsirekomendavęs kaip žmogus, pasirengęs atlikti nešvarų Kremliaus darbą, gavo užduotį sutramdyti kritiką interneto platybėse.
Kaip ir jo samdinių armija „Wagner“, J.Prigožino kibernetinės pajėgos peržengė valstybių sienas ir veikė keliais frontais. Netrukus ji išsiplėtė į žiniasklaidos sritį - pradėjo leisti keletą nekaltai pavadintų leidinių, tokių kaip Federalinė naujienų agentūra ("RIA Fan"), „Politika šiandien“ („Politics Today“) ir „Ekonomika šiandien“ („Economics Today“).
„Jie turėjo skirtingus logotipus ir skelbėsi esantys skirtingos žiniasklaidos priemonės, – atskleidė buvęs didžiausio Rusijos naujienų agregatoriaus „Yandex.News“ vadovas Levas Geršenzonas. – Tačiau iš tikrųjų tai buvo tas pats: propagandos kanalų, trolių ir botų tinklas.“
Jo teigimu, buvo siekiama „sukurti pliuralizmo iliuziją ir imituoti viešąją nuomonę“, nors iš tikrųjų buvo siekiama malšinti prieš Kremliaus liniją einančius žmones.
Remdamasis „Liveinternet“ statistikos svetainės duomenimis, L.Geršenzonas apskaičiavo, kad maždaug 90 proc. rusų internete suvartojamų naujienų gaunama iš agregatorių, tačiau beveik nesigilinama į pirminį informacijos šaltinį.
Tuo pasinaudojo J.Prigožino kanalai, savo turiniu užtvindę tokias paieškos sistemas kaip „Yandex“ ir mažesniu mastu „Google News“. Techninės gudrybės, tokios kaip kryžminės nuorodos, dar labiau sustiprino jų buvimą internete.
Viena iš pagrindinių „trolių fabriko“ užduočių buvo nukreipta prieš priešus tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, Jungtines Valstijas, kurios apkaltino J.Prigožiną kišimusi į 2016 m. rinkimus, kuriuose laimėjo Donaldas Trumpas. Tą patį troliai darė ir šalies viduje, kur nuolatiniu taikiniu buvo opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
2019 m., netrukus po to, kai opozicijos politikos veteranas Borisas Višnevskis paskelbė apie ketinimą kandidatuoti į Sankt Peterburgo gubernatoriaus postą, J.Prigožino žiniasklaida, kurios dalis buvo susivienijusi į žiniasklaidos holdingą „Patriot media“, pradėjo jį vadinti „pedofilu“ ir „sekso teroristu“.
B.Višnevskis padavė „Patriot“ į teismą dėl šmeižto.
„Maniau, kad svarbu sukurti precedentą, kad šie subjektai būtų nubausti“, – pasakojo jis.
Tačiau valdžios institucijos atmetė pakartotinius jo prašymus atlikti tyrimą, o šmeižto kampanijos tęsėsi. 2021 m. J.Prigožinas per vieną susijusį „Telegram“ kanalą pareiškė, kad jis „išdarkys B.Višnevskį kaip vabzdį“.
J.Prigožino žiniasklaidos imperija primenė „Wagner“ ir kitais būdais. Tai buvo į hidrą panašus padaras, kurio viena galva tenkino Kremliaus interesus, o kita – paties J.Prigožino.
Kartais dėl to kildavo keblių situacijų, pavyzdžiui, kai J.Prigožinas užsiundė savo trolių armiją prieš Sankt Peterburgo gubernatorių Aleksandrą Beglovą, ilgametį V.Putino sąjungininką. Dabar galima teigti, kad tai buvo jo nesutarimų su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu „generalinė repeticija“.
„Kremlius taikstėsi su kai kuriais perdėtais J.Prigožino poelgiais, nes norėjo, kad jis, tariamas pašalietis, ir toliau dirbtų nešvarų darbą“, – pasakojo N.Petrovas.
Tuo tarpu, kaip ir „Wagner“ atveju, Kremlius neigė bet kokias sąsajas su „trolių fabriku“. Tą patį darė ir J.Prigožinas, net ir po to, kai jo pavardė atsirado tarp „Patriot“ valdybos narių.
Griūvanti imperija
Tačiau karas prieš Ukrainą pakeitė situaciją.
