Į meškos pusę stojo ir teisėjai. Viliamasi, kad, kilus pasipiktinimui, obuoliais ir medumi į gardą įviliota lokė mirties nuosprendžio išvengs.
Tačiau dėl didžiulio šių plėšrūnų skaičiaus centrinėse Alpėse sunerimę vietos valdžios atstovai ragina Italijos vyriausybę kuo greičiau parengti jų iškeldinimo planą, kad tokios tragedijos nepasikartotų.
Lemtinga akistata
Žudyti negalima pasigailėti. Kur dėti kablelį tragiškoje, bėgiką kalnuose pražudžiusios meškos istorijoje, jau mėnesį svarsto Italijos valdininkai ir teismai.
JJ4 – tai kodinis pavadinimas lokės, kurią pastarosiomis savaitėmis stojo ginti milijonai italų. 17 metus skaičiuojantis žvėris, trijų lokiukų mama, balandžio pradžioje Trentino Alpėse, virš Kaldeso miestelio, Saulės slėnyje ant Pelerio kalno, užpuolė ir mirtinai sužeidė miško takeliais pabėgioti išsirengusį 26-erių italą Andreą Papi.
Netoliese gyvenęs ir sportuoti mėgęs vaikinas pasukdamas į mišką nekart saviškiams juokavo: „Tikėkimės nesutikti meškos.“
Kaip tiksliai įvyko lemtinga pavojingo gyvūno ir bėgiko akistata, nežino niekas. Gamtininkai tikino, kad lokės agresiją galėjo sukelti motinystės instinktas – galbūt bėgikas netyčia per daug prisiartino prie lokiukų.
Šalia A.Papi kūno rasta kruvina lazda, kuria, kaip manoma, vyras dar bandė apsiginti.
Italą užpuolusią lokę identifikuoti padėjo Trento prokuratūros užsakyti genetiniai tyrimai. Jos tėvai – iš Slovėnijos atvežti Joze ir Jurka – Italijos šiaurės kalnuose paleisti prieš porą dešimtmečių, kai buvo pradėtas įgyvendinti dabar diskusijų epicentre atsidūręs ES finansuotas lokių populiacijos atkūrimo projektas „Life Ursus“.
Netrukus paaiškėjo, kad 2020 m. birželį ši lokė jau buvo užpuolusi du žygeivius – tėvą ir sūnų – toje pat kalnų vietovėje.
Tuomet meška palikta laisvėje, jai uždėtas ir specialus antkaklis buvimo vietai nustatyti, bet pastaruoju metu jis nebeveikė.
Įviliojo į spąstus
Autonominės Trento provincijos vadovas Maurizio Fugatti tuoj pat pasirašė įsakymą lokę JJ4 sugauti ir užmigdyti. Lyg pasakoje – pasinaudojant obuoliais ir medumi – balandžio 19-osios naktį žvėris buvo įviliotas į vamzdžio formos spąstus. Kartu buvo ir 3 antrus gyvenimo metus skaičiuojantys meškiukai.
„Tai buvo sudėtingas, nemažai kantrybės pareikalavęs darbas, kurį apsunkino trys lokiukai, sveriantys nuo 35 iki 40 kilogramų.
Du jaunikliai pateko į spąstus kartu su motina.
Bet jie jau savarankiški, todėl staigiai pasitraukė patys“, – pasakojo Trento provincijos Civilinės saugos, miškų ir laukinės gamtos departamento vadovas Raffaele de Colas.
„Miškų korpusas sučiupo JJ4 vamzdžių gaudykle. Tai rodo, kad mūsų pareigūnai gali greitai sugauti pavojingus gyvūnus, – džiaugėsi Trento provincijos vadovas M.Fugatti. – Šią žinią būtume norėję pranešti dar 2020 m., kai pirmą kartą paprašėme sugauti JJ4. Šiandien jaučiame nuoskaudą dėl to, kas per tą laiką įvyko.“
Atvykusi speciali miškininkų ir veterinarų brigada lokę užmigdė. Ji pabudo jau „Casteller“ laukinės gamtos centre, kur, atskirta nuo savo vaikų, šiuo metu laukia žmonių nuosprendžio: mirties arba pasigailėjimo – galbūt perkėlus į tokią vietą, kur jos keliai su žmonėmis daugiau nebesusikirstų.
