Dar lapkričio 30 d. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen patikino, kad Europa turi priemonių priversti Rusiją sumokėti už karą Ukrainoje.
„Užblokavome 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų ir įšaldėme 19 mlrd. eurų Rusijos oligarchų pinigų“, – tądien tikslią sumą nurodė U. von der Leyen.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sausio 23 d. paragino bloko šalių vadovus tęsti derybas dėl 300 mlrd. eurų vertės konfiskuotų Rusijos centrinio banko lėšų panaudojimo Ukrainos atstatymui.
Tačiau praėjus trims mėnesiams Europos Sąjungos planai perduoti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą, atrodo, įstrigo.
Pirmiausia Europos norams trukdo ir sudėtingi teisiniai procesai. Tarptautinės teisės ekspertai pasiūlymą apibūdino kaip problemišką ir prognozavo sunkias kliūtis jį įgyvendinant.
Įšaldyto Rusijos turto panaudojimą aptarė ir ES vadovai, praėjusią savaitę susirinkę Briuselyje į neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą. Ši tema tapo dar aktualesnė, kai Briuselį aplankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Aukščiausiojo lygio susitikime vadovai įsipareigojo paspartinti darbą su tarptautiniais partneriais „siekiant panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir žalos atlyginimui pagal tarptautinę teisę“.
Tačiau teisinės problemos gali būti ne vienintelė ES problema. Kaip paaiškėjo vėliau, 300 mlrd. eurų užšaldytų sumą įvardijo pats Rusijos centrinis bankas dar vasarą, o tikslių duomenų, kiek Europos šalys užblokavo karo kaltininkės resursų, nėra.
Gruodžio viduryje ekspertų grupės „Atlantic Council“ Geonomikos centro direktoriaus pavaduotojas Charlesas Lichfieldas interviu „Delfi“ teigė, kad vietoj galimų 300 mlrd. eurų, Europos šalims pavyko įšaldyti kiek mažiau nei trečdalį sumos – maždaug 75–94 mlrd. eurų.
Eksperto teigimu, nei JAV, nei kitos Vakarų šalys negalėjo konfiskuoti didžiosios dalies Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų: „Nes nežino, kur tiksliai jos yra.“
Dar daugiau nerimo dėl dingusių 300 mlrd. eurų pasėjo Estijos europarlamentaro, buvusio šalies užsienio reikalų ministro Urmaso Paeto užklausa Europos Komisijai dėl įšaldytų pinigų panaudojimo Ukrainos atstatymui.
U.Paetas gavo tik miglotą už finansus atsakingos eurokomisarės Mairead McGuinness atsakymą, kad norint panaudoti minėtą turtą pirmiausia reikėtų identifikuoti turtą ir jo vietą.
Dienraščio „Eesti Ekspress“ teigimu, europarlamentaras išsiuntė antrą užklausą EK, šį kartą su tikslesniais klausimais, norėdamas išsiaiškinti, kiek tiksliai agresorės turto įšaldė Europa.
Lrytas.lt susisiekus su U. Paetu paaiškėjo, kad europarlamentaras oficialaus atsakymo negavo.
Europos Komisija duomenų neturi
U. Paeto teigimu, Europos Komisija tikslios sumos nepateikė dėl paprasčiausios priežasties: ji tokių duomenų neturi.
Lapkričio mėnesį U. van der Leyen įvardinta 300 mlrd. eurų suma buvo paremta Rusijos centrinio banko duomenimis, spėjo estas europarlamentaras. Šie skaičiai pasirodė 2021 m. birželį. Po to Rusija nustojo teikti duomenis apie Vakarų bankuose laikomus turtus, kad nesudarytų palankesnių sąlygų sankcijoms.
Duomenų trūkumas atsirado ir dėl netinkamo bloko narių centrinių bankų ataskaitų teikimo Europos Komisijai.
„Kai kurios valstybės narės nenoriai sprendžia šiuos klausimus, – sakė europarlamentaras. – Raginsime Europos Vadovų Tarybą ir Europos Komisiją daug greičiau surinkti reikalingus duomenis, nes tik jais remiantis galima imtis tolesnių veiksmų.“
„Kol kas nemačiau jokių konkrečių pasiūlymų ar veiksmų plano iš Europos Komisijos ar Europos Vadovų Tarybos, – piktinosi U. Paetas. – Yra tik šis vienas skaičius – 300 mlrd. eurų, kurių šaltinis yra Rusijos centrinis bankas. Nemanau, kad turėtume pernelyg pasikliauti šiuo skaičiumi“.
Nors lieka neaišku, kiek bloko narių nepateikė informacijos dėl įšaldytų Maskvos turtų, ES pirmūnė Vokietija praėjusią savaitę skelbė bendrai įšaldžiusi 5,32 mlrd. eurų vertės Rusijos turto.
Ką daryti su rusų pinigais?
