Skamba kaip tikra socialdemokratinė utopija, kurioje valstybė rūpinasi jūsų rūpesčiais. Vis dėlto dalis Danijos gyventojų su tuo nesutiktų.
Danų vyriausybė sulaukė kritikos lavinos po to, kai 2018 m. įstatymu patvirtino planus iki 2030 m. išnaikinti visus Danijos getus. Projektui duotas ir skambus pavadinimas: „Viena Danija be paralelinių visuomenių: jokių getų 2030-aisiais“.
„Ghettolisten“ – vyriausybės sudarytas Danijos „getų“ sąrašas – nuo 2010 m. skelbiamas kasmet. Pagal ilgalaikį getų planą, 2021 m. pervadintą į Danijos „paralelinės visuomenės“ politiką, gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos valstybė apibrėžė ne tik pagal jų socialinę ir ekonominę padėtį, bet ir pagal rasinę bei etninę sudėtį, nustatomos specialios būsto, švietimo ir policijos priemonės.
Būtent Danijos valstybė sprendžia, ar vietovės įvardijamos getais ne tik pagal nusikalstamumo, nedarbo ar išsilavinimo rodiklius, bet ir pagal tai, kokia dalis gyventojų laikomi „nevakariečiais“, t. y. neseniai atvykusiais, pirmos ar antros kartos migrantais.
„Danijos žemėlapyje buvo padarytos skylės, – teigiama vyriausybės ataskaitoje. – Čia pernelyg didelė dalis piliečių neprisiima pakankamos atsakomybės. Jie aktyviai nedalyvauja danų kalbos, visuomenės ir darbo rinkos veikloje. Turime grupę piliečių, kurie nepriima daniškų normų ir vertybių.“
Ši neatsakinga, vertybių stokojanti piliečių grupė, kaip teigiama plane, yra Danijos imigrantai, kurie dažniausiai – „nevakarietiškos kilmės“.
Būtent dėl šio išskyrimo Danijos getų planas sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, kritikai jį vadina rasistiniu ir diskriminaciniu.
Getų įstatymas buvo ankstesnės Danijos dešiniosios vyriausybės išradimas. Tačiau dabar jį įgyvendina kairiųjų socialdemokratų vyriausybė vadovaujama Mette Frederiksen, bandydama sustiprinti rinkėjų, kurie, kaip ji baiminasi, kitu atveju pereitų į dešiniųjų pusę, paramą.
2018 m. dešiniųjų premjeras Larsas Lokke Rasmussenas tikino, kad prieštaringų elementų turintis planas nėra susijęs su rase ar religija. Pasak jo, pernelyg daug ne iš Vakarų kilusių Danijos gyventojų neprisideda prie visuomenės gerovės, o vyriausybei tai nėra priimtina.
Socialdemokratų ministrė pirmininkė M.Frederiksen tęsė šią politiką, nors žodis „getas“ iš naujausio teisės akto buvo išbrauktas.
Dabar danų valdžia siekia sunaikinti visus šalies getus ir dažnu atveju iškeldinti čia jau ne vieną dešimtmetį gyvenančius imigrantus. Kaip teigiama 2021 m. vyriausybės pareiškime, programos tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 m. visuose Danijos gyvenamuosiuose rajonuose „nevakarietiškos“ kilmės gyventojai neperžengtų didesnės kaip 30 proc. ribos.
Mjolnerparken rajonas
Garsiausiai nuskambėjęs tokios politikos pavyzdys – Mjolnerparken rajonas Kopenhagoje. Tai žaliuojantis valstybinis gyvenamasis rajonas, sudarytas iš raudonų plytų blokų Kopenhagos centre.
2018 m. vyriausybės analizės duomenimis, Mjolnerparken buvo vienas iš „sudėtingiausių getų“: iš 1752 jo gyventojų 82 proc. yra imigrantai ne iš Vakarų arba jų palikuonys, o 43,5 proc. – bedarbiai.
Tačiau gyventojų bendrijos pirmininkas Muhammedas Aslamas į šį rajoną siūlo žvelgti kitaip: „Čia gyvena apie 30 tautybių žmonės, turintys skirtingą kilmę ir kultūrą. Mūsų bendra kalba yra danų, mūsų bendra tapatybė yra danų. Mes visiškai nemanome, kad tai yra paralelinė visuomenė.“
Gyventojai atmeta geto etiketę. Nors šis rajonas šalyje pagarsėjo dėl kai kurių gaujų susišaudymų – retų ir šokiruojančių Danijoje – tačiau dėl nenuniokotų žaidimų aikštelių ir ramybės sunku laikyti šį rajoną getu pagal bet kokį tarptautinį šios sąvokos supratimą.
