Krasnopilis yra netoli Iziumo miesto, kuris kelis kartus ėjo iš ukrainiečių į okupantų rankas, kol rugsėjo mėnesį jį vėl išlaisvino Ukrainos pajėgos.
Du rusus, vilkinčius vasarines karines uniformas, į rūsį, tikėtina, paguldė jų bendražygiai.
Iki kovo mėnesio abu kūnai buvo taip suirę, kad beveik neskleidė kvapo ir kareivius buvo galima atpažinti tik pagal identifikavimo žetonus.
Aplink tyko pavojai
Savanoriai siekia surinkti rusų lavonus, kad juos būtų galima iškeisti į Ukrainos kariškių palaikus, nes valstybė negali paskelbti kario žuvusiu, kol nėra kūno. Bet jų ištraukimo procesas labai rizikingas.
Kaip ir didžioji dalis išlaisvintų teritorijų, Krasnopilis yra nusėtas prieštankinėmis minomis. Rusija naudoja nuotolinio minavimo sistemas, kurios iš oro išsklaido smulkias minas.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai agresorių pajėgos prieš pasitraukdamos užminuoja kritusių bendražygių kūnus ir namus.
„Sprogmenų gali būti bet kur. Minos netgi pakimba ant medžių“, – paaiškino vienas savanoris Arturas.
Šie ukrainiečiai, priklausantys grupei „Juodoji tulpė“, sako, kad nuo vasario mėnesio deokupuotose teritorijose iškasė 311 rusų kareivių kūnų. Dešimties savanorių būrys yra viena iš kelių grupių, taip pat Ukrainos karinių dalinių, kurie ieško lavonų šalies gynėjų susigrąžintose vietovėse ir fronto linijose.
Grupės „Juodoji tulpė“ lyderis Oleksijus Jukovas teigė, kad iki praėjusių metų vasario dažnai lankydavosi Krasnopilio kaime.
Būdamas kariuomenės entuziastas jis atkasdavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose kritusiųjų skeletus, o 2014 m. pradėjo dirbti „niekieno žemėje“ tarp įsitvirtinusių Rusijos ir Ukrainos dalinių.
O.Jukovas prisimena šešias šeimas, gyvenusias dabar tuščioje gatvėje.
Anot jo, daugumai kaimo žmonių pavyko pasitraukti, bet keli žuvo.
Viena pora, grįžusi apžiūrėti savo sugriauto namo, pastebėjo iš rūsio kyšantį šalmą ir paskambino O.Jukovui.
Du rusų kareiviai, kurių palaikai bus ištirti, o asmeniniai daiktai – pinigai, asmens tapatybės kortelė ir dokumentai – užregistruoti, po teismo ekspertizės bus iškeisti į ukrainiečių karių kūnus.
Ugnis naikina pėdsakus
Keitimasis karių palaikais tarp Rusijos ir Ukrainos yra labai slaptas procesas, o bendro siunčiamų ir gaunamų kūnų skaičiaus nė viena pusė neatskleidžia.
Vienas šaltinis, dažnai dalyvaujantis šiuose mainuose ir su dienraščiu „The Guardian“ sutikęs kalbėtis anonimiškai, sakė, kad apsikeitimas kūnais vyksta Rusijos ir Ukrainos pasienyje arba prie fronto linijos prižiūrint šalių karinėms institucijoms.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigė dalyvavęs keliose operacijose.
„Mums pavyko atgabenti šimtus žuvusių karių, kurie vėliau gali būti identifikuoti ir galiausiai grąžinti jų šeimoms palaidoti“, – sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovas Ukrainoje Achille’is Despresas.
Tačiau nustatyti žmonių tapatybę gali būti sudėtinga – rusų kareivių lavonai randami ir sudeginti. Kartais tai padaro vietos gyventojai higienos sumetimais, o kartais pati Rusijos kariuomenė, akivaizdžiai bandanti nuslėpti savo gyvosios jėgos praradimus Ukrainoje.
„Lymano apylinkėse mes aptikome penkių sudegintų rusų lavonus, – pasakojo O.Jukovas apie miestą, kurį iki praėjusių metų spalio pradžios buvo užėmusios Rusijos pajėgos. – Yra tokių dalinių, kurie stengiasi nuslėpti nuostolius, kad nereikėtų žuvusiųjų temptis su savimi. Kitais atvejais vietos gyventojai sudegino lavonus, nes nuo jų sklido baisus kvapas.“
Prisimindamas savo veiklą iki 2014 m. O.Jukovas pridūrė: „Vaizdas – kaip nutikdavo ir Antrojo pasaulinio karo metais.
Anksčiau kartą esame radę sovietų kareivius didelėje duobėje – ten buvo 10–15 žmonių ir akivaizdu, kad jie buvo sudeginti tyčia.“
Žuvusiųjų sąvartynas
Ukrainos saugumo tarnybos mano, kad tūkstančių žuvusių Rusijos karių kūnai neoficialiai naikinami, nes Kremlius juos registruoja kaip dingusius be žinios.
Perimtas vieno rusų kareivio telefono pokalbis patvirtino, kad jo bendražygių kūnai buvo suversti prie pat okupuoto Donecko.
„Ten tiek daug „200-ųjų krovinių“ (karinis žuvusių karių kodas. – Red.), kad lavonų kalnai yra dviejų metrų aukščio, – kalbėjo rusas skambučio metu. – Tai ne morgas, o sąvartynas. Jis milžiniškas.“
„Žuvusiuosius tiesiog numeta, – kitame perimtame pokalbyje sakė rusų karys. – O vėliau lengviau padaryti taip, tarsi jie būtų prapuolę be pėdsakų.
Vadams paprasčiau apsimesti, kad tie kareiviai tiesiog dingo, ir viskas.“
Pernai lapkritį Ukrainos pietuose išlaisvinus Chersoną dešimtys vietos žmonių taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos pusmetį trukusios okupacijos metu naudojo tenykštį sąvartyną žuvusių saviškių kūnams deginti.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
