Maskva niekada nedvejojo gvieštis svetimo turto. Pavyzdžiui, tiesiog perėmė 465 užsienio kompanijoms priklausančius lėktuvus „Boeing“ ir „Airbus“, kurie prieš karo pradžią nusileido Rusijos oro uostuose. Nuostolis vertinamas dešimtimis milijardų dolerių, bet diktatoriai nesunkiai randa teisininkų, kurie tarptautiniuose kontraktuose iškapsto išlygas dėl sąlygų pažeidimo.
„Kol kas tik 5–7 milijonai eurų Vakaruose iš rusų konfiskuotų lėšų pasiekė Ukrainą“, – „Eesti Ekspress“ prisipažino buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovičius.
5–7 mln. eurų yra Baltijos žiniasklaidos bendrovės „Ekspress Grupp“ finansinių sandorių apimtis, bet ne tai, kas padėtų atstatyti Ukrainą. Ukraina dega ir verkia, o V.Putino milijardai marinuojasi Europos Sąjungos šalių, JAV, Anglijos ir Šveicarijos bankų sąskaitose.
Vietoj atsakymų – tyla
Iš kur kilo ši drąsi mintis konfiskuoti Rusijos milijardus Vakaruose ir nusiųsti juos šio karo aukoms?
Idėja, kurią iškėlė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, Estijos premjerė Kaja Kallas ir keli kiti politikai, yra pirmojo žingsnio – Rusijos centrinio banko užsienio atsargų įšaldymo – tęsinys.
Dar prieš 2022 m. vasarį prasidedant karo veiksmams Kanados finansų ministrė Chrystia Freeland buvo įsitikinusi, kad Ukrainos užpuolimo atveju Vakarų šalys atkirs Rusijos centriniui bankui prieigą prie šimtų milijardų eurų, laikomų užsienio bankuose ir investuotų į vertybinius popierius.
Išaldyti kieno nors pinigų skrynią, kad iš jos nebūtų semiamos lėšos karo finansavimui, nėra naujas dalykas. Vakarai anksčiau ne tik įšaldydavo agresorių turtą bankuose, bet Saddamo Husseino vadovaujamo Irako atveju juo ir disponavo: diktatoriui buvo leista naudoti Irako naftos pinigus tik maistui pirkti – priemonė vadinosi „Maistas už naftą“. Tačiau tai buvo pagrįsta Jungtinių Tautų (JT) sprendimu. Dėl Rusijos turto JT dar nieko nenusprendė ir abejotina, ar išvis kada nors spręs.
Tačiau Rusijos 300 mlrd. konfiskavimas ir pervedimas Ukrainai, kaip pernai lapkričio 30 d. pažadėjo U.von der Leyen, būtų didžiausia „speciali finansinė operacija“ Vakarų šalių istorijoje. Karštas atsakymas į Vladimiro Putino „specialiąją karinę operaciją“.
Išprotėjęs diktatorius kaip įmanydamas griauna gyvenimą Ukrainoje (giriasi, kad „viskas vyksta pagal planą“), o Europos Komisija aktyvų nekonfiskuoja ir net nekomentuoja savo neveiklumo.
Eurokomisarai tiesiog atsisako atsakyti į bet kokius klausimus apie tai, kai „Eesti Ekspress“ bandė juos užduoti. Atsakymų vengia net Vera Jourova – EK viceprezidentė vertybėms ir skaidrumui.
Vietoj to „Eesti Ekspress“ buvo pasakyta: Europos centriniai bankai bendradarbiauja, kad neatskleistų, kiek milijardų kas nors sugebėjo blokuoti. Vokietijos leidinys „Suddeutsche Zeitung“ rašė, kad tik Prancūzija paskelbė išaldžiusi 22 mlrd. eurų.
Kai kas sako, kad Belgija pačiupo daug daugiau, bet mes nieko tiksliai nežinome. Turint galvoje, kad tai milžiniška bendra Vakarų akcija, keitimasis informacija ir apskritai šalių bendradarbiavimas buvo itin varganas.