Mešką gina protestais
Valdžios ketinimais užmigdyti gyvūną pasipiktinę Europos gyvūnų teisių gynėjai tikina lokę nuo mirties bausmės ginsiantys iki galo ir visais būdais.
Pačioje Trento miesto širdyje protestuotojai raudona, kraują primenančia spalva nudažė istorinio Neptūno fontano vandenį, taip išreikšdami solidarumą su meška. Šimtai jų šiomis savaitėmis rinkosi į protestus ne tik prie regiono administracijos pastato, bet ir prie mirties nuosprendį žvėriui pasirašiusio provincijos prezidento M.Fugatti namų nedideliame Sabionara di Avio miestelyje.
Įpykę aktyvistai čia surengė eitynes, teigdami, jog būtent Trento provincijos vadovybė ir asmeniškai jos galva kalti dėl bėgiko žūties, nes nesugebėjo tinkamai valdyti prieš porą dešimtmečių pradėto lokių populiacijos atkūrimo projekto.
„Tai buvo ne demonstracija, o grupės fanatikų, kurie visaip bandė patekti į provincijos vadovo namus, susirinkimas. Kiekvienas veiksmas, kuris baigiasi smurtu, visada sulauks mūsų pasmerkimo.
Tokie incidentai yra neprimtini ir reiškia antipolitiką bei antidemokratiją“, – į M.Fugatti pusę stojo jo atstovaujamos partijos „Lyga“ bendražygiai.
Apie 300 demonstrantų ginti lokės atvyko ir prie laukinės gamtos centro, kur šiuo metu laikoma uždaryta ne tiktai JJ4, bet ir kitas nuosprendžio laukiantis lokys 18-metis MJ5, kovo pradžioje maždaug 2000 metrų aukštyje sužalojęs žygeivį.
„Aš esu su lokiais”, „Vienintelė pavojinga rūšis yra žmogus“, – skelbė protestuotojų plakatai.
Aidi raginimai paleisti
Gyvūnų teisių gynėjai tikina, kad JJ4 turi kuo greičiau grįžti į mišką, toliau gyventi stebima, bet neįkalinta.
Nors teigiama, kad meška laukinės gamtos centre jaučiasi gerai, yra šeriama vaisiais ir netgi turi savo baseiną, aktyvistai sako, kad ji išsigandusi ir nebegali rūpintis savo lokiukais.
„JJ4 uždaryta mažame plote, laukiant, kol pripras prie nelaisvės: urve, tamsoje ir paslėpta ji jaučiasi saugesnė, bet vis tiek negali patekti į išorę.
Nuo pirmos dienos, kai buvo pagauta, ji maitinosi obuoliais, kuriuos mėgsta, ir turi vietą maudynėms.
Lokei viskas gerai, bet ji traumuota, dezorientuota ir išsigandusi. Ji vis dar nesupranta, kas su ja vyksta, nes ji toli nuo savo meškiukų“, – pasakojo gyvūną aplankiusi žinoma aktyvistė Michela Vittoria Brambilla, parlamentinės gyvūnų teisių grupės pirmininkė ir Italijos gyvūnų ir aplinkos apsaugos lygos („Leidaa“) įkūrėja. Ji tikino, jog bėgiko mirties buvo galima išvengti, o meškos baudimas mirtimi būtų tik kerštas, neduosiantis jokios realios naudos.
„Žiūrėdama lokei į akis pagalvojau: „Pažadu tave išgelbėti ir išlaisvinti. Sukėlei didžiulę nelaimę, bet aš pažadu: mes padarysime viską, kad suteiktume tau ir kitoms meškoms laisvę tinkamoje vietoje, kad galėtumėte užbaigti savo metus kaip lokiai“. Neturime pamiršti, kad JJ4 yra 17 metų, ir norėčiau, kad ji nugyventų likusį gyvenimą laisvėje, atokiau nuo užkardų, uždarų erdvių ir toli nuo mirties nuosprendžio.
