CNN peržiūrėti muitinių įrašai rodo, kad pagrindinės Rusijos ir Kinijos milžiniškų karinės pramonės kompleksų įmonės tęsė daugelį metų trukusius santykius, nepaisant siaubo, kurį Maskva sukėlė Europoje.
Įrašai rodo, kad 2022 m., bent iki lapkričio vidurio, Pekine įsikūrusi gynybos rangovė „Poly Technologies“ išsiuntė bent dešimt siuntų, įskaitant sraigtasparnių dalis ir radijo įrangą „oras-žemė“, valstybės remiamai Rusijos įmonei, kuriai JAV taikė sankcijas dėl jos sąsajų su Kremliaus vadovo Vladimiro Putino karu Ukrainoje.
Ilgalaikis „Poly Technology“ prekybos partneris – Ulan Udės aviacijos gamykla, Rusijos karinės klasės sraigtasparnių tiekėja, – praėjusiais metais taip pat toliau siuntė Pekine įsikūrusiai įmonei dalis ir kelis sraigtasparnius, rodo prekybos duomenys.
Dauguma į Rusiją gabentų sraigtasparnių dalių buvo skirtos konstruoti daugiafunkciniams sraigtasparniams Mi-171E, skirtiems transportui, paieškoms ir gelbėjimui. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Kinija šio modelio sraigtasparnius iš Rusijos pradėjo importuoti daugiau kaip prieš 10 metų.
Trys „Poly Technologies“ siuntos buvo paženklintos etiketėmis, kuriose buvo nurodyti produktai, skirti Rusijoje pagaminto karinio transporto sraigtasparnio Mi-171SH, kuriame galima įrengti ginklus ir kuris buvo naudojamas Maskvos operacijose Ukrainoje, eksploatavimui ar aptarnavimui.
Visgi nėra jokių įrodymų, kad kuri nors iš prekių, kuriomis apsikeista, tiesiogiai maitina Rusijos karą.
Muitinės įrašai gauti iš dviejų duomenų rinkinių. Pirmąjį pateikė prekybos duomenų įmonė „Import Genius“, kurios informacija antriniais šaltiniais surinkta iš oficialių Rusijos muitinės ir siuntų įrašų.
Antrąjį rinkinį pateikė Vašingtone įsikūręs analitinis centras C4ADS, kuris apibendrina oficialius muitinės įrašus, gautus iš daugelio trečiųjų šalių tiekėjų.
Kariniai ir saugumo ekspertai teigia, kad Kinijos įmonės į Rusiją siunčiamos dalys yra gana paprasta įranga, skirta Rusijos sukurtiems orlaiviams, kuri gali būti galiojančių sutarčių ir standartinių bendrovių verslo santykių dalis.
Tačiau praėjusių metų prekyba pabrėžia ilgalaikius ryšius tarp pagrindinių abiejų šalių valstybės remiamų gynybos sektorių dalyvių – santykius, kurie per pastarąjį dešimtmetį sustiprėjo V.Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui plėtojant strateginį suderinamumą.
Ekspertai sako, kad tokiais nusistovėjusiais tinklais būtų galima pasinaudoti, jei Pekinas teiktų tiesioginę mirtiną pagalbą Kremliaus karo veiksmams.
Vakarų lyderiai pastarosiomis savaitėmis perspėjo, kad Kinija svarsto tokį žingsnį. Pekinas tai paneigė, išjuokė įspėjimą kaip „šmeižtą“ ir ne kartą gynė savo „normalią“ prekybą su Rusija bei atmetė tai, ką vadina „vienašališkomis“ sankcijomis Maskvai.
Besiplėtojanti partnerystė
Pekino ir Maskvos kariniai ryšiai smarkiai pasikeitė nuo Šaltojo karo įkarščio – laikotarpio, kuris pasižymėjo abipusiu priešiškumu ir ideologiniais skirtumais.