Jau pernai europarlamentaras iš Estijos Urmas Paetas du kartus viešai uždavė U.von der Leyen konkrečius klausimus: kuriose Europos šalyse yra tariamai užblokuoti 300 mlrd.?; kaip ir kada pinigai bus išsiųsti į Ukrainą? Į juos neatsakyta.
60 britų parlamentarų ir 51 europarlamentaras išsiuntė užklausas savo vyriausybėms. U.Paetas sako: „Atsakant man buvo išdėstyta žodžiu, kad Europos Komisija net neturi šio klausimo apžvalgos, nes kelios ES šalys nepateikia duomenų, kiek turto ps jas įšaldyta“.
ES svetainėje rašoma, kad Bendrijoje yra įšaldyta 21,5 mlrd. eurų Rusijos privačių asmenų turto, o kartu su Didžiojo spetyneto šalimis blokuojama 300 mlrd. Rusijos centrinio banko pinigų.
Gali paaiškėti, kad Vakarai net neįšaldė būtent tokios sumos. Pasirodo, šalims visai nebuvo prievolės atsiskaityti – toks reikalavimas buvo nustatytas tik praėjusią žiemą!
Lyderystė – iš Kanados
Kanados ministrės Ch.Freeland, kuri vadovauja pastangoms finansiškai suvaržyti Rusiją, atveju kalbama apie asmeninių sąskaitų suvedinėjimą.
54-erių kanadietė Harvarde studijavo Rusijos istoriją ir literatūrą, siekė žurnalistinės karjeros, iškilo iki naujienų agentūros „Reuters“ generalinės direktorės, o dabar aktyviai dalyvauja politikoje. 2019 m. ji tapo pirmąja Kanados finansų ministre moterimi.
Iš Toronto kilusi Ch.Freeland dėl savo ukrainietiškų šaknų palaiko Kijevą. Jos motina Halyna Homjak padėjo parengti Ukrainos konstituciją. 1988–1989 m. Ch.Freeland pagal mainų programą studijavo Kijeve. Namuose ji su savo trimis vaikais kalbasi ukrainietiškai. Prieš dabartinį karą didžiausia užsienio ukrainiečių bendruomenė gyveno būtent Kanadoje.
Kremlius jau seniai nekenčia Ch.Freeland. Dirbdama žurnaliste Rusijoje ji paviešino korupcinių skandalų. 2014 m. Maskva uždraudė jai įvažiuoti į Rusiją. Tai buvo atsakas į sankcijas, kurias Kanada įvedė Rusijai po Krymo užgrobimo.
Likus dviem dienoms iki karo pradžios, Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka susisiekė su Ch.Freeland ir paragino Vakarus įšaldyti Rusijos centrinio banko aukso atsargas užsienyje, kol Kremlius jų nespėjo susigrąžinti.
Tuo metu daugelis netikėjo, kad kils karas.
Kai ėmė skrieti raketos ir sproginėti bombos, Ch.Freeland buvo ta, kuri Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau iškėlė idėją įšaldyti Rusijos turtą. Pastarasis savo ruožtu įtikino kolegą britą Borisą Johnsoną.
Amerikiečiai taip pat sutiko. Jie netgi norėjo panaudoti finansinį branduolinį ginklą – pašalinti Rusijos bankus iš Pasaulinės tarpbankinės sistemos SWIFT, kurią naudoja finansų institucijos.
Rublis griuvėsiais nevirto
Likus pustrečio mėnesio iki karo pradžios JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad jeigu rusai puls Ukrainą, jie patirs griežčiausias kada nors priimtas sankcijas ir „rublį pavers griuvėsiais“. Taip neatsitiko.
