Per šių metų Pasaulio ekonomikos forumą Davose Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atkreipė dėmesį, kad didžiosios naftos bendrovės nesidalijo tyrimų duomenimis, kurie būtų padėję anksčiau ir geriau suprasti klimato kaitos procesus.
Privačiose kompanijose dirbantys mokslininkai jau prieš kelis dešimtmečius buvo sumodeliavę scenarijus, kurie pildosi dabar, kai planetą alina vis aštresni šylančio klimato padariniai.
Pasaulio ekonomikos forume JT vadovas kritikavo naftos ir dujų pramonę už tai, kad bendrovės tęsė ir plėtojo savo veiklą, nors puikiai suprato, jog jų verslo modelis yra pražūtingas žmonijai.
Siekė išvengti atsakomybės
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iškastinio kuro deginimo metu išsiskiria 76 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tai yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių.
„Kaip dabar paaiškėjo, konkretūs iškastinio kuro produktų gamintojai jau aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje puikiai žinojo, kad jų pagrindinis produktas kepina mūsų planetą“, – kalbėjo A.Guterresas.
JT generalinio sekretoriaus pastabos buvo skirtos šiemet paskelbtai studijai, kuri atskleidė, kad bendrovės „Exxon“ mokslininkai daugiau nei prieš 40 metų itin metodiškai ir tiksliai numatė klimato kaitą.
Dėmesio centre atsidūrusios JAV naftos kompanijos „ExxonMobil“ vertė akcijų rinkoje šiemet pasiekė daugiau negu 465 mlrd. JAV dolerių. Iš visų naftos bendrovių ją lenkia tik pasaulyje didžiausia „Saudi Aramco“, kurios vertė akcijų rinkoje yra triskart didesnė.
Diskusijos apie tai, ką ilgus dešimtmečius žinojo dalis „Exxon“ bendrovės darbuotojų ir vadovų, prasidėjo 2015 metais, kai buvo nutekinti vidiniai naftos milžinės dokumentai.
Pasak A.Guterreso, naftos pramonė puikiai suvokė klimato kaitos modelius ir galimus scenarijus, tačiau visuomenei pateikė visiškai kitokią informaciją.
JT generalinis sekretorius Davose teigė, kad didžiųjų naftos kompanijų atstovai skleidė didelį melą, tad atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Tikslumas pribloškė
JAV Kongreso tyrimas yra atskleidęs, kad didžiausia šalies naftos kompanija „Exxon“ jau seniai žinojo apie iškastinio kuro įtaką klimato kaitai. Apie tai buvo rašoma bendrovės vidaus dokumentuose ir pranešimuose.
Vieša tapusi informacija sudomino Harvardo universiteto mokslininkus, kurie padarė tyrimą ir išsiaiškino, kad „Exxon“ atliktas klimato modeliavimas buvo itin tikslus.
Geoffrey Suprano komanda išanalizavo daugiau kaip 100 ataskaitų, bendrovėje parengtų 1977–2014 metais. Daugiausia dėmesio sulaukė 12 dokumentų, kuriuose buvo pateiktos klimato kaitos prognozės. Jos buvo palygintos su istoriniais stebėjimais. Paaiškėjo, kad 63–83 proc. „Exxon“ prognozių buvo tikslios numatant visuotinį atšilimą.
„Nustatėme, kad 1977–2003 metais puikūs „Exxon“ mokslininkai modeliavo ir prognozavo pasaulinį atšilimą, o jų darbo įgūdžiai ir prognozių tikslumas buvo tiesiog stulbinami.
Vis dėlto bendrovė po to porą dešimtmečių neigė klimato mokslą“, – apibendrino G.Supranas. Jis neslėpė pasipiktinimo, kad, žinodama apie neigiamą savo veiklos įtaką aplinkai, naftos pramonės milžinė viešai puolė klimato kaitą tiriantį mokslą ir mokslininkus.
