Ukrainiečiams „Azovstal“ tapo niūriu, bet išskirtinai svarbiu pasipriešinimo simboliu, suteikusiu prieglobstį maždaug 2600 karių ir civilių, nors tvirtovę primenantis objektas kelias savaites buvo bombarduojamas Rusijos.
Maskvai šis milžiniškas kompleksas buvo tikra kančia, paskutinė atkakli atrama mieste, kurį jos pajėgos prieš kelias savaites buvo perėmusios į savo kontrolę.
„Užblokuokite pramoninę teritoriją, kad net musė negalėtų ištrūkti“, – išrėžė V.Putinas, kurio įsakymą transliavo valstybinė televizija.
Bet tuo metu, kai Rusijos prezidentas įsakė užveržti kilpą aplink didžiulį gamyklos kompleksą, nedidelė grupė ketino pradėti slaptas derybas dėl apgulties nutraukimo. Jose dalyvavo du aukšto rango V.Putino generolai ir Ukrainos įstatymų leidėjas, kadaise tarnavęs sovietų desantininku.
CNN atskleidė slaptas detales, kaip buvo pasiektas susitarimas.
V.Putino dėmesio centre
Ukrainos pusės tarpininkas pradiniame derybų etape buvo 55-erių Oleksandras Kovaliovas – Donecko srityje išrinktas Aukščiausiosios Rados narys, Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo veteranas.
Kitai pusei atstovavo du pareigūnai iš GRU – Rusijos karinės žvalgybos agentūros: GRU vadovo pavaduotojas generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas ir generolas majoras Aleksandras Zorinas. Abu – gimę Ukrainoje.
V.Aleksejevas pastaraisiais metais siejamas su keliais įžūliais tarptautiniais incidentais.
Jis buvo vienas iš keturių GRU karininkų, kuriems 2016 m. JAV Iždo departamentas taikė sankcijas už plataus masto kenkėjišką kibernetinę veiklą, kuria siekta pakenkti demokratiniams procesams Jungtinėse Valstijose, įskaitant kišimąsi į rinkimus.
Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga 2019 m. V.Aleksejevui skyrė sankcijas dėl buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio apnuodijimo Anglijoje mirtina nervus paralyžiuojančia medžiaga.
A.Zorinas buvo V.Putino pasiuntinys Sirijoje, aktyviai veikęs prezidento Basharo al-Assado režimo derybose su šalies opozicija ir sukilėlių frakcijomis. Jų dalyvavimas rodo, kokią svarbą V.Putinas teikė „Azovstal“ klausimo sprendimui ir Mariupolio užgrobimui, taip siekdamas užsitikrinti savo ilgai siektą sausumos tiltą tarp Krymo ir Rusijos – vieną didžiausių įsiveržimo į Ukrainą prizų.
Situacija taip pat iliustruoja, kad Rusijos prezidentas perėmė karo kontrolę iš pagrindinės šalies vidaus žvalgybos agentūros – Federalinės saugumo tarnybos (FST) ir perdavė ją į karinės žvalgybos GRU rankas.
„Nuo praėjusios vasaros karinės žvalgybos generolai ėmėsi svarbesnio vaidmens, nes V.Putinui tapo aišku, kad tai jau nebe „specialioji operacija“, o įprastinis karas, – CNN pasakojo Andrejus Soldatovas, Rusijos tiriamosios žurnalistikos ir žvalgybos ekspertas. – Deja, tai reiškia, kad V.Putinas ruošia savo šalį ilgam karui.“
Karo kontrolės perdavimas GRU simbolizavo itin svarbų V.Putino požiūrio į šią tarnybą pokytį.
Europos politikos analizės centro teigimu, V.Putinui nepatiko, kad itin slaptus agresijos prieš Ukrainą FST planus gavo Vakarų žvalgyba. Rusijos prezidentas, matyt, buvo nepatenkintas ir tuo, kad visiškai neįvyko rusakalbių liaudies sukilimai, kurie jam buvo pažadėti vos tik Ukrainoje pasirodys rusų pajėgos.