2022 m. vasario pabaigoje buvo paskelbta apie Rusijos centrinio banko aukso atsargų išaldymą. Kijevui duoti pažadai šias lėšas pervesti į Ukrainą. Tačiau ar biurokratai Vašingtone pasivargino sutvarkyti sankcijų teisinę bazę? Ne, tvirtina ir JAV teisininkai. Kanada yra pasirengusi konfiskuoti, bet laukia, kol pritars likusi Vakarų koalicija. Diskusijos vyksta ir Jungtinės Karalystės parlamente – labiau dalykiškos nei Europos Parlamente.
Beje, Briuselis aklai nesekė amerikiečių pėdomis, kai reikėjo apriboti Rusijos bankų pervedimus. SWIFT yra Belgijos kooperatyvas ir veikia remiantis Europos teise. Iš pradžių europiečiai bijojo šaudyti sau į koją griebdamiesi ribojimų rusams. Nesunku suprasti, kodėl Rusija ėmė jiems duoti atkirtį energetikos ir žaliavų srityje. Vokietijos automobilių pramonė buvo laikoma ypač pažeidžiama.
Tačiau kai Kijevą ir kitus Ukrainos miestus trečią dieną iš eilės užklupo bombų kruša, veikti sutiko ir Briuselis. Europos Komisijos vadovė U.von der Leyen paskelbė, kad svarbiausi Rusijos bankai bus pašalinti iš SWIFT, o sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, bus uždrausti. Anksčiau jau buvo įšaldytas beveik 500 aukšto rango Rusijos pareigūnų ir oligarchų turtas.
Vašingtoną sankcijų klausimais konsultuojantis teisininkas Paulas Marquardtas „Reuters“ sakė, kad sankcijos Rusijos centriniam bankui buvo didžiausias kūjis, likęs Vakarų įrankių dėžėje.
Dėl tokio smūgio Rusijos ekonomika turėjo kristi 10–15 proc.
Iš pradžių atrodė, kad apribojimai veikia. Iš bankomatų Maskvoje buvo ištuštinti pinigai. Rublio kursas nukrito 40 proc. Juodoji rinka suklestėjo. „Coca-Cola“, „IKEA“, „Netflix“ ir kitos žinomos kompanijos paliko Rusijos rinką.
Vis dėlto Rusija susiėmė. Maskvos duomenimis, ekonomika susitraukė tik 2,1 proc. Turto įšaldymas nedavė laukiamo rezultato.
Atsiremia į įstatymus
Jokia iš priemonių nesustabdė V.Putino niokojimo Ukrainoje ir nepadėjo ukrainiečiams finansiškai.
Tada pradėjo suktis mūsų istorijoje aprašytas kraštutinis, griežtas procesas.
Naująja Geležine ledi vadinama Estijos premjerė K.Kallas paskelbė, kad Estija bus pirmoji šalis, konfiskavusi įšaldytus Rusijos aktyvus ir perduosianti juos Ukrainai.
Ją entuziastingai palaikė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Jis kartu su savo kolega iš Lenkijos taip pat prakalbo apie V.Putino naftos pardavimo kainos lubų nustatymą. Minkštesnės ES vyriausybės barelio kainos ribos nebūtų nuleidusios žemiau 60 eurų. Tačiau Kijevui reikia aktyvesnių veiksmų. Šiame kare liejamas ukrainiečių kraujas, bet Vakarai už tai moka.
Vis dėlto Estijos valstybės iždo būklė yra prasta. Kaip galima remti Kijevą, kai tenka mažinti išlaidas ir gyventi skolon? K.Kallas Estija nėra Ch.Freeland Kanada – šalis, paėmusi paskolą padėti Ukrainai. Vieną iš šių Kanados obligacijų pernai įsigijo ir Estijos bankas.
Estijos vyriausybė norėtų remti Ukrainą pačios Rusijos pinigais. Ir galiausiai, Europos Sąjunga remia V.Zelenskio taikos planą, kuriame, be kita ko, Rusija raginama atlyginti karo žalą. Kas reikalaus reparacijų iš dabartinės ar būsimos Kremliaus valdžios? Nė viena branduolinė galybė dar nėra pralaimėjusi karo.