Jos žudymas kvepėtų kerštu ir neturėtų prasmės. Bausmė yra mūsų, žmonių, sąvoka, kuri netaikoma gyvūnams. JJ4 nėra žudikė: ji jautė pavojų ir gynė savo mažylius“, – kalbėjo gyvūnų teisių gynėja.
Viską spręs teismas
Koks bus lokės likimas, turėtų paaiškėti gegužės 25-ąją, kai galutinį žodį tars teisėjų kolegija.
Kol kas administracinis tribunolas buvo meškų pusėje ir sustabdė tiek pirmąjį Trento provincijos vadovo įsakymą lokę užmigdyti, tiek pakartotinai balandžio pabaigoje išleistą antrąjį, sukėlusį tikrą gyvūnų teisių gynėjų įsiūtį.
„M.Fugatti turi būti sustabdytas su savo barbariška keršto manija nelaisvėje esančiam žvėriui, kuris nebegali niekam pakenkti. Šis požiūris neturi jokio loginio, mokslinio ar teisinio pagrindo.
Regiono prezidentas-šerifas, siekdamas rinkiminės naudos, siūlo paaukoti motinos meškos gyvenimą tam, kad pridengtų savo klaidas.
Tai daro su tuo pačiu abejingumu ir tuo pačiu užsispyrimu, su kuriuo prieš dvylika metų, būdamas partijos „Lyga“ deputatu, norėjo pasiūlyti meškos troškinį partijos šventėje“, – piktinosi parlamentarė M.V.Brambilla.
M.Fugatti tikino, kad JJ4 ir kitos užmigdyti rengiamos meškos laisvėje būtų per daug pavojingos, o jų perkėlimo klausimas taip pat abejotinas, nes surasti tinkamą vietą tokiems gyvūnams labai sudėtinga.
„Iš esmės niekas nesikeičia. Mūsų pozicija tokia: turime judėti gyvūno nužudymo link, būtent remdamiesi tuo, ką Aplinkos apsaugos ir tyrimų institutas pažymi apie jo pavojingumą. Lokės perkėlimo klausimas nekeliamas būtent dėl šios įstaigos nurodyto pavojaus, – antrojo įsakymo motyvus paaiškino Trento regiono vadovas. – Šis klausimas yra labai skaldantis už provincijos ribų. Problema yra ne tik ši lokė – galiausiai jos likimas bus toks, koks turi būti. Aš ją nužudyčiau jau rytoj ryte, jei tik man leistų tai padaryti.“
Gelbėjo nuo išnykimo
Tragiška bėgiko A.Papi mirtis privertė atsakingas Italijos institucijas skubiai spręsti, ką daryti su smarkiai išaugusiu lokių skaičiumi Trentino-Alto Adidžės regione.
Prieš porą dešimtmečių lokiai čia buvo beveik išnykę.
1999 m., siekiant išgelbėti mažą, pražūčiai pasmerktą meškų populiaciją centrinėse Alpėse, Adamelo Brentos parkas su autonomine Trento provincija ir Nacionaliniu laukinės gamtos institutu ėmėsi įgyvendinti ES finansuojamą projektą „Life Ursus“.
Jo tikslas buvo atkurti gyvybiškai svarbų lokių branduolį, paleidžiant iš kaimyninės Slovėnijos atsivežtus žvėris. Pirmieji vietinės teritorijos tyrimų rezultatai teikė daug vilčių: plotai buvo pripažinti tinkami lokių buveinei, o daugiau negu 70 proc. gyventojų teigė pritariantys gyvūnų paleidimui šioje zonoje.
1999–2002 m. įgyvendinant projektą centrinėse Trentino Alpėse paleista 10 lokių, gimusių laukinėje gamtoje Pietų Slovėnijoje. Dauguma jų gerai prisitaikė prie naujos teritorijos. 2002–2003 m. užregistruotas pirmasis ir antrasis jų dauginimasis.
Projektas baigtas 2004 m., tuomet jo valdymas perduotas autonominei Trento provincijai. Kas vyko toliau, šiuo metu aiškinamasi, bet jau dabar akivaizdu, kad lokių skaičius čia ėmė nekontroliuojamai didėti.