Požeminis prieglobstis
Po vasario 24 d. įsiveržimo į Ukrainą Rusijos pajėgos per kelias dienas įžengė į Mariupolio miestą, tačiau jo visiškai užimti nepavyko.
„Azovstal“ plieno tvirtovė greitai tapo kovos epicentru.
Prie Azovo jūros 11 kv. km plote išsidėsčiusi monstriška pastatų, tunelių, vamzdžių ir kaminų virtinė, kur kadaise dirbo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, šiuo metu virtusi griuvėsiais.
Rusijos pajėgos ištisas savaites dieną ir naktį apšaudė plieno gamyklą. Paskutinė ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovė darėsi vis beviltiškesnė, nes seko maisto ir vandens atsargos, o šimtai sužeistųjų liko be tinkamos medicininės priežiūros.
Susigrūdę po žeme ir gyvendami itin sunkiomis sąlygomis daugelis Ukrainos karių ir civilių pradėjo abejoti, ar jiems pavyks ištrūkti iš ten gyviems.
Parlamentaro iniciatyva
Būtent tuomet atsirado O.Kovaliovas.
Parlamentaro biuras Kijeve įsikūręs neaukštame administraciniame pastate, kelios minutės kelio nuo Aukščiausiosios Rados.
Ant sienos kabo didelė jo labdaros organizacijos, skirtos veteranams, vėliava.
Įstatymų leidėjas atstovauja rinkimų apygardai Donecko srityje šalies rytuose, kur jis agitavo už tai, kad būtų panaikintas įstatymas, įtvirtinantis ukrainiečių kalbą kaip valstybinę, – tai svarbus klausimas daugeliui rusakalbių regiono gyventojų.
Prorusišku politiku neretai vadinto O.Kovaliovo lojalumas Ukrainai praeityje buvo tikrinamas. 2014 m. jis apkaltintas padėjęs pabėgti iš šalies dabar jau nebeegzistuojančio specialiųjų policijos pajėgų padalinio, vadinamo „Berkut“, nariams po to, kai šie smurtu susidorojo su prodemokratiniais Maidano protestuotojais.
Aukščiausiosios Rados deputatas neigė rėmęs „Berkut“ ir CNN tvirtino, kad padėjo jiems pabėgti, siekdamas užkirsti kelią tolesniam kraujo liejimui Kijeve. Tai buvo pagrindinis jo darbo tikslas nuo pat karo pradžios.
Kai Rusijos puolimas Mariupolyje ir „Azovstal“ užsitęsė, O.Kovaliovas pagalvojo, kad kažkas turi pabandyti sustabdyti šią beprotybę. „Ne visi žmonės nori karo. Daugelis supranta, kad tai yra blogai, ir kiekvienas savo lygiu bando rasti spragą nedideliam susitaikymui“, – pasakojo jis.
O.Kovaliovas sakė, kad tikėdamasis nutraukti žiaurią apgultį pasinaudojo FST ryšininku Maskvoje Valentinu Kryžanovskiu. Šis buvęs Ukrainos žvalgybos tarnybos agentas, 2014 m. perbėgęs į Rusiją ir prisijungęs prie FST, Ukrainoje laikomas išdaviku.
Abu vyrai kalbėjosi apie „Azovstal“ įstrigusius civilius gyventojus. „Yra moterų ir vaikų, ką nors sugalvokime“, – prisiminė taip sakęs O.Kovaliovas.
Anot parlamentaro, daugelis kitų derybininkų nesėkmingai bandė susitarti dėl patekimo į „Azovstal“ gamyklą: „Iki manęs buvo 11 nesėkmingų misijų, ir niekas netikėjo, kad apskritai įmanoma ten atsidurti.“
O.Kovaliovas sakė, kad savo planus aiškiai išdėstė Ukrainos karinės žvalgybos agentūrai. Jos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas abejojo sėkme, bet, parlamentaro tikinimu, misiją palaimino.