Tačiau dvi svarbiausios europonios, kurios davė pažadus, išsirikiavo į eilę ir aptarinėja konfiskavimą. K.Kallas leidiniui „Eesti Ekspress“ vaizdingai pasakoja, kaip piešė schemas U.von der Leyen apie tai, kaip Ukraina turės pretenzijų Rusijai dėl karo padarytos žalos ir kad Europos Sąjungos šalys galėtų patenkinti ieškinį įšaldytais milijardais.
Kodėl ES narės ir Briuselis stabdo 300 mlrd. konfiskavimą?
Problema yra įstatymas. Per daugiau nei metus sprendimo nebuvo rasta. Įšaldymas ir konfiskavimas yra du labai skirtingi dalykai. Kai pinigai ir kitas turtas yra atšaldomi, jie turi būti grąžinti savininkui lygiai tokios pat būklės. Kitaip tariant, rusai turi atgauti kiekvieną savo pinigų kapeiką.
Estijos pasiūlymas yra toks: ne anksčiau, kai Rusija padengs Ukrainai karo žalą.
Konfiskavimo atveju turtas perimamas negražintinai. Didžioji dalis įšaldytų aktyvų priklauso Rusijos valstybei. Mažesnė dalis – privatiems asmenims: oligarchams, valdininkams.
Vyriausybės lėšos yra saugomos tarptautinės teisės. Pavyzdžiui, 2006 m. vasarį Tiina Intelmann kaip Estijos ambasadorė pasirašė JT konvenciją dėl valstybių ir jų nuosavybės jurisdikcinių imunitetų. Estijos parlamentas teisės akto dar neratifikavo, bet Talinas parodė aiškų norą laikytis susitarimo. Tame dokumente rašoma, kad centrinio banko turtas yra neliečiamas.
Kiti tarptautiniai įstatymai taip pat saugo Rusijos valstybės nuosavybę.
Pinigus būtų galima konfiskuoti, jei tarptautinis teismas priimtų sprendimą, įpareigojantį Rusiją sumokėti reparacijas. Jei Maskva tuomet atsisakys apmokėti šias sąskaitas, Ukraina galėtų prašyti kitų šalių, kad Rusijos skola būtų padengta įšaldytu turtu.
Tai tik oro pilys. Tokio teismo proceso dar nėra buvę. Vis dėlto Ukraina veda karo padarytos žalos registrą.
Konfiskavimo atveju Rusija taip pat turi teisę kreiptis į teismą. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina jau pernai pavasarį skelbė, kad rengiami atitinkami ieškiniai.
Šaltiniai Estijos Užsienio reikalų ministerijoje leidiniui „Eesti Ekspress“ teigia, kad Europos Sąjunga daugiau nebesvarsto galimybės kofiksuoti Rusijos centrinio banko turtą ir jį panaudoti Ukrainos interesams. Taip pat šių aktyvų neplanuojama naudoti kaip garanto Ukrainos valstybės paskoloms. Tariamasi tik dėl iš įšaldyto Rusijos turto gautų pajamų siuntimo Ukrainai.
Privati nuosavybė – šventa
Ne ką geresnė situacija ir privačių piliečių atžvilgiu. Kelios didžiosios valstybės (JAV, Prancūzija, Italija) konfiskavo ir nusavino oligarchų turtą, bet pasiteisinimas visada buvo tas, kad jie vengė sankcijų arba nemokėjo mokesčių.
Pavyzdžiui, JAV paskelbė, kad „Lukoil“ praras lėktuvą „Boeing 737“. Bet ne šiaip, o dėl to, kad naftos bosas Vagitas Alekperovas pažeidė JAV sankcijas skraidydamas juo.
