„Esu ne tik nuolatinio Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso, bet ir tiesos Prancūzijos ir Vokietijos santykiuose šalininkas. Kai turime nesutarimų, mes jų neslepiame, o stengiamės juos įveikti“, – taip „Politico“ šios savaitės pradžioje kalbėjo Prancūzijos transporto ministras Clementas Beaune.
ES siekis iki 2035 m. uždrausti parduoti taršius lengvuosius automobilius ir mikroautobusus, kad būtų sprendžiama su transportu susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo problema, įžiebė naujausią ginčą po to, kai Vokietija kartu su nedidele grupe sąjungininkių, įskaitant Italiją, neįprastai vėlai užblokavo ES ekologiškų automobilių taisyklių paketą.
Berlynas nori aiškios išimties e-degalams – sintetinei iškastinio kuro alternatyvai, kuri būtų naudinga jo automobilių pramonei, tačiau šis pakeitimas jau du kartus buvo atmestas Europos Parlamente, o šalys narės per ilgas derybas dėl galutinio projekto praėjusiais metais nepalaikė spragos tokiems degalams.
Prancūzija griežtai kritikuoja Vokietijos iškeltą kliūtį ir tuo pat metu bando prastumti branduolinės energijos išimtis ES taisyklėse, o tai jau erzina Berlyną.
Prancūzija norėjo į ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas įtraukti nuorodą, kuria būtų pabrėžta branduolinės energijos svarba ES pramonės anglies dioksido išmetimo mažinimui, sakė du diplomatai. Tačiau Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei, kuriai priklauso branduolinės energetikos skeptikų Žaliųjų partija, tai netiko.
Nors ginčijama pastraipa nebuvo įtraukta į išvadų projektą, kurį pirmadienio vakarą išplatino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, Paryžius ir toliau siekia, kad branduolinė energija būtų įtraukta į ES švariųjų technologijų teisės aktus.
Pastarosiomis dienomis Prancūzija ne tik siekė, kad branduolinė energija būtų įtraukta į ES „Net Zero Industry Act“ – teisės aktų paketą, kuriuo siekiama padidinti bloko švariųjų technologijų gamybą, bet ir vėl siekia, kad branduolinis vandenilis atliktų svarbesnį vaidmenį siekiant ES atsinaujinančiosios energijos tikslų.
Pasak dviejų diplomatų, Paryžių ypač papiktino tai, kad Europos Komisija, spaudžiama Berlyno, sumažino branduolinės energijos vaidmenį „Net Zero Industry Act“ prieš jį pateikiant praėjusią savaitę.
Tuo tarpu Berlynas pirmadienį tęsė intensyvias derybas su Europos Komisija dėl automobilių, dėl galimo susitarimo leisti naudoti sintetinius degalus (arba e-degalus) pagal ES teisės aktus. O. Scholzas nori, kad šis klausimas būtų išspręstas iki ketvirtadienį vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo, kad jis netaptų didesne politine lyderių diskusija, „Politico“ sakė trys pareigūnai.
Tačiau net jei susitarimą pavyks sudaryti laiku, jį vis tiek greičiausiai užgoš Prancūzijos ir Europos Parlamento pasipriešinimas.
C. Beaune pavadino Vokietijos e-degalų siekį „rizikingu“ ir sakė, kad šis klausimas galėtų būti svarstomas aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
Pirmadienį laiške ES Tarybai Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola taip pat pareiškė protestą prieš Vokietijos bandymą paskutinę minutę pakeisti jau suderintus teisės aktus dėl automobilių.
R. Metsola įspėjo, kad tai gali „pakenkti [ES] teisėkūros proceso patikimumui“, teigia laišką matęs pareigūnas. R. Metsola taip pat gali tiesiogiai išsakyti šiuos nuogąstavimus, kai ketvirtadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą susitiks su ES vadovais.
Didelė Vokietijos problema yra ta, kad jos prieštaringai vertinamas e-degalų skatinimas gali atsigręžti prieš ją pačią.
„Nepriimtina daryti kompromisą tarp energetikos ir automobilių, todėl Prancūzija turėtų laikytis savo viešų nuostatų ir kovoti už tai, kad 2035 m. būtų atsisakyta vidaus degimo variklių“, – sakė žaliųjų grupės „Transportas ir aplinka“ atstovė Julia Poliscanova.
Du Berlyno pareigūnai sakė nerimaujantys, kad Vokietijos automobilių teisės aktų blokavimas ne tik pakenks Berlyno patikimumui, bet ir susilpnins jo galimybes atremti Prancūzijos branduolinius planus.
Prieš antradienį vyksiantį ES reikalų ministrų susitikimą, skirtą pasirengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui, Vokietijos ES reikalų valstybės sekretorė Anna Luhrmann pareiškė, kad tikisi, jog Berlyno teisės aktų dėl automobilių blokavimas neskatins kitų šalių bandyti kopijuoti veiksmus, kad apsaugotų savo pagrindinius nacionalinius interesus.
„Svarbu, kad Vokietija Briuselyje būtų laikoma patikima derybų partnere ir veiktų anksti bei nuosekliai“, – kalbėjo A. Lührmann.
„Šią aklavietę dabar reikia greitai užbaigti“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „Politico“ inf.