Išgelbėjo civilius
Balandžio 25-ąją O.Kovaliovas pirmą kartą nuo karo pradžios išvyko į Rusijos okupuotą Pietų Ukrainą apsirūpinęs slaptažodžiais ir K.Budanovo agentūros šifruotais ryšio įrenginiais, kad taip palengvintų pervažiavimą per kontrolės punktus į Rusijos kontroliuojamą Ukrainos teritoriją ir palaikytų ryšį su „Azov“ pulko vadais.
Parlamentaras buvo sukrėstas nuniokojimo, kurį matė per šią trumpą ekskursiją po miestą.
„Mus bombardavo, apšaudė. Buvome visiškai sugriautame mieste, kuris faktiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Atsidūrėme pačiame karo centre“, – pasakojo O.Kovaliovas.
Kad apskritai būtų galima pasiekti gamyklą, reikėjo paskelbti paliaubas.
Balandžio 27 d. O.Kovaliovas buvo užfiksuotas nuotraukoje, kuri priminė sceną iš filmo apie šnipus. Fotografijoje matyti, kaip parlamentaras su V.Kryžanovskiu ir generolu leitenantu Andrejumi Syčevojumi iš Rusijos Pietų karinės apygardos 8-osios armijos sėdi viduryje kelio prie nedidelio stalo.
O.Kovaliovas pasakojo, kad su A.Syčevojumi, pravarde Don, kalbėjosi visą dieną. Šis kariškis vadovavo Mariupolio puolimui pakeitęs generolą pulkininką Aleksandrą Žuravliovą po Rusijos nesėkmių pradiniame karo etape.
Generolui leitenantui taip pat buvo pritaikytos ES sankcijos už agresiją Ukrainoje.
Nors iš susitikimo nuotraukos atrodo, kad viskas buvo ramu, O.Kovaliovas teigė: „Iš tikrųjų aplink sproginėjo. Mes tik padarėme viską, kad „Azovstal“ būtų ramu.“
Pirmenybė buvo teikiama gamyklos komplekse įstrigusiems civiliams, kurių desperatiški prašymai ir blogėjanti sveikata prikaustė pasaulio dėmesį.
O.Kovaliovas pabrėžė savo vaidmenį juos paleidžiant: „Padėjau įtikinti kitą pusę, kad išgelbėti pirmiausia vaikus, moteris ir sužeistuosius bus sveiko proto, humanizmo aktas.“
Gegužės pradžioje Jungtinės Tautos (JT) ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas per kelias operacijas iš „Azovstal“ ir kitų uostamiesčio rajonų evakavo šimtus civilių gyventojų.
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 7-ąją pareiškė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo saugiai išvesti iš metalurgijos gamyklos.
Įsitraukė svarbūs generolai
Bet Ukrainos kariai ten liko, o Maskvos pajėgų smūgiai į „Azovstal“ vėl prasidėjo.
Gegužės 9-ąją, Rusijoje švenčiamą Pergalės dieną, O.Kovaliovas grįžo į Mariupolį ir vėl sėdo prie derybų stalo. Šįkart, anot jo, abiejų pusių pokalbiai jau buvo rimesnio lygio.
Iki to laiko K.Budanovas primygtinai reikalavo, kad susitikimuose dalyvautų Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, ir pasiuntė savo pavaduotoją Dmitrijų Usovą.
Rusai nutarė, kad jiems taip pat reikia pasitempti. O.Kovaliovas pasakojo, kad jo nenustebino prie derybų stalo atsidūrę GRU generolai V.Aleksejevas ir A.Zorinas.
„Šis procesas buvo laikomas specialiąja operacija už karo ribų“, – sakė O.Kovaliovas.
Tokioms deryboms reikėjo ypatingo akcento.