Apie pasauliui gresiančias audras, potvynius ir ištisų ekosistemų pražūtį praėjusio amžiaus pabaigoje įspėjo ir kitų naftos pramonės bendrovių mokslininkai. Bet tyrimų išvados likdavo po devyniais užraktais įmonių viduje.
Pavyzdžiui, 1988 metais bendrovės „Shell“ tyrėjai savo ataskaitoje prognozavo, kad anglies dvideginio lygis atmosferoje iki 2030 metų padvigubės, o jūros lygis gali pakilti nuo 5 iki 6 metrų.
Oro temperatūros pokyčiai, anot jų, ateityje drastiškai pakeis aplinką, kurioje žmonės gyvena ir dirba.
Atvirojo mokslo reikšmė
Davose JTO vadovas ir kiti forumo dalyviai ne kartą pabrėžė, kad mokslas turi būti atviras, – tai viena svarbiausių krypčių, kaip pasaulyje sumažinti nelygybę bei skurdą ir siekti JT sudarytų darnaus vystymosi tikslų.
Tad privataus sektoriaus bendrovės turi atsižvelgti į visuomenės interesą ir dalintis tyrimų rezultatais, o ne juos slėpti archyvuose. Būtent dėl to Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO 2021 metų lapkritį patvirtino atvirojo mokslo rekomendacijas, vertybes, esminius principus ir prioritetines veiklos sritis.
Atvirasis mokslas reiškia, kad žinių kūrimas ir vertinimas tampa prieinami ne tiktai tradicinei mokslininkų bendruomenei, bet ir kur kas platesnei auditorijai.
Taip skatinamas dialogas ne tik tarp skirtingų pasaulio šalių mokslininkų, bet ir tarp skirtingų žinių sistemų. UNESCO teigimu, atvirasis mokslas gali padaryti mokslo procesą skaidresnį, įtraukesnį ir demokratiškesnį. Tai padėtų mažinti mokslo, technologijų ir inovacijų atotrūkį ir įgyvendinti žmogaus teisę į mokslą.
Rekomendacijose nurodoma, kad pagrindinis vaidmuo plėtojant atvirąjį mokslą tenka viešajam sektoriui. „Vis dėlto atvirojo mokslo principais turėtų vadovautis ir privataus sektoriaus finansuojami moksliniai tyrimai“, – teigiama dokumente.
Vienu ryškiausių atvirojo mokslo pavyzdžių pasaulyje tapo per COVID-19 sveikatos krizę vykęs mokslininkų bendradarbiavimas, kai visi iškart suvokė, jog būtina turėti prieigą prie naujausios informacijos, dalytis duomenimis ir ekspertinėmis žiniomis, stiprinti mokslu pagrįstų sprendimų priėmimą.
Susidūrę su pandemija Kinijos mokslininkai atliko SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą ir savo gautus duomenis išplatino viso pasaulio kolegoms.
Tai – įrodymas, kad nuo mokslinės informacijos apykaitos priklauso valstybių gebėjimas reaguoti į ekstremalias situacijas ir didinti visuomenės atsparumą.
Galimybė verslui keistis
Atvirąjį mokslą kaip galimybę plėtoti ekspertų dialogą ir suinteresuotų šalių diskusiją pastaraisiais metais ėmė ypač vertinti tabako pramonė.
Atvirumas bendrovėms suteikia progų išsklaidyti praeities šešėlius – parodyti pokyčius, kurie pramonėje įvyko nuo praėjusio amžiaus. Juolab kad naftos milžino „Exxon“ veiklą tyrę JAV politikai priminė, jog tabako pramonės vadovai maždaug prieš 30 metų liudijo nežinoję, kad nikotinas sukelia priklausomybę.
Šiuo metu visos didžiosios tabako kompanijos turi sertifikuotus mokslinių tyrimų centrus, internete publikuoja atliktas studijas, viešai dalijasi rezultatais ir atradimais.
Kiekvienas norintis gali panagrinėti, kada, ką ir kaip tyrė tokių bendrovių kaip „Philip Morris International“, „British American Tobacco“, „Japan Tobacco“ ar „Imperial Brands“ mokslininkai.
