Ole Henrikas Golfas 2018 metų gruodžio 6 dieną išlipo iš lėktuvo Osle. Jis ką tik grįžo iš Suomijos sostinėje Helsinkyje dvi dienas vykusios pasaulio startuolių konferencijos.
29 metų vyras pasuko atvykimo salės link, bet jį sustabdė moteris, prisistačiusi policininke.
„Ole Henrikas Golfas?“ – paklausė ji. Jam patvirtinus pareigūnė paprašė eiti kartu.
O.H.Golfas nesipriešino. Nustebo, bet nesunerimo. Jis – jaunas startuolio įkūrėjas, vedęs – tikrai neturi ko slėpti.
Vyras buvo įsodintas į policijos automobilį be jokio paaiškinimo. Pakeliui į nuovadą keturi drauge važiavę pareigūnai irgi tylėjo apie sulaikymo priežastis.
Tuomet O.H.Golfas nenumanė, kad įsipainiojo į vieną paslaptingiausių istorijų Norvegijoje. Nusikaltimą, apie kurį dar nieko nebuvo girdėjęs. Nepaisant to, jo pavardė iki šiol siejama su šia byla.
Prapuolė iš namų
Liorenskoge, mieste šiauriau Oslo, 2018 m. spalio 31 d. pradingo 68 metų A.E.Hagen – labai paprasta ir kartu labai ypatinga moteris.
Garbanotų plaukų, draugiško veido, į akis nekrintanti trijų vaikų motina gyveno šeimos name ramioje vietovėje su trejais metais vyresniu sutuoktiniu T.Hagenu – multimilijonieriumi, 1992 m. įkūrusiu elektros energijos įmonę „Elkraft AS“, o paskui užsiėmusiu nekilnojamojo turto plėtra.
Pora neseniai buvo atšventusi 49-ąsias vestuvių metines.
Lemtingos dienos rytą T.Hagenas apie 9 val. iš namų Liorenskoge išvažiavo į biurą. Kai apie 13 val. 30 min. sugrįžo, žmonos nebebuvo. Prieškambaryje ant kėdės sutuoktinis rado išpirkos reikalavimą. Jis turi pervesti 9 mln. eurų kriptovaliuta – antraip žmona mirs. T.Hagenas paskambino policijai.
Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių A.E.Hagen surasti. Buvo apieškotas priešais šeimos namus esantis ežeras ir žemiau įrengtos nuotekų komunikacijos.
Kriminalistai analizavo grasinantį pagrobėjų laišką, parengė nusikaltimo vietos trimatį modelį, ištyrė kiekvieną gyvenamųjų patalpų centimetrą.
T.Hagenas menamiems pagrobėjams per kriptovaliutų platformą pervedė apie 1,3 mln. eurų – dėl likusios sumos reikalavo įrodymų, kad žmona gyva. Vis dėlto A.E.Hagen dingusi iki šiol. Policija daro prielaidą, kad ji nužudyta. Bet kas tai padarė ir kodėl?
Stebino keistas elgesys
Vargu ar kokia kita kriminalinė byla kada nors taip sukrėtė Norvegiją kaip T.Hageno sutuoktinės dingimas. Apie šį nusikaltimą parašyta šimtai straipsnių, išleista knygų, o vaizdo platforma „Netflix“ sukūrė serialą.
JAV dienraštis „The New York Times“ ažiotažą dėl A.E.Hagen pavadino norvegų tautine manija. „Apie tai žmonės kalbėjo prie virtuvės stalo ir kavinėse. Visus jaudino klausimas: kas įvyko 2018 m. spalio 31 d. Liorenskoge?“ – sakė žiniasklaidos studijų profesorius Sveinas Haraldas Brurasas.
Norvegijos laikraščio „Verdens Gang“ kriminalinių žinių reporteriai Adne Husby Sandnesas ir Gordonas Andersenas metų metus rašo apie A.E.Hagen dingimą. Ne tik dėl didžiulio skaitytojų susidomėjimo – ši istorija patiems žurnalistams rūpi labiau nei jokia kita anksčiau.
„Bet ir praėjus ketveriems metams po nusikaltimo žinome beveik tiek, kiek ir pirmąją dieną“, – pripažino A.H.Sandnesas.
Kelias savaites po A.E.Hagen dingimo pareigūnai ieškojo nežinomų pagrobėjų. Jie tyrė bylą kaip gyvybės ir mirties klausimą. Tai reiškė tylą – žiniasklaidai buvo draudžiama rašyti apie įkaitės pagrobimą.
Hagenų kaimynai buvo apklausiami prasimanyta priežastimi. Į Liorenskogą tyrėjai važiuodavo ne tarnybiniais automobiliais su netikrais registracijos numeriais. Nerimauta, jog pagrobėjai gali stebėti namą ir nužudyti A.E.Hagen, jeigu įtars, kad į jos paiešką įsitraukė policija.
