Tai, kad Williamas populiarumu smarkiai lenkia savo tėvą Karolį III, yra ir didžiulis Catherine Middleton nuopelnas.
Dabartinio Velso princo sutuoktinė pasistengė perimti kiek įmanoma daugiau iš buvusios valdovės Elžbietos II, bet nebijo savo vaidmens pagardinti šiuolaikinėmis detalėmis.
Kurtinantys džiaugsmo šauksmai aidėjo po Bakingamo rūmų balkonu, kai pernai birželį karalienė Elžbieta II paskelbė savo valdymo 70-ojo jubiliejaus šventimo pabaigą.
Greta stovėjo kelios kartos palikuonių, kurie britų monarchiją ves pirmyn ateityje.
Taip, ten buvo Kornvalio kunigaikštienė Camilla, šalia savo vyro tada dar princo Charleso, kuris buvo pirmasis eilėje į sostą.
Tačiau per kelis žingsnius į kairę nuo monarchės šypsojosi moteris, į kurią krypo daugiausia akių: tada Kembridžo kunigaikštienė Catherine, britų vadinama Kate, su savo trimis vaikais, susiglaudusiais priešais mamą.
Kartu su savo vyru Williamu Kate tikriausiai laukia ilgi valdymo metai, per kuriuos ši karališkoji pora eis savo keliu, bet gerbs ir praeities tradicijas. To Kate mokėsi iš geriausio įmanomo pavyzdžio – visus rekordus pagerinusios monarchės Elžbietos II.
„Catherine mokėsi stebėdama. Ji žino, kas sukelia atgarsį. Ji daug ką perėmė iš karalienės“, – sakė karališkoji biografė Sally Bedell Smith.
Nesiskųsk ir nesiaiškink
Nors šias dvi monarchijos moteris skyrė 56 metai – Catherine, kaip ir Williamas, pernai atšventė 40-metį, o Elžbieta II praėjusį rugsėjį mirė būdama 96-erių – karalienė ir princesė pasižymėjo vienodomis savybėmis: tyliu stoicizmu, neklystančiu taktu ir tvirtu lojalumu.
Niekada nesigirdėjo jų nuomonės apie prieštaringus politikos reikalus. Jų atsidavimas sostui nepajudinamas. Jų viešas įvaizdis – griežtai prižiūrimas.
Kate puikiai įkūnija neoficialų karalienės viešo gyvenimo moto: „Niekada nesiskųsk, niekada nesiaiškink.“
Galbūt įžvelgusi paraleles per Williamo ir Kate vestuves 2011 m. karalienė atrodė nebūdingai sau patenkinta.
Kaip žurnalui „People“ sakė dvariškiai, ji džiaugėsi pajutusi, kad monarchijos tęstinumas saugiose rankose, nes jos pačios vaikų santuokos buvo rievėtos.
„Jei išgirsti iš karalienės, kad viską darai gerai, o kartu jauti savo vyro palaikymą, pasitikėjimas savimi auga“, – sakė karališkosios aplinkos atstovas.
Pati neturėjo pavyzdžio
Abi šios moterys gyvenimą pradėjo skirtingai.
Catherine buvo vyriausia iš trijų vaikų, augusių pasiturinčioje, bet ne aristokratiškoje Carole ir Mike’o Middletonų šeimoje.
Elžbieta II gimė karališkojoje šeimoje ir perėmė karūną būdama vos 25-erių, kai 1952-aisiais staiga mirė jos tėvas karalius Jurgis VI.
„Tuo metu jai buvo labai sunku sujungti žmonos, motinos ir valstybės galvos vaidmenį. Ji neturėjo jokių sektinų pavyzdžių, – sakė S.Bedell Smith. – Jos motina buvo labai gera karalienė konsortė (taip vadinamos karaliaus žmonos, šį titulą gavo Camilla, o ateityje gaus Catherine. – Red.). Elžbieta II kažkiek išmoko ir iš savo tėvo. Bet iš tiesų jai reikėjo susikurti savitą požiūrį, kaip būti valdančiąja karaliene.“
Kate galėjo stebėti karalienę ir iš jos mokytis visą gyvenimą: pirma – iš šalies, paskui – 11 metų kaip karališkosios šeimos atstovė. Mažai tikėtina, kad karalienė kada nors formaliai mokė Kate. Ji nebuvo panaši į tokias, kurios vestų tiesiogines pamokas. Kaip sakė istorikė Sarah Gristwood, turbūt karalienė mezgė ryšį panašiai kaip su ministrais pirmininkais.