Tyrimų grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas, jau daug metų sekantis Rusijos saugumo tarnybų veiklą ir jų operacijas užsienyje, sakė, kad V.Aleksejevo dalyvavimas turėjo prasmę: „Šis generolas yra Rusijos karinės žvalgybos žmogus Ukrainoje. Jam patikėta absoliučiai viskas, kas susiję su karu.“
Anot O.Kovaliovo, V.Aleksejevas gegužės 9-osios derybose darydavo reguliarias pertraukas, kad galėtų paskambinti į Maskvą. Parlamentaro supratimu, generolas turėjo tiesioginį palydovinį ryšį su Rusijos gynybos ministerija.
„V.Aleksejevas valdžios grandinėje yra labai aukštai, – kalbėjo Ch.Grozevas. – Manau, kad jis gali tiesiogiai atsiskaityti Rusijos saugumo tarybos vadovui Nikolajui Patruševui, o šis savo ruožtu yra tiesiogiai pavaldus V.Putinui.“
Pasitikėjimo akimirka
Deryboms tęsiantis surengtas trečiasis vizitas į Mariupolį, kur įvyko viena įspūdingiausių karo scenų, – kruvinai agresijai vadovavusių Rusijos generolų susitikimas su Ukrainos karininkais, kuriuos Maskva vadina neonaciais.
Gegužės 16 d. rytą O.Kovaliovas nufilmavo vaizdo įrašą, kai visi priartėjo prie vieno iš įėjimų į „Azovstal“. A.Zorinas ir V.Aleksejevas matomi žengiantys apgriautos gamyklos link.
Rusijos delegaciją pasitinka mažiausiai šešių Ukrainos karių grupė, įskaitant „Azov“ pulko vadą pulkininką leitenantą Denysą Prokopenką, kurį Maskva nuolat kaltina priklausymu Ukrainos kraštutinių dešiniųjų arba, kaip rusai kartoja, „nacių“ judėjimui.
„Tai momentai, dėl kurių nerimavome, – sakė O.Kovaliovas. – Pasitikėjimo akimirka. Kai padarėme viską, kad abi pusės suartėtų, pažvelgtų viena kitai į akis, Rusijos pusė pažadėjo, jog mūsų kariams bus užtikrintas civilizuotas išėjimas.“
O.Kovaliovas pasakojo, kad prasidėjus rimtoms deryboms sąlygos buvo paprastos: Ukrainos kovotojai nustos priešinęsi, paliks gamyklą ir bus paimti į Rusijos nelaisvę.
„Čia buvo abipusių paliaubų, civilizuoto „Azovstal“ perdavimo, civilizuotų sąlygų mūsų karo belaisviams ir mainų sąlygos“, – sakė parlamentaras.
Susitarimas buvo įgyvendintas be trikdžių. Vėliau tą pačią dieną sunkiausiai sužeistieji iš gamyklos buvo išnešti neštuvais.
Gegužės 16-osios vakare Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja paskelbė, kad pradėta ukrainiečių karių evakuacija iš „Azovstal“: Hana Maliar nurodė, kad 53 sužeistieji nugabenti į Rusijos ligoninę, o 200 buvo perkelta į sulaikymo centrą Olenivkoje, esančioje apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje.
Tiesiai į rusų rankas
Kitą dieną, gegužės 17-ąją, apie vidurdienį iš pažiūros nesibaigiantis Ukrainos kareivių srautas žygiavo į nelaisvę: sulysę ir išblyškę, šlubčiojantys, daugelis su ramentais ar ant neštuvų – kai kurie buvo sunkiai sužaloti.
O.Kovaliovas pažymėjo, kad buvo labai nemalonu matyti tokios būklės Ukrainos karius, tačiau tai taip pat pabrėžė susitarimo būtinybę: „Jie reikalavo pagalbos ir mes padarėme viską, kad ta pagalba jiems būtų suteikta.
Matydamas, kaip kariai paliko „Azovstal“, supratau, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui.“
Vaizdo įrašuose matyti, kaip ukrainiečiai kariškiai, vyrai ir moterys, numetę šautuvus žengia į nelaisvę. Tada jie buvo išvežti į derybose sutartą vietą Olenivkoje.