Estijos įstatymai taip pat numato, kad pažeidus sankcijas turtas gali būti konfiskuojamas. Bet tik su pažeidimu susijęs turtas, o ne visas. Pinigai ir kitas turtas negali būti konfiskuojami iš žmonių vien pretekstu, kad jie yra draugiški Kremliui. Privati nuosavybė yra šventa.
„Eesti Ekspress“ iš aukšto Briuselio pareigūno išgirdo, kad oligarchai ir kitos Rusijos struktūros pateikė 55 ieškinius, siekdami atšaukti turto įšaldymą.
Estijos valdžios koridoriuose akys vėl nukrypo į Kanadą. Ten užsienio reikalų ministras gali kreiptis į teismą dėl leidimo areštuoti sankcionuotą įšaldytus aktyvus, jei tarptautinė taika ir saugumas arba žmogaus teisės buvo rimtai pažeistos ir fiksuota akivaizdi korupcija. Turtas ar pajamos iš jo pardavimo gali būti naudojamos užsienio valstybės atstatymui, taip pat tarptautinei taikai ir saugumui atkurti bei nukentėjusiems žmonėms padėti.
Tačiau teisininkai įspėjo Estijos vyriausybę, kad nusavinimo atveju už turtą turi būti kompensuojama teisinga kaina.
Iki šiol privatus Vakarų verslas raškė Rusijos nuosavybės vaisius. Pavyzdžiui, Belgijoje įsikūrusi vertybinių popierių kliringo bendrovė „Euroclear“ pranešė, kad jos sąskaitose įšaldyta rusiškų aktyvų už 99 mlrd. eurų. Dėl gautų pajamų (padidintos palūkanos), „Euroclear“ praėjusių metų pelnas išaugo 597 mln. eurų.
Kodėl šios sumos neturėtų atitekti Ukrainai?
Kovo 21 d. Europos Sąjungos Tarybos darbiniame dokumente teigiama, kad, jei turtas būtų dedamas į mažos rizikos trumpalaikius skolos vertybinius popierius Europos Sąjungos šalyse, grąža galėtų siekti apie 2,6 proc. per metus. Pirmaisiais metais toks fondas galėtų uždirbti 0,6–4,7 mlrd. eurų. Jei tai būtų 2–3 metų trukmės investicija, metinės pajamos siektų 1,7–3,6 mlrd. eurų.
Šios sumos yra juokingai mažos, palyginti su Kijevo viltimis, kurias nurodo dvi labai garsios eurodamos. Kita vertus, Ukrainai reikia ir tokių pinigų.
Tačiau… Investicijos yra susijusios su rizika ir nuostoliais, į ką taip pat reikia atsižvelgti. Darbo dokumente net įspėjama, kad esant niūriausiam scenarijui būtina pagalvoti apie 4 mlrd. eurų kompensaciją Maskvai!
Kalbėti apie galimus nuostolius ne juokai, turint galvoje faktą, kad pernai Estijos bankas, kurio investicijų portfelis siekė 1,76 mlrd. eurų, prarado 157 mln. Iš kiekvieno investuoto euro liko tik 91 centas. Panašiai visoje Europos centrinio banko sistemoje išgaravo 1,8 mlrd. eurų. Būtų šiek tiek kvaila, jei nukentėtume padėdami Ukrainai ir už tai turėtume mokėti rusams.
Maskva perspėjo, kad jei Vakarai ims konfiskuoti jos turtą, tai neliks be atsako. Kils pavojus Vakarų įmonių, esančių Rusijoje, aktyvams. Juos turėtų saugoti tarptautinė teisė, bet ne Rusijoje. V.Putinas laiko pirštą ant branduolinio mygtuko.
P.S. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas CNN sakė, kad jei Kinija tiektų ginklus Rusijai (JAV žvalgyba išreiškė tokius nuogąstavimus), tai turės „rūsčių pasekmių“. Kinijos komunistai įdėmiai stebi, kokių rūsčių pasekmių turės Vakarų paskelbta „speciali finansinė operacija“ prieš Rusijos agresiją.