Iki Rusijos invazijos pradžios J.Prigožino verslas apėmė dešimtis žiniasklaidos svetainių, tinklaraščių, socialinės žiniasklaidos platformą „YaRus“ (rusų kalba – „Aš esu rusas“) ir daugybę paskyrų socialiniuose tinkluose.
Kai kurios iš jų buvo specialiai skirtos Rusijos karo naratyvui skleisti. „Telegram“ platformoje dešimtys kanalų pasakojo apie kiekvieną J.Prigožino žingsnį mūšio lauke. Tariamai nepriklausomi karo korespondentai gaudavo išmokas už teigiamus reportažus apie „Wagner“ grupuotę ir asmeniškai J.Prigožiną, kaip rodo Michailo Chodorkovskio įkurto leidinio „Dossier Center“ paskelbtas tyrimas.
Šių metų vasarį J.Prigožinas pagaliau išlindo iš šešėlio.
„Niekada nebuvau tik „Interneto tyrimų agentūros“ finansininkas, – rašytiniame pranešime paskelbė J.Prigožinas, jau anksčiau atsiskleidęs kaip dėmesio trokštantis „Wagner“ bosas. – Tai buvo mano idėja, aš ją sukūriau, ilgai jai vadovavau.“
Tačiau praėjus vos mažiau nei pusmečiui po šio prisipažinimo, J.Prigožinas padarė, panašu, klaidingą žingsnį.
Birželio 24 d., šeštadienį, kai „Wagner“ vado armija žygiavo į Maskvą, jo informaciniai kareiviai buvo sutrikę.
Neturėdamos jokių centrinių nurodymų, kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešinėjo apie besiklostančią istoriją, išlaikydamos daugiausia faktų toną, o kitos tylėjo.
„Buvo visiška dezorientacija, – pasakojo prieš trejus su puse metų „Politics Today“ pradėjęs dirbti V.Jagudajevas. – Žmonės bijojo dėl savęs ir savo artimųjų. Buvo neaišku, kaip viskas baigsis.“
Kai kurie jo kolegos, norėdami būti saugūs, nedelsdami įteikė įspėjimus.
Tą rytą balaklavomis vilkintys teisėsaugos pareigūnai surengė reidus „Wagner Center“ ir „Patriot“ būstinėje J.Prigožino pastate Sankt Peterburge, konfiskavo serverius ir kitą įrangą.
Vadovybė liepė darbuotojams toliau dirbti iš namų. Tačiau penktadienį, praėjus savaitei po to, kai J.Prigožinas paskelbė apie savo „teisingumo žygį“, vyriausybinė interneto reguliavimo institucija užblokavo svarbiausias jų svetaines. Žinutė buvo aiški: J.Prigožinas buvo atjungtas nuo eterio.
Nepriklausomo leidinio „The Bell“ duomenimis, tą patį vakarą J.Prigožinas sušaukė pasitarimą Sankt Peterburge ir liepė savo vadovams nutraukti veiklą.
Ši žinia greitai pasklido po visą hierarchiją.
„Mums buvo pasakyta, kad viskas baigta. Mes užsidarome, – „Telegram“ pasakojo vienas „Yarus“ darbuotojas. – Investicijos buvo staiga nutrauktos ir joks verksmas ar daužymas kumščiu į stalą nepadės gauti papildomų pinigų. Taigi, vaikinai, pirmyn, baigiame darbą, susikrauname daiktus ir išeiname.“
Sankt Peterburgo „Wagner“ centre nuo langų buvo nukrapštytas logotipas. Buvusi atstovė spaudai patikino, kad „Wagner“ spaudos tarnyba „nebeegzistuoja“.
„Cyber Front Z“ – garsi trolių ferma, skirta skleisti Rusiją palaikančias žinias internete, į prašymą pakomentuoti neatsakė.
„Žmonės vis dar išgyvena šoką“, – sakė anonimu norėjęs likti grupei artimas asmuo.
Naujas skaidrumas
Viena iš formalaus J.Prigožino žiniasklaidos priemonių išformavimo pasekmių – begėdiškas kai kurių buvusių darbuotojų atvirumas.
Savo atsisveikinimo vaizdo įraše vyriausiasis vadybininkas J. Zubarevas sakė, kad „Patriot“ veikla prasidėjo 2009 m., kai jos „komentatoriai dirbo prieš opozicijos narius, tokius kaip Aleksejus Navalnas, kurie rimtai bandė sugriauti mūsų šalį.“
„Darbas valdžiai“ tęsėsi ir 2011 m., kai buvo svarbu „strategiškai sėti abejones dėl opozicijos žurnalistų, kurie nedavė ramybės“. Tada prie grupės prisijungė ir „pirmieji tarptautiniai komentatoriai“, pasakojo jis.