M.Aslamas, kuris 1969 m., būdamas 7-erių, su tėvais iš Pakistano persikėlė į Daniją, sakė jaučiantis, jog vyriausybė išduoda šalies, kurioje jis užaugo, vertybes.
„Atsižvelgdamas į savo fantastišką patirtį augant tokioje teisingoje demokratijoje kaip Danija, net prieš penkerius metus nebūčiau galėjęs įsivaizduoti, kad galiausiai galėjome priimti tokį diskriminacinį įstatymą, – dienraščiui „The Guardian“ liejo pyktį M.Aslamas. – Jis atima lygybės prieš įstatymą principą“.
M.Aslamas nepripažįsta vyriausybės sukurto Mjolnerparken įvaizdžio ir paragino politikus pradėti dialogą su bendruomene apie tai, ko iš tikrųjų reikia šiai vietovei – jis siūlė jaunimui skirti pameistrystės mokymus ir padėti susirasti darbą.
M.Aslamas ir dauguma kitų Mjolnerparken gyvenančių žmonių yra Danijos piliečiai, tačiau kadangi gimė ne Vakarų valstybėse, šalyje, kuri tapo namais, jie laikomi užsieniečiais. Aslamo vaikai gimė Danijoje, mokėsi daniškose mokyklose ir turi daniškus universitetinius diplomus. Kadangi jų tėvas gimė Pakistane, jie taip pat laikomi „nevakariečiais“.
Dar praėjusiais metais dalis vietos gyventojų gavo laišką, kuriame buvo pranešama, kad jie iš savo būsto turi išsikraustyt iki rugsėjo.
Nekilnojamo turto investuotojas NREP nusipirko 260 butų šiame rajone. Bendrovė planuoja daugiau nei 50 proc. padidinti jų buvusių būstų nuomos kainą.
„Kodėl mes turime būti iškeldinti? Mano vaikai ir mano šeima nepadarė nieko blogo“, – apgailestavo M.Aslamas.
Tačiau nedaugelis Mjolnerparken gyventojų paneigtų, kad ši gyvenvietė turi problemų. Nedarbo ir nusikalstamumo rodikliai yra didesni nei vidutiniai, o gyventojų koncentracija – tik viena iš daugelio problemų.
Vyriausybė mano, kad problemos tokiuose rajonuose kyla dėl to, kad migrantai nesugeba integruotis, tačiau gyventojai teigia, kad viskas yra sudėtingiau. Darbo rinkoje diskriminuojami žmonės, turintys Artimųjų Rytų ir nedaniškas pavardes, o daugelis sunkiai randa darbą vien dėl to, kad įiskūrę tokioje stigmatizuotoje gyvenvietėje kaip Mjolnerparken.
Rajono senbuviai teigia, kad išardžius gyvenvietę būtų sunaikinta palanki bendruomenė ir mažai prisidėta prie diskriminacijos, su kuria susiduria jos gyventojai, problemos sprendimo.
Danijos getų politika
Statistikos agentūra „Danmarks Statistik“, pavaldi Ekonomikos ir vidaus reikalų ministerijai, nurodo, kad nevakarietiškos šalys – tai bet kuri ES nepriklausanti valstybė, išskyrus Andorą, Australiją, Kanadą, Islandiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Monaką, Naująją Zelandiją, Norvegiją, San Mariną, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, JAV ir Vatikaną.
Kritikų teigimu, „nevakarietiškas“ imigrantas reiškia nebaltasis. Kadangi į „nevakarietišką“ apibrėžtį įtraukiami ir neseniai atvykę užsiniečiai, ir jų pirmos bei antros kartos palikuonys, net Danijoje gimęs ir daniškai kalbantis asmuo bus laikomas „nevakariečiu“, jei jo protėviai neseniai kilę iš šalies, neįtrauktos į „Danmarks Statistik“ sąrašą.