Bet kuo daugiau laiko bėgo, tuo keistesnis pareigūnams atrodė galimų šantažuotojų elgesys. Jie reikalavo milijonų, bet nesistengė jų gauti. Retai susisiekdavo su T.Hagenu ir visai neskubėjo. Tylėjo net po to, kai verslininkas pervedė 1,3 mln. eurų.
„Toks elgesys buvo nesuprantamas. Atrodė, lyg tie žmonės visiškai nenorėtų išpirkos“, – prisiminė reporteris G.Andersenas.
Bet ir nusikaltimo vieta – Hagenų namas – kriminalistams atrodė keistai. Tyrėjai neaptiko beveik jokių pėdsakų.
Tarp tų nedaugelio vertingų įkalčių buvo tiktai šantažuotojų laiškas ir 45-ojo dydžio batų atspaudas. Kam jis priklauso, neišsiaiškinta iki šiol.
Šeimos būste nebuvo jokių aiškių nuorodų į įsiveržimą ar grumtynes, jokių svetimų DNR.
Kaimynai taip pat negalėjo prisiminti nieko įtartino. Kaip gali būti, kad moteris dingo nepalikdama jokių pėdsakų?
„Šis atvejis pareigūnams tapo paslaptimi“, – teigė G.Andersenas.
Vyras atsidūrė už grotų
Vietoj nuorodų į pagrobėjus Hagenų namuose pareigūnai rado ką kita – skyrybų dokumentus, pasirašytus A.E.Hagen. Ji, matyt, svarstė pasukti su vyru skirtingais keliais.
Tyrėjai išsiaiškino ir dar vieną faktą. 2018-ųjų vasarą – keli mėnesiai iki žmonos dingimo – T.Hagenas susitiko su vienu kriptovaliutos ekspertų.
Ar tai atsitiktinumas, kad vėliau išpirkos už moterį reikalauta būtent kriptovaliuta? Kriminalistai mano, kad ne.
2020 m. balandžio 28 d., praėjus pusantrų metų po žmonos dingimo, T.Hagenas buvo suimtas. Tyrėjai įtarė, kad moteris iš tikrųjų nebuvo pagrobta, o menamas išpirkos reikalavimas turėjo paieškas nukreipti klaidingu pėdsaku, nes A.E.Hagen galėjo būti nužudyta paties sutuoktinio arba jo užsakymu.
Toks posūkis byloje buvo sensacingas. Bet netrukus paaiškėjo, kad įrodymai – silpni.
Kūno nerasta, 2018 m. spalio 31-osios ryto valandoms T.Hagenas turi alibi – buvo biure.
Gali būti, kad verslininkas turėjo pagalbininką ar ką nors, kam užsakė žmogžudystę. Tačiau ką ir kaip – į šiuos klausimus tyrėjai negalėjo atsakyti.
„Visi įkalčiai krypsta į T.Hageno pusę. Jis turėjo motyvą: tikėtina, kad galimų skyrybų atveju žmonai būtų atitekę daug pinigų. Bet motyvas nėra įrodymas. Taip manė ir teisėjas“, – sakė žurnalistas A.H.Sandnesas.
T.Hagenas buvo suimtas kelias dienas, po to teismas įpareigojo jį paleisti. Verslininkas oficialiai iki šiol laikomas įtariamuoju, bet kaltinimai jam niekada nebuvo pareikšti. T.Hagenui be apribojimų taikoma nekaltumo prezumpcija. Milijonierius tvirtina, kad neturi nieko bendra su žmonos dingimu.
Ekspertas turi versiją
Net praėjus daugiau kaip ketveriems metams po šio mįslingo įvykio norvegai svarsto, ar T.Hagenas – genialus nusikaltėlis, kuris įvykdė tobulą žmogžudystę?
O gal jis – teisingumo institucijų auka, netekęs ne tik savo žmonos, bet dar ir be reikalo toliau įtariamas?
Norvegija – viena saugiausių pasaulio šalių. Retas atvejis, kad žmogžudystė nebūtų ištirta.
„Tomas atrodė malonus, paprastas vyresnio amžiaus vyras. Ar toks žmogus gali įvykdyti nusikaltimą ir yra toks gudrus, jog policininkams niekaip nepavyksta ištirti, kad tai padarė jis?“ – klausė reporteris A.H.Sandnesas.
„Kai išgirdau apie mįslingą dingimą, pirmoji toptelėjusi mintis: čia neapsieita be sutuoktinio. Statistiškai vertinant, būtent jis dažniausiai yra nusikaltėlis, kai pradingsta žmona“, – kalbėjo Jørnas Lieras Horstas.