Taip pat bendrovės savo atradimus aktyviai patentuoja dalyvaudamos tarpusavio inovacijų ir technologijų lenktynėse.
„Mokslas yra šiuolaikinės visuomenės varomoji jėga, o mokslininkai visada stengiasi peržengti ribas, kad atrastų sprendimų, kurie pakeis mūsų visų gyvenimą“, – teigė bendrovės „British American Tobacco“ mokslinių tyrimų vadovas dr. Davidas O’Reilly. Ši kompanija į mokslo tyrimus kasmet investuoja apie 400 mln. eurų.
Kviečia netgi kritikuoti
Bendrovė „Japan Tobacco“ mokslui skirtoje svetainėje „JT Science“ skelbia, jog šis šaltinis yra vertingas ne vien tik mokslininkams.
„Mūsų misija – informuoti, šviesti ir bendradarbiauti su visais, norinčiais sužinoti apie sumažintos rizikos produktų mokslinį pagrindą, – nuo vartotojų iki mokslininkų ir reguliavimo institucijų“, – rašoma puslapyje, kuriame pateikiamas nuolat augantis sąrašas bendrovės mokslininkų atliktų tyrimų.
Savo ruožtu britų bendrovė „Imperial Brands“ kviečia recenzentus kritikuoti savo mokslinę veiklą tarptautiniuose mokslo žurnaluose ar per reguliarius tyrimų pristatymus tarptautinėse konferencijose.
Už mokslo veiklą bendrovėje atsakingas dr. Thomas Nahde’as yra įsitikinęs, kad atvirumas, skaidrumas ir bendradarbiavimas gerina mokslinį naujos kartos produktų supratimą.
Skyrė milijardus eurų
Tabako milžinė „Philip Morris International“ 2016 metais pirmoji paskelbė sieksianti kurti ateitį be cigarečių dūmų, nusprendusi nukreipti išteklius į bedūmių gaminių kūrimą ir pasiūlyti mokslu pagrįstas alternatyvas milijonams rūkančiųjų, kurie neatsisako nikotino.
Apie mokslinius tyrimus, atliktus tyrinėjant bedūmius gaminius, kompanija rašo savo mokslo tinklalapyje.
Bendrovė pripažįsta siekianti, kad pokyčiai įvyktų kuo greičiau, – užsibrėžta 2025 metais daugiau nei pusę visų savo pajamų gauti iš bedūmių produktų.
Jos atstovai yra įsitikinę, kad su pilietinės visuomenės parama ir reguliavimo pažanga cigarečių pardavimas daugelyje šalių gali baigtis per 10–15 metų. Dar prieš 20–30 metų toks tikslas tabako pramonei buvo neįsivaizduojamas.
„Sukūrėme šią erdvę, kad galėtume atvirai dalintis savo moksliniais rezultatais su mokslo bendruomene.
Bet kokia alternatyva rūkymui, padedanti mažinti žalą, turi atitikti du kriterijus: turi būti moksliškai pagrįsta, jog ji yra daug mažiau kenksminga negu cigaretės, ir ji turi tikti dabartiniams suaugusiems rūkaliams, kad jie galėtų atsisakyti cigarečių“, – internete skelbia „Philip Morris International“.
Šios kompanijos tyrimų ir plėtros centruose dirba daugiau negu 930 darbuotojų: mokslininkų, inžinierių ir kitų specialistų.
Bendrovės duomenimis, vien apie kaitinamojo tabako gaminių mažesnę riziką jau yra atlikta 18 išsamių neklinikinių ir 10 klinikinių mokslinių tyrimų.
Iki šiol vien jos mokslininkai paskelbė 425 recenzuojamas publikacijas ir knygų skyrius apie bedūmius gaminius, o į tyrimus per 15 metų investuota 10,5 mlrd. dolerių. („Euronews“, „Klimatokaita.lt“, LR)