Anot O.Kovaliovo, iš pradžių buvo svarstomi ir kiti belaisvių perkėlimo variantai, pavyzdžiui, Rusijos kontroliuojama Zaporožės atominė elektrinė netoli Enerhodaro, tačiau ten nebuvo pakankamai vietos.
Gegužės 18 d. O.Kovaliovui pavyko patekti pas karius į Donecko liaudies respubliką. Ten jis nufilmavo įrašą apie jų gyvenimo sąlygas ir medikus, kurie rūpinosi gydymu. Tai buvo paskutinis kartas, kai parlamentaras matė „Azovstal“ gynėjus.
Po dviejų mėnesių, liepos 29 d., per mįslingą sprogimą Olenivkos sulaikymo centre žuvo daugiau kaip 50 karo belaisvių ukrainiečių, tarp jų – kovotojai, pasidavę Mariupolyje.
Rusija ir Ukraina apsikeitė kaltinimais dėl mirtinos atakos. Maskva aiškino, kad Kijevas panaudojo JAV tiekiamą raketų paleidimo sistemą HIMARS savo kariams nužudyti, tokiu smūgiu siekdamas užkirsti kelią belaisviams dalytis informacija su rusais.
Ukraina griežtai paneigė šiuos teiginius, o prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino sąmoningu rusų karo nusikaltimu.
CNN atliktas tyrimas parodė, kad Rusijos pateikta įvykių versija greičiausiai yra išgalvota: beveik nėra tikimybės, jog HIMARS raketa buvo paleista į pastatą, kuriame buvo laikomi belaisviai.
Šiandien Olenivkos belaisvių stovykloje tebėra apie 2000 „Azovstal“ kovotojų, teigia kitas Ukrainos atstovas, kartu su O.Kovaliovu dalyvavęs derybose. Pats parlamentaras tikina, kad vis dar siekia pargabenti ukrainiečius namo, galbūt per vieną reguliariai vykstančių apsikeitimų kaliniais: „Jie reikalauja pagalbos, prašo jos per savo artimuosius. Mes darome viską, kad juos pasiektume.“
Kalba apie žmogiškumą
Nors O.Kovaliovas sakė, kad greitai perleido didžiąją dalį derybų dėl „Azovstal“ reikalų Ukrainos žvalgybos pareigūnams, vyriausybė įvertino jo nuveiktą darbą. Ukrainos parlamento vadovui siųstame laiške, kuriuo O.Kovaliovas pasidalijo su CNN, karinės žvalgybos vadovas K.Budanovas rašė: „O.Kovaliovas suteikė svarbią ir neįkainojamą paramą Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai.
Įstatymų leidėjas, rizikuodamas savo gyvybe ir sveikata, buvo vienintelis, kuris lydėjo Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus į jų sulaikymo vietas, o tai savaime yra reikšmingas poelgis.“
Praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios O.Kovaliovas neaukština savo indėlio: „Tai bendra sėkmė, ne tik mano. Svarbiausia šiose derybose – išgelbėti mūsų kovotojų, mūsų didvyrių gyvybę. Kaip sakė mūsų prezidentas: pasinaudokite visomis galimybėmis, kad išgelbėtumėte mūsų žmones.“
Ši sėkmė įvairialypė. Mariupolį toliau kontroliuoja Rusija, o dauguma „Azovstal“ gynėjų tebėra karo belaisviai, nors O.Kovaliovas sakė, kad planuojamos tolesnės derybos, kuriomis bus bandoma užtikrinti jų paleidimą.
Vis dėlto parlamentaras tikisi, kad „Azovstal“ istorija, kuri dėl savo siaubo ir masto neišdildomai įsirėžė į Ukrainos nacionalinę savimonę, parodo: kariaujančių šalių derybų galimybės, nors ir siauros, yra įmanomos.
„Bendravimo tiltai veikia, šiame gyvenime ne viskas prarasta, vis dar galima būti žmogumi. Net ir karo metu“, – pridūrė O.Kovaliovas.
Parengta pagal CNN inf.