Tikriausiai ne taip bijodami pasekmių, žemesnio lygio darbuotojai taip pat pasakojo nepriklausomai žiniasklaidai apie savo patirtį, pavyzdžiui, apie tai, kad prieš įsidarbinant jiems teko atlikti privalomą testą melo detektoriumi.
„Buvo klausimų apie žalingus įpročius, priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų, apie mūsų darbo istoriją. Taip pat buvo klausimų ir apie politiką: dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose ir paramą A.Navalnui“, – aiškino buvęs „RIA Fan“ darbuotojas.
V.Jagudajevas iš „Politics Today“ tikino, kad „komunistinių pažiūrų žmonės“ taip pat buvo atstumiami. Tačiau jis pridūrė, kad įmonėje buvo įvairių pažiūrų, o daugelis jo kolegų nebuvo ideologiškai motyvuoti, o tiesiog „dirbo už pinigus“.
Dauguma buvusių „Patriot“ darbuotojų išreiškė didelį nepasitikėjimą Vakarų žiniasklaida.
Imperijos žlugimas – trumpalaikis?
Tačiau yra ženklų, kad J.Prigožino imperijos žlugimas gali būti trumpalaikis.
Keletas žinomų prokremliškos žurnalistikos veikėjų viešai paragino kolegas iš naujo įdarbinti pasitraukusius žurnalistus.
„Turime juos išlaikyti, – „Telegram“ rašė „Russia Today“ vyriausioji redaktorė Margarita Simonjan, neminėdama nei J.Prigožino, nei maišto. – Jie su tuo neturi nieko bendra.“
Kelios J.Prigožino tarnybos jau svarsto galimybę sugrįžti. Sankt Peterburgo politiką nušviečianti „Nevskije novosti“ pareiškė, kad galbūt pradės sutelktinio finansavimo kampaniją, „kaip įprasta tarp nepriklausomos žiniasklaidos“.
L.Geršenzonas skeptiškai vertina tai, kad leidiniai gali išgyventi be nuolatinių pinigų įplaukų ir lankytojų srautų.
„Kaip jie buvo dirbtinai išpūsti, taip dabar jie išsipūs ir niekas to nepastebės“, – neabejojo L.Geršenzonas, kuris 2012 m. išėjo iš „Yandex“ ir įkūrė savo naujienų agregatorių „The True Story“.
Tačiau mažai tikėtina, kad J.Prigožino imperijai bus leista visiškai žlugti. Tyrimų leidinio „Agentstvo“ duomenimis, su tinklu susijusius botus stebinčios grupės praneša, kad bendras aktyvumas nesumažėjo.
Atvirkščiai, panašu, kad tūkstančiai jų dar gegužės mėn. perėjo į kitą pusę, kurdami pranešimus, nukreiptus prieš „Wagner“ bosą, o tai gali reikšti, kad vadovybė pasikeitė dar prieš maištą.
„J.Prigožinas buvo tik nominalus šių aktyvų savininkas ir valdytojas, – sakė analitikas N.Petrovas. – Kad ir kas šiandien nutiktų, reikėtų vertinti kaip prekės ženklo keitimo ir vadovybės keitimo procesą.“
Jis pridūrė, kad J.Prigožino žlugimas suteikia Kremliui galimybę racionalizuoti trolių fermą ir pritaikyti ją prie dabartinių poreikių.
„Jie perims kai kuriuos [prekybos taškus], pakeis kai kuriuos prekės ženklus, o kitus uždarys“, – prognozavo jis.
Pasak „The Bell“, vienas iš kandidatų į galimą perėmimą yra Nacionalinė žiniasklaidos grupė (NMG), priklausanti bankininkui Jurijui Kovalčiukui, vienam iš artimiausių V.Putino sąjungininkų.
„Be šių sąvartyninių leidinių oras yra švaresnis, lengviau kvėpuoti, – džiaugėsi opozicijos politikas B.Višnevskis. – Tačiau nors vienam „trolių fabrikui“ užsidarius, nenustebčiau, jei jo vietoje atsirastų kiti.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