Nors tam tikra trintis išlieka, abi autoritarinės kaimynės suartėjo, ypač valdant V.Putinui ir Xi Jinpingui, kurie, likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kartu paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
Tai apima ir stiprėjančius santykius saugumo srityje.
Žlugus Sovietų Sąjungai, suklestėjo intensyvi, bet tikrai vienpusė prekyba ginklais, kai Rusija pardavinėjo Kinijai savo pranašesnę ginkluotę.
Pastaruoju metu sparti Kinijos kariuomenės modernizacija ėmė keisti šią dinamiką.
2021 m. V.Putinas gyrėsi, kad abi šalys „kartu kuria tam tikrus aukštųjų technologijų ginklų tipus“, kaip skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida, ir gyrė bendras karines pratybas, kurių mastas ir geografinė aprėptis taip pat išsiplėtė.
Šių santykių priešakinėse linijose yra su valstybe susiję kariniai rangovai. Pasak tarptautinio tyrimų centro Carnegie Endowment for International Peace vyresniojo mokslinio darbuotojo Aleksandro Gabujevo, jie įtraukiami į „vis sudėtingesnę tiekimo grandinę“.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kinija iki šiol atsargiai apeina griežtas Vakarų sankcijas, skirtas Rusiją remiančioms šalims, nors dėl su karu susijusių JAV apribojimų nukentėjo 10 Kinijos bendrovių.
Tačiau pagrindinis klausimas Vakarų pareigūnams – ar Kinija gali pasinaudoti esamais ryšiais gynybos srityje ir tiekti mirtiną pagalbą Kremliaus karo veiksmams, kuriems, kaip manoma, trūksta šaudmenų ir ginklų.
JAV žvalgybos pareigūnai mano, jog Kinijos vyriausybė svarsto galimybę siųsti Rusijai bepiločių lėktuvų ir šaudmenų.
Kovo 7 d. naujasis Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas pareiškė, kad Kinija netiekė ginklų nė vienai pusei Rusijos vykdomame kare ir pasmerkė JAV susirūpinimą šiuo klausimu kaip veidmainišką.
Kinijos užsienio reikalų apžvalgininkai sako, kad jos vadovai gerai supranta, kokią žalą reputacijai ir ekonomikai padarytų, jei būtų manoma, kad ji kariniu būdu remia Maskvą, ir daugelis skeptiškai vertina tai, kad Pekinas šiuo metu žengtų tokį žingsnį ir padėtų branduolinį ginklą turinčiai Rusijai.
„Rusija apskritai pralaimi šį karą... bet tai nėra pralaimėjimas, kuris lemtų V.Putino žlugimą ir Rusijos demokratizaciją, todėl nematau priežasčių, kodėl Kinija dabar turėtų daryti daugiau nei daro“, – svarstė A.Gabujevas.
Vykstanti prekyba
Prekės, kuriomis prekiauja Kinijos ir Rusijos gynybos įmonės, nėra amunicija, kurios, kaip manoma, labiausiai reikia Rusijos kariuomenei po vienerių metų puolimo Ukrainoje. Kinija taip pat nėra vienintelė, kuri tęsia pirkimus iš kariaujančios Rusijos.
CNN pasiteiravus apie Kinijos siuntas Rusijos įmonėms, kurioms taikomos sankcijos, Kinijos užsienio reikalų ministerija atsakė, kad ji „nežino apie padėtį“ ir kad Kinija „tvirtai stovi dialogo ir taikos pusėje“.
Tuo tarpu Kremlius prašymą pateikti komentarą neatsakė.
Tačiau vasario 27 d. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato reikalo „toliau komentuoti“ teiginių, kad Rusija prašė Kinijos karinės įrangos, kuriuos, anot jo, Pekinas jau paneigė.
Savo interneto svetainėje „Poly Technologies“ save apibūdina kaip pagrindinę „China Poly Group“, pirmaujančios valstybinės įmonės, dukterinę įmonę, „Kinijos centrinės vyriausybės išimtinai įgaliotą importuoti ir (arba) eksportuoti gynybos sistemas“.