52 metų vyras kiekvieną savaitę dalyvauja televizijos laidoje „Asted Norge“. Čia J.L.Horstas kaip ekspertas aptaria kriminalines bylas, kurios ir po daugelio metų liko neatskleistos. Tokiu būdu viliamasi, kad kokiais nors naujais liudijimais žmonės gali padėti pareigūnams.
J.L.Horstas anksčiau buvo policijos komisaras, paskui savo patirtį nutarė pritaikyti literatūros srityje. Dabar jis – vienas žymiausių Skandinavijos kriminalinių romanų autorių.
Jis pabrėžia, kad apie nusikaltimą Liorenskoge neturi išsamių žinių. Nepaisant to, J.L.Horstas daug mąstė apie šią bylą – kaip veikiausiai ir dauguma norvegų.
Per pastaruosius ketverius metus speciali komisija tyrė kiekvieną, netgi menkiausią su A.E.Hagen dingimu susijusią užuominą. T.Hageno name slapta buvo įrengta klausymosi įranga, verslininko kelionės automobiliu buvo sekamos.
Visus svarbius įrodymus kriminalistai analizavo daug kartų, bet neaptikta nė vieno argumento, kad vyras tikrai kaip nors susijęs su žmonos dingimu.
„Tas, kas planuoja žmogžudystę, apgalvoja kiekvieną detalę.
Tai apsunkina tyrėjų darbą“, – tvirtino J.L.Horstas.
Parūpo kriptovaliuta
Bet yra vienas kelias, kuris teikia vilties. Pasak buvusio policijos komisaro J.L.Horsto, nusikaltėliai negali numatyti techninės pažangos.
Savo televizijos laidoje jis dažnai susidūrė su žmogžudysčių bylomis, kurios dėl kriminalinės technikos tobulėjimo buvo ištirtos prabėgus net dešimtmečiams. Įkalčiai, atrodę bereikšmiai, staiga nurodydavo nusikaltėlį. „Greičiausiai keičiasi skaitmeninis pasaulis“, – pabrėžė J.L.Horstas.
A.E.Hagen atveju tyrėjai pasitelkė būtent skaitmeninį pėdsaką, kuris juos atvedė į tamsųjį interneto tinklą, vadinamąjį „Darknet“.
2018 m. gruodžio 6 d. Oslo oro uoste pareigūnai sustabdė startuolio įkūrėją O.H.Golfą. Tada nuo A.E.Hagen dingimo jau buvo praėjusios penkios savaitės.
Visuomenė apie šį įvykį dar nieko nežinojo, nes tuo metu tyrėjai viską laikė paslaptyje: buvo įtariamas A.E.Hagen pagrobimas ir nenorėta kelti pavojaus jos gyvybei.
O.H.Golfas buvo atvežtas į policijos nuovadą. Apklausa prasidėjo nuo paprastų klausimų: kaip jis gyvena, kas jo draugai?
Jaunas šeimos tėvas sakė, kad anksčiau dirbo reklamos srityje ir dizaineriu, pasakojo apie savo gyvenimą Pekine ir Bukarešte. Bet pareigūnas labai greitai pradėjo teirautis apie kriptovaliutas.
O.H.Golfas priklauso pirmajai kartai, kuri užaugo kartu su internetu. Jo startuolis „Remote Norge“ padeda norvegų bendrovėms vadovauti darbuotojams, kurie dirba nuotoliniu būdu.
Dėl to O.H.Golfas domisi skaitmeninėmis technologijomis ir kriptovaliutomis. Jis investavo į bitkoinus.
Pareigūnai pradėjo klausinėti, ką startuolio kūrėjas žino apie bitkoinus ar kitas kriptovaliutas? Kaip jos veikia?
O.H.Golfas noriai teikė informaciją, net nesuprasdamas, kodėl to reikia.
„Viena, ką man sakė, – jog tai gyvybės ir mirties klausimas. Bet nė žodžiu neužsiminė, kaip su tuo susijęs aš“, – prisimena jis.
Pokalbis policijos nuovadoje truko maždaug 6–7 valandas. Jauno verslininko nešiojamąjį kompiuterį tyrėjai konfiskavo. Paskui O.H.Golfui užsakė viešbučio kambarį ir bilietą tolesniam skrydžiui į Mandalį – Pietų Norvegijos miestą, kuriame jis gyvena.
Išvydo savo pavardę
Paskui O.H.Golfas gyveno ramiai. Tik kai 2019 m. pradžioje policija pranešė apie A.E.Hagen pagrobimą, byla atsidūrė pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose ir televizijos laidose.
O.H.Golfas domėjosi šiuo nusikaltimu, kaip ir dauguma Norvegijoje: „Apie tai skaičiau viską.“ Bet kartą straipsnyje apie bylą jis aptiko savo vardą ir pavardę.