Danijos Roskildės universiteto migracijos tyrinėtoja Garbi Schmidt „The Copenhagen Post“ nurodė, kad geto sąvoka visada buvo susijusi su rase, bent jau konceptualiai. Tačiau ekspertė teigė, jog Danijos politikoje šis žodis iki šiol buvo labiau susijęs su socialiniais ir ekonominiais veiksniais.
„Jei pažvelgtume į 60-uosius, 70-uosius, 80-uosius ir nemažą dalį 90-ųjų metų, kai buvo diskutuojama apie getus, tai buvo susiję su socialinės klasės klausimu“, – tvirtino G.Schmidt.
Tačiau nuo 2000-ųjų pradžios, kai Danija pirmą kartą pristatė savo nacionalinę kovos su getų kūrimu strategiją, padėtis pasikeitė. Pavyzdžiui, 2004 m. veiksmų plane vyriausybė išsamiai išdėstė tikslus, kaip siekti tolygesnės gyventojų sudėties ir mažinti etninių mažumų, taip pat imigrantų ir jų palikuonių koncentraciją getų teritorijose.
„Visiškai akivaizdu, kad tai, ką planas laiko problema, yra imigracija ir integracija“, – įsitikinusi tyrėja.
Dažnai sakoma, kad kairiosios partijos turi malšinti kairiųjų rinkėjų kultūrinį nerimą, jei nori išvengti grėsmės iš dešiniųjų rinkimuose.
Danijos kultūroje svarbiausia yra konformizmas, teigia „The Guardian“ apžvalgininkė Hettie O'Brien.
„Tikėjimas, kad žmonės yra panašūs į tave ir puoselėja tavo vertybes, gali būti naudingas siekiant palaikyti gerovės valstybės paramą. Tačiau šis reikalavimas turi ir tamsiąją pusę: jei dosni šalies gerovės valstybė yra išskirtinai daniška, tuomet migrantai ir pašaliečiai, kurie nelaikomi tikrais danais, lengvai apibūdinami kaip grėsmė jai“, – sakė H.O'Brien .
Ar tikrai taip blogai?
Skirtingai nei G.Schmidt, kito tyrėjo Davide'o Secchio Pietų Danijos universitete atliekamuose tyrimuose paprastai nagrinėjami ne tokie klausimai kaip imigracija ir rasė, o organizacinė elgsena ir sprendimų priėmimas. D.Secchi dirba su skaičiais, skaičiavimo modeliais ir, svarbiausia, įrodymais. 2018 m. sužinojęs apie Danijos „paralelinę visuomenę“ politikoje, jis nusprendė pradėti tyrimą.
„Mane šokiravo teiginiai, kurie buvo pateikiami, dažniausiai neturint nė menkiausio įrodymo, – pasakojo D.Secchi. – Akademiniame pasaulyje nėra nieko, kas būtų vadinama „paralelinėmis visuomenėmis“ . Apie tai nėra jokios literatūros.“
Taikydamas specifinį metodą, D.Secchi siekė įvertinti „paralelinių visuomenių“ teorijos teisingumą. Ar tikėtina, ar net įmanoma, kad atsirastų tokia socialinė struktūra?
„Atsakymas buvo neigiamas, – sakė D.Secchi. – Negalima. Labai mažai tikėtina, kad didelis skaičius žmonių, turinčių panašų, „nevakarietiškų“ vertybių rinkinį, iš esmės susitelktų tam tikroje miesto teritorijoje.“
D.Secchi planavo tęsti tyrimą, tačiau Danijos mokslinių tyrimų tarybai atmetus dvi paraiškas, jam pritrūko lėšų ir jis šį klausimą paliko.
„Tikiuosi, kad kada nors apie tai vėl pradės diskutuoti politikai, labiau orientuoti į mokslinius įrodymus ar mokslinę metodologiją, – sakė D.Secchi.
Kalbėdamas apie dabartinę politiką, jis padarė išvadą: „Ji nėra pagrįsta įrodymais, ir tai yra pavojingiausia.“
Sulaukė kritikos
Kritikai teigia, kad tokie pasiūlymai tik dar labiau stigmatizuos įvairios kilmės danus, ypač musulmonus. Ozlem Cekic, buvusi įstatymų leidėja, kuri buvo viena pirmųjų musulmonų imigrantų kilmės moterų, išrinktų į Danijos parlamentą, sakė, kad dabartiniai „geto“ teisės aktai ir naujausi pasiūlymai duoda priešingą rezultatą.