2013 m. JAV taikė sankcijas „Poly Technologies“ pagal taisykles, skirtas įmonėms, tiekiančioms Iranui, Šiaurės Korėjai ir Sirijai, o praėjusių metų sausį vėl įvedė sankcijas dėl įtariamo raketų platinimo. Į prašymą pateikti komentarą „China Poly Group“ neatsakė.
Bendrovės prekybos partnerė Ulan Udės aviacijos gamykla, didžiausio Rusijos valstybinio gamintojo „Russian Helicopters“ patronuojamoji įmonė, gaminanti plačiai naudojamus Mi-8/17 serijos sraigtasparnius, kurie ilgą laiką buvo neatsiejama Rusijos karinio transporto dalis, taip pat neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Muitinės duomenyse nurodytos dar dvi svarbios bendrovės – Kinijos „AVIC International Holding“, kurią kontroliuoja valstybinė Kinijos aviacijos pramonės korporacija, ir Rusijos Jungtinė variklių korporacija (UEC), priklausanti valstybinei gynybos milžinei „Rostec“.
Jų prekyba buvo susijusi su Rusijos sukurtomis reaktyvinių variklių dalimis, kurių daugelis buvo pažymėtos kaip skirtos Kinijos naikintuvuose naudojamiems varikliams.
Remiantis „Import Genius“ duomenimis, „AVIC International“ iki praėjusių metų liepos mėn. vykdytos siuntos UEC buvo nurodytos kaip sutartiniai garantiniai įsipareigojimai, o eksporto įrašuose matyti, kad UEC į Kiniją siuntė to paties modelio variklio dalis, įskaitant ir gruodžio mėn.
„AVIC International“ ir UEC neatsakė į prašymus pateikti komentarus. Dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau minėjo „Poly Technologies“ ir „AVIC International Holding“ siuntas Rusijos partneriams.
Gylis ir mastas
Vašingtonas laikosi pozicijos, kad bet kuriai įmonei, tiekiančiai prekes Rusijos gynybos sektoriui arba veikiančiai jame, gresia sankcijos.
Tačiau, pasak Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Stimson Center“ Kinijos programos direktoriaus Yun Sun, Kinija gali būti ne itin susirūpinusi dėl sandorių, nurodytų CNN peržiūrėtuose prekybos duomenyse.
„Tokio pobūdžio eksportą turi patvirtinti vyriausybė. Tačiau atsižvelgiant į šių dalių pobūdį ir į tai, kad („Poly Technologies“) nuo 2013 m. taikomos JAV sankcijos, vyriausybė gali nematyti reikalo jo netvirtinti“, – sakė ji.
Kai kurie ekspertai iškėlė klausimų, ar iš Kinijos į Rusiją gabenamos aviacijos dalys, kurių daugelis yra paženklintos kaip „naudotos“ arba kilusios iš Rusijos, vis dar gali būti atsarginės dalys, reikalingos kariaujančiai Rusijai.
Yun Sun sakė, kad nenuostabu, jog Rusija ir toliau vykdys sutartis dėl Kinijoje įsigytos įrangos, tačiau perspėjo, kad prekes, keliaujančias priešinga kryptimi, Rusija gali „reimportuoti atgal, kad aprūpintų savo karinę kampaniją.
Taip pat mažai tikėtina, kad kada nors bus atskleista visa informacija.
„Nei Kinija, nei Rusija nenori, kad Vakarų žvalgyba žinotų apie jų strateginio suderinamumo gylį ir mastą“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje politikos ir tarptautinių santykių vyresnysis dėstytojas Aleksandras Koroliovas.
Jei Kinija teiktų mirtiną ginkluotę, pridūrė A.Koroliovas, „būtų daroma viskas, kad tai būtų nuslėpta“.
„O vienas iš būdų tai nuslėpti – sudaryti įspūdį, kad tai tik įprasto, ilgalaikio karinio techninio bendradarbiavimo dalis, o ne atsakas į karą“, – pažymėjo jis.
Parengta pagal CNN inf.