Populiacija patrigubėjo
Pagrindinis projekto tikslas buvo išauginti populiaciją iki 40 lokių, tačiau dabar skaičiuojama, kad jų padaugėjo tris kartus daugiau, nei prognozuota. Anot ekspertų, šiuo metu Trentino regione fiksuojamas didelis lokių perteklius, ką daryti su jais – sunkiai išsprendžiamas galvosūkis.
„Prognozė buvo išlaikyti 40 lokių, šiuo metu jų yra 120, todėl būtina įvertinti šių gyvūnų perkėlimo strategiją. Palaipsniui jų skaičius taip išaugo, kad dabar akivaizdu, jog ši situacija turi būti greitai išspręsta.
Tai reiškia arba perkėlimą, arba teritorijos išplėtimą, nes problema tikrai egzistuoja, – sakė Italijos aplinkos ministras Pichetto Fratinas, pabrėždamas, kad bėgiką mirtinai sužalojusios meškos nužudymas problemos neišspręstų. – Akivaizdu, kad lokę JJ4 reikia izoliuoti, nes ji klasifikuojama kaip labai problemiška, o norint perkelti kitus 60–70 lokių, reikia rasti laisvų vietų.“
Kritikai ir gyvūnų teisių gynėjai sako, kad taip nutiko, nes valdžia trumparegiškai žiūrėjo į projekto vykdymą. Susiimta tik įvykus tragedijai. Dabar Trento provincijos vadovybė ir Aplinkos ministerija rengia strateginį veiksmų planą, kuris padėtų išvengti panašių nelaimių.
Iki gegužės vidurio žadama surasti ir vietą dešimtims lokių iškeldinti. Bet gyvūnų teisių gynėjai tikina, kad tai nebūtų geriausias sprendimas.
„Nepritariame lokių žudymui ar masiniam jų perkėlimui. Tai, ko reikia, yra kompleksinis konkrečių, ilgo ir trumpo poveikio priemonių paveikslas, galintis užtikrinti žmonių ir lokių sugyvenimą.
Laukinės gamtos koridoriai, patelių išsklaidymas, gimstamumo kontrolė didžiausiems lokiams taikant vazektomijos procedūrą, lokių identifikavimas, jiems skirtos prieglaudos įkūrimas, o svarbiausia – daug prevencijos ir aiškios informacijos“, – tikino Nacionalinės gyvūnų apsaugos organizacijos atstovai.
Norėtų ne keršto, bet teisingumo
Tiesos šioje istorijoje labiausiai ieško ir tragedijos prislėgti žuvusiojo A.Papi tėvai.
„Mes nesame tie, kurie nori, kad lokė būtų nužudyta. Norime ne keršto, o teisingumo ir viešo Trento provincijos atsiprašymo, nes jie žinojo, kad taip gali įvykti. Akivaizdu, kad projektas „Life Ursus“ išslydo iš rankų, tapo nekontroliuojamas, nuo 2014 m. įvyko mažiausiai septynios nelaimės ir niekas nieko nedarė. Nekaltiname asmeniškai regiono vadovo M.Fugatti, o tuos, kurie sumanė šį projektą ir nesugebėjo jo valdyti. Niekam nelinkiu pamatyti tokiomis sąlygomis žuvusį savo sūnų“, – Italijos žiniasklaidai sakė vaikino tėvas Carlo Papi.
A.Papi mama Carla prisipažino žinojusi, jog meškų aplinkui netrūksta, todėl laiku negrįžus sūnui iš karto įtarė, kad įvyko kažkas siaubinga: „Kai jis neatsiliepė telefonu, suvokiau, kad kažkas negerai, tai ne jo būdui. Širdyje iškart pagalvojau apie mešką. Mes gyvename visai netoli miško. Kai kūnas buvo rastas, norėjau paskutinį kartą jį apkabinti. Uždėjau savo švarką ant jo, prisiglaudžiau nepaisydama žaizdų. Prisiekiau, kad ieškosiu teisingumo vardan savo sūnaus atminimo. Mes turime pripažinti, kad kažkas meškų projekte įvyko negerai ir tam tikra atsakomybė privalo būti.“