„Sutinku su vyriausybe, kad kai kuriose bendruomenėse yra labai didelių problemų. Tačiau skirtumas tas, kad čia problema nėra tokia didelė, kad turėtume iškeldinti žmones iš jų namų“, – sakė ji DW, turėdama omenyje nedidelį „nevakarietiškų“ gyventojų skaičių probleminiuose rajonuose.
Kopenhagos universiteto 2020 m. duomenimis, tik 5,3 proc. migrantų iš „nevakarietiškų šalių“ gyvena vadinamuosiuose getų rajonuose.
O.Cekic, kuri yra kurdė, nuomone, teisės aktas nukreiptas prieš marginalizuotus asmenis: „Jis sukurtas siekiant smogti ne tik musulmonų ir imigrantų grupėms, bet ir darbininkų klasei. Daugelis žmonių, gyvenančių „getuose“, neturi ekonominio stabilumo“.
„Aš kalbu su vaikais, kurie gyvena šioje teritorijoje, ir jie mano, kad yra danai, nes gimė Danijoje, turi daniškus pasus, kalba daniškai, lanko čia mokyklas. Bet žmonės visada jiems sako: „Tu nesi danas, nes esi musulmonas“. Kaip galima tikėtis, kad jie bus lojalūs šaliai, kuri nepriima jų tokių, kokie jie yra?“ – klausė O.Cekic.
Geto apibrėžimui rajonai taip pat turi atitikti du iš keturių kriterijų: daugiau kaip 40 proc. gyventojų būtų bedarbiai, daugiau kaip 60 proc. 39–50 metų gyventojų neturėtų aukštesniojo vidurinio išsilavinimo, nusikalstamumo lygis tris kartus viršytų šalies vidurkį, gyventojų bendrosios pajamos būtų 55 proc. mažesnės už regiono vidurkį.
Šiuo metu į šią kategoriją patenka dvylika rajonų. Šiose vietovėse už nusižengimus taip pat taikomos dvigubai didesnės nei kitur teisinės baudos, o visiems vyresniems nei 1 metų vaikams privaloma dienos priežiūra, kitu atveju šeimai atimamos pašalpos.
Danijos statistikos departamento duomenimis, 11 proc. iš 5,8 mln. gyventojų Danijoje yra užsieniečių kilmės, iš jų 58 proc. yra iš šalių, kurios laikomos „nevakarietiškomis“.
Išimtis Ukrainai
Danijai susilaukus kaltinimų rasizmu, parlamento nariai pakeitė prieštaringai vertinamą šalies įstatymą dėl kovos su getais ir leido Ukrainos pabėgėliams persikelti į socialinius būstus, ištuštintus nuo „nevakariečių“.
Trejus metus vyriausybė siekė apriboti imigrantų įsikėlimą į, kaip teigiama, nepalankiomis sąlygomis gyvenančius rajonus, bandydama išvengti vadinamųjų „paralelinių visuomenių“.
Po Danijos vyriausybės sprendimo priimti 100 tūkst. asmenų, bėgančių nuo karo Ukrainoje, dauguma Danijos parlamento narių balsavo už įstatymo pakeitimą, kad ukrainiečiams tokie apribojimai nebūtų taikomi.
Kampanijos prieš priverstinį iškeldinimą vadinamuosiuose getuose, atsakingos už teisminius ginčus, atstovė Susheela Math karo Ukrainoje pradžioje teigė, kad įstatymo pakeitimas įrodo, jog lygiagrečios visuomenės įstatymas yra rasiškai diskriminacinis.
„Šios diskriminacinės priemonės netarnauja jokiam viešajam gėriui ir akivaizdžiai didina įperkamo būsto trūkumą Danijoje. Daugelis iškeldinamų rasinės kilmės gyventojų yra danai ir tvirtai tapatinasi su daniškaja tapatybe, nes yra gimę arba daug metų gyveno šiose vadinamosiose geto teritorijose.
Šie rajonai yra jų namai. Kai kurie iš šių asmenų patys buvo pabėgėliai ir bėgo nuo konfliktų bei persekiojimo – ne kitaip nei dabar nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Diskriminacinis elgesys, kurį jie patyrė, labai kontrastuoja su priėmimu, kurio Danijoje sulaukė ukrainiečių pabėgėliai“, – kalbėjo S.Math.