Išpirkai gauti buvo atidarytos sąskaitos kriptovaliutų biržose. Norint užsiregistruoti šiose platformose, kur prekiaujama skaitmeninėmis valiutomis, reikalingas elektroninio pašto adresas.
Tariami pagrobėjai pasirinko adresą ohgolf@mail.com ir nurodė vardą ir pavardę – Ole Henrikas Golfas.
Šio elektroninio pašto adreso anksčiau nebuvo – jį kažkas specialiai sukūrė. Bet tai padarė ne O.H.Golfas – tuo kriminalistai įsitikinę. Vyro tapatybe naudojosi svetimas asmuo.
Žinoma, kad O.H.Golfo pasas prieš kurį laiką buvo nukopijuotas ir parduotas „Darknet“ – toje interneto dalyje, prie kurios sunku prisijungti tam, kuris nėra specialistas.
Veikiausiai viešbučio darbuotojas nuskenavo dokumentą, kai norvegas prieš daugelį metų keliavo po Aziją, paskui pasą pardavė slaptame žiniatinklyje, kur klesti prekyba suklastotais arba pavogtais dokumentais, – galima įsigyti ir naudoti nusikaltimams daugybę tapatybių.
Bet kodėl Liorenskogo nusikaltėliai pasirinko būtent O.H.Golfą? „Gal tai buvo atsitiktinumas, o gal jiems tiesiog reikėjo norvego“, – spėja vyras.
Vis dėlto yra viena keista aplinkybė. Nežinomieji ruošdamiesi nusikaltimui naudojosi jo pašto adresu. Vienoje kriptovaliutų biržų nurodė Store Elvegate 16A – namą, kuriame įsikūręs O.H.Golfo biuras.
Bet šį adresą buvo galima sužinoti tiktai nuo 2018 m. liepos 2 d., kai O.H.Golfas tuo metu įkurtos savo bendrovės duomenis įkėlė į internetą.
Jau po 5 dienų galimi A.E.Hagen žudikai pasinaudojo Store Elvegate 16A kriptovaliutos sąskaitai atidaryti.
Kaip nusikaltėliai taip greitai sužinojo, kad O.H.Golfas internete paviešino savo startuolio būstinės adresą? Ar jis buvo stebimas? Iš kur jie žinojo, kad vyras asmeniškai domisi kriptovaliutomis? Ar tai atsitiktinumas?
„Gali būti, kad nusikaltėliai kurį laiką stebėjo mano veiksmus. Arba net buvo užėję į mano biurą“, – svarstė O.H.Golfas.
Norvegijos pareigūnai nustatė, kad jo tapatybe buvo pasinaudota ir kitiems nusikaltimams.
Bet kas pasinaudojo O.H.Golfo pasu A.E.Hagen pagrobimo byloje, iki šiol lieka mįslė.
Tyrimas – aklavietėje
Tyrėjai vis dar tikisi, kad skaitmeninis pėdsakas galėtų atvesti iki A.E.Hagen žudikų.
Bet daugelis norvegų ima manyti, kad jau niekada nebus išsiaiškinta, kas atsitiko milijonieriaus žmonai.
„Iš pradžių ir aš svarsčiau: geriausi Norvegijos kriminalistai narplioja bylą, jie ras kaltuosius, – sakė reporteris A.H.Sandnesas. – Bet dabar praradau viltį, kad tiesa bus atskleista.“
O.H.Golfas nėra bailus žmogus. Išblėso jo prisiminimai apie apklausą Oslo policijos nuovadoje daugiau nei prieš ketverius metus. Bet kartais sėdėdamas savo biure Mandalio mieste jis susimąsto: gal žmonės, kurie pasinaudojo jo pavarde, pasu ir adresu vienam mįslingiausių nusikaltimų Norvegijoje, yra labai arti jo?
Minint ketvirtąsias nusikaltimo metines „Netflix“ parodė serialą „Dingimas Liorenskoge“. Jame pasakojama, kaip visa Norvegija pamišusi dėl šios bylos.
Vienas žurnalistas taip įnikęs į tyrimą, kad jį net palieka partnerė. Kita reporterė susikivirčija su savo redakcija, nes įsitikinusi, kad T.Hagenas neteisingai įtariamas. Vadovaujanti tyrėja prislėgta, nes jai nepavyksta išsiaiškinti, kas įvyko 2018 m. spalio 31 d. Hagenų šeimos name.
Serialas baigiasi klausimu: ar T.Hagenas nusikaltėlis, ar ne? Ilgai tylėjusi pareigūnė sako: „Nežinau.“
Taip ir yra. Nors tyrimas vyksta daugelį metų, Norvegija apie Liorenskogo nusikaltėlius nežino beveik nieko.