„Karalienė visada verčiau darė nei kalbėjo, – įsitikinusi knygos „Elizabeth: karalienė ir karūna“ autorė. – Jei ji kada turėdavo realių patarimų per audiencijas su premjerais, tai būdavo ne konkrečios instrukcijos, o diskretiškas pasakymas: „Manau, kad šitai praėjo gerai.“
Kaip pasakojo karališkųjų rūmų žinovas, prieš vestuves Kate „gėrė arbatą su karalienės padėjėjomis, buvo instruktuojama asmeninių sekretorių – žmonėms norėjosi, kad viskas pavyktų, ir pora už tai atsilygino dėdama visas pastangas“.
Kruopštus pasiruošimas
Net jei Kate šaknys nekarališkos, jos instinktai – tikrai karališki. Pavyzdžiui, natūralus polinkis užmegzti ryšį su publika.
Istorikė Amanda Foreman, parašiusi knygą „Karalienės Viktorijos Bakingamo rūmai“, sakė, kad kaip ir Elžbieta II, Catherine sugeba vos per kelias sekundes pokalbio sudaryti įspūdį kiekvienam žmogui, kad jis yra svarbus ir matomas.
„Ši savybė perteikia nuoširdumo ir intymumo jausmą, ir tai yra nuostabu. Kitiems tai paprasčiausiai nepavyksta. Tam reikia ir pamokų, ir talento“, – kalbėjo A.Foreman.
Reikalingas ir stropus pasiruošimas.
„Catherine visada atlieka namų darbus ir neina į susitikimus šiaip. Ji būna perskaičiusi laikraščius, įdėjusi pastangų. Ji yra darbui atsidavusi asmenybė“, – kalbėjo šaltinis rūmuose.
Tuo pat metu Kate yra ir šiuolaikiška moteris, bet, nepaisant to, priima amžių senumo valdžios šeimoje struktūrą, kitaip vadinamą „Firma“.
„Tai yra asmeninis pasiryžimas paklusti institucijos reikalavimams, – sakė S.Gristwood. – Skamba tarsi nepatraukli ir neviliojanti dorybė, bet ji yra be galo svarbi norint tapti sėkmės lydimu sraigtu karališkajame rate.“
Nepriekaištingi atstovai
Kuo C.Middleton ir Elžbieta II labiausiai skyrėsi, tai požiūriu į šeiminį gyvenimą.
Greičiausiai tai buvo skirtingų kartų bei kilmės atspindys. Kate turi tris vaikus – 9-erių princą George’ą, 8-erių princesę Charlotte ir 5-erių princą Louis.
„Ji nėra karališkojo kraujo, todėl laikosi įsitikinimo, kad turi būti su savo vaikais“, – teigė žinovas. Williamo ir Kate namai nėra pretenzingi. Kate dažnai kartu su vaikais atidaro duris į virtuvę, orkaitėje kepa jos pačios gaminta lazanija. O štai iš karalienės nereikėdavo tikėtis pasisėdėjimo virtuvėje.
„Prisimenu, kai jie baigė remontuoti savo rezidenciją „Anmer Hall“ ir pasikvietė pietų karalienę, – pasakojo S.Bedell Smith, išleidusi knygą „Karalienė Elžbieta II: modernaus monarcho gyvenimas“. – Jie įsirengė vieną tokių virtuvių, kuriose būna ir valgymo erdvė. Karalienė pasakė: „Negaliu suprasti, kodėl visiems norisi leisti savo laiką virtuvėje.“
Nuo mentorės Kate skyrė ir jos socialinės kampanijos, pavyzdžiui, už vaikų ankstyvą švietimą.
Tokį darbą ji regi kaip savo esminę misiją dar daugybę metų.
Sosto įpėdinio pareigos Williamui ir Catherine pridėjo naujos atsakomybės bei įpareigojimų.
„Jie nepriekaištingai atstovauja monarchijai, – sakė S.Bedell Smith. – Jie rodo tokį atsidavimą, kuriuo Elžbieta II galėjo didžiuotis. Juose ji regėjo būsimuosius karalių ir karalienę, kurie atlieka savo pareigas naujoviškai, bet ir priminė jos pačios tėvus. O tai turbūt karalienei suteikė vilties.“
Parengta pagal „People“ inf.
