„Skausmui nėra termino. Jis netrunka savaitę, mėnesį ar metus. Mums tai – kiekviena diena.
Kas vakarą mes susėdame vakarienės ir negalime ignoruoti fakto, kad anksčiau ant stalo padėdavome keturias lėkštes, o dabar – tiktai tris“, – sakė 50-metė Janice Koehne iš Naujojo Džersio valstijos.
2021-ųjų balandžio 5-ąją ši amerikietė neteko savo vyro Erico, sirgusio COVID-19, o du jųdviejų vaikai Kylie ir Coltonas – tėčio.
Vien JAV tokių kaip jie, vadinamųjų COVID-19 našlaičių, yra beveik 250 tūkst.
Kadangi šis virusas plito žaibišku greičiu, daugybė neteko abiejų tėvų. Kai kurie – senelių, kurie buvo pagrindiniai globėjai.
Jungtinių Valstijų valdžia pradėjo ieškoti būdų, kaip padėti tiems vaikams.
Įvairias programas pradėta įgyventi ir kitose šalyse, kurias koronavirusas palietė labiausiai.
Koronaviruso smūgiai
„Šiems vaikams nedelsiant reikia emocinės ir psichosocialinės paramos“, – kalbėjo Piush Antony, dirbanti UNICEF atstovybėje Laknau mieste Indijoje, kur koronavirusas nusinešė daugiausia gyvybių iš visų pasaulio šalių.
2021-ųjų balandį Indijoje 13-metė Ria ir 15-metė Pia bei du jaunesni broliai neteko savo tėčio, kurį koronavirusas pražudė per savaitę. Jis užsikrėtė dirbdamas rinkimų apygardoje.
Toje pačioje Indijos Utar Pradešo valstijoje aštuoniolikametė Khushi liko viena su trimis jaunesniais broliais ir seserimis, kai nuo COVID-19 mirė jų mama Kusum. Moteriai buvo 46-eri.
„Mano galvoje buvo tuštuma. Žinojau tiktai tiek, kad dabar turėsiu rūpintis seserimis ir broliais“, – sakė Khushi, kurią iki šiol kankina kaltės jausmas, kad ji negalėjo išgelbėti savo mamos, kai jai reikėjo deguonies.
„Indijoje vaikai susiduria su daugybe problemų. Jie netgi neturėjo galimybės savo tėvų palaidoti pagal tradicijas, kremuojant. Jų negalėjo palaikyti tolimesni giminaičiai“, – sakė P.Antony.
2021 m. Indijoje pradėjo veikti programa, pagal kurią vaikams, netekusiems tėvų dėl koronaviruso, suteikiama psichologinė ir materialinė parama.
Psichologinė pagalba Indijoje iki šiol yra apipinta įvairiais mitais, tačiau aktyvistai pasistengė, kad vaikams būtų įmanoma ją gauti nemokamai.
Kita programa „PM-Cares for Children“ kas mėnesį skiria tėvų netekusiems vaikams apie 50 eurų paramą.
Ieško būdų padėti
Niujorko valstijoje JAV šiuo metu svarstomas įstatymas, pagal kurį COVID-19 našlaičiams gali būti suteikta finansinė parama studijoms.
Tokie studentai gali pretenduoti į valstybinio Niujorko universiteto dydžio stipendiją, kuri padengtų ir pragyvenimo išlaidas.
Tiesa, kai kuriems šaukštai jau po pietų, nes jie jau turėjo atsisakyti galimybės studijuoti brangesniuose universitetuose. Pavyzdžiui, Joshua Fletcheris, kurio tėvas Josephas mirė nuo COVID-19 2020 metų balandžio 11-ąją. Vyras dirbo Niujorko viešojo transporto vairuotoju. Be tėvo liko trys vaikai.
„Įstojau į universitetus, kur norėjau studijuoti, tačiau negalėjau susimokėti, nes mirė tėtis“, – sakė J.Fletcheris.
Jo mama Veronica Fletcher pati augo be tėvų: tėtis šeimą paliko, o mama mirė, kai dukrai buvo devyneri.
„Netekti vieno tėvų yra trauma. O tai, kaip tėvai mirė per pandemiją, dar labiau padidino skausmą, nes gedėti turėjai izoliacijoje“, – sakė V.Fletcher.
Palaikymą moteris randa paramos grupėse, pavyzdžiui, „COVID našlių seserija“, vienijančioje gedinčias našles visoje Amerikoje.
Kuklus, bet tiltas
Kalifornija buvo pirmoji JAV pernai priėmusi įstatymą, pagal kurį įmanoma atidaryti taupymo sąskaitas vaikams, dėl COVID-19 netekusiems tėvo, mamos ar globėjo. Valstijos biudžete yra numatyta 100 mln. dolerių (91 mln. eurų), skirtų programai „HOPE“. Į vaikų sąskaitas pervedama nuo 1000 iki 3000 dolerių (910–2700 eurų), kurie gali būti investuojami ir, tikėtina, suma auga iki 18-ojo gimtadienio.
Organizacijos „COVID Survivors for Change“ direktorė Emily Walton pabrėžė, kad tai nedideli pinigai ir jie jokiu būdu neatperka šeimos nario netekties.
„Tačiau tai gali padėti nutiesti nedidelį, kuklų tiltą, kad šie jauni žmonės galėtų pradėti naują gyvenimo etapą“, – sakė E.Walton.
JAV nestinga kritikos valdžiai, kuri iki šiol nesukūrė stipresnės paramos sistemos nuo pandemijos nukentėjusioms šeimoms. Daugybė žmonių grįžo į įprastą gyvenimą, bet netekusieji artimųjų sako, kad koronaviruso pandemijos šešėlis iš jų kasdienybės nedings niekada.