Į ES šalių vadovų linksniuojamus 300 mlrd. eurų taip pat nepatenka rusų oligarchų privatus turtas: prabangios jachtos, automobiliai, namai ir banko sąskaitos.
Nors Briuselis ieško ir teisinių galimybių, kaip lengviau konfiskuoti įšaldytą oligarchų turtą, valstybės turto areštas yra susijęs su teisiniais sunkumais, be to, gali kelti pavojų ekonomikos stabilumui, jei šalys baimintųsi, kad jų užsienio atsargos gali būti pasisavintos.
Pagrindinė svarstoma idėja tebėra investuoti įšaldytą turtą, kad būtų gautas pelnas, ir tik jį panaudoti.
„Teisiniu požiūriu, turite galėti grąžinti tuos pinigus, kai sankcijų režimas sustabdomas – kad įšaldytos lėšos nebūtų išleistos“, – „Euronews“ sakė vienas iš Briuselio pareigūnų.
Idėją investuoti įšaldytus užšaldytus pinigus ir panaudoti pelną Ukrainai remti Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė lapkričio mėnesį kaip plano „Priversti Rusiją mokėti“ dalį.
Tuomet EK apskaičiavo, kad Ukrainos atkūrimui prireiks mažiausiai 600 mlrd. eurų, tačiau tikėtina, kad nuo to laiko išlaidos išaugo, nes Rusija per pastaruosius kelis mėnesius nepaliaujamai atakavo Ukrainą raketomis, smogė ir pagrindinei civilinei infrastruktūrai.
Tačiau praėjus beveik trims mėnesiams, dėl šio pasiūlymo dar reikia daug ką padaryti.
„Skamba banaliai, bet pirmas esminis klausimas – kur yra Rusijos turtas? Yra centriniai bankai, komerciniai bankai, biržos, yra Europos Sąjungos valstybės narės ir visos G7 narės“, – sakė ES pareigūnas.
Jis pridūrė: „Kai kurie sakys, kad yra per daug teisinių neaiškumų ir galimų teisinių veiksmų“.
Teisiniai sunkumai
Tokios nuomonės laikosi JAV „William & Marry“ teisės mokyklos teisės profesorius Evanas Kridlis, kuris „Euronews“ sakė, kad šis pasiūlymas būtų labai problemiškas pagal tarptautinę teisę.
Pavyzdžiui, Rusija galėtų teigti, kad turi teisę į dalį pelno, gauto investavus įšaldytą turtą, ir užginčyti sprendimą tiek Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – „Euronews“ teigė Francis Bondas, advokatų kontoros „Macfarlanes“ tarptautinių finansinių sankcijų specialistas.
Be to, pasak jo, yra ir praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip rasti turto valdytoją, kuris būtų pakankamai drąsus prisiimti teisinę atsakomybę ir visuomenės kontrolę, kuri būtų susijusi su įšaldyto Rusijos turto valdymu.
Politinės valios trūkumas
Tuo tarpu europarlamentaro U. Paeto teigimu, viskas priklauso nuo politinės valios.
Estas siūlė pažvelgti į praeitį: ne tik į XX a. Vokietiją, bet ir visiškai nesenus Afganistano įvykius. Talibanas neteko visų JAV laikytų turtų, Vašingtonui juos įšaldžius po to, kai šis islamistų judėjimas užėmė Kabulą.
Praėjusiais metais JAV administracija pusę iš 7 mlrd. dolerių Afganistano užsienio atsargų, esančių Federaliniame rezervų banke, pervedė į Šveicarijoje įsikūrusį fondą, o likusią dalį laikė JAV ir laukė, kaip bus išnagrinėti ieškiniai dėl kompensacijų nukentėjusiems per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolius. Pranešama, kad šie pinigai bus panaudoti katastrofos aukų artimiesiems.
Vis dėlto U. Paetas apgailestavo dėl mažėjančios ES vienybės: „Politinės valios lygis naudoti Rusijos turtą nėra vienodas visose valstybėse narėse.“
Kaip vieną iš galimų nepritarimo priežasčių europarlamentaras išskyrė kai kurių gerai žinomų Senojo žemyno bendrovių turtą, kuris vis dar yra Rusijoje ir kurį Kremlius gali nuspręsti konfiskuoti.
„Bet tai nėra esmė, – tęsė estas. – Aš esu absoliučiai įsitikinęs, kad jei bus politinė valia, bus ir teisiniai sprendimai.“
Buvęs Estijos užsienio reikalų ministras išskyrė Europos institucijų svarbą šiame klausime.
„Svarbu, kad šiuo požiūriu būtų priimtas bendras EK pasiūlymas, – kalbėjo U. Paetas. – Kad negalėtume sustabdyti jau pačioje pradžioje kokių nors veiksmų, nes bijome, kad gal Vengrijai ar kai kurioms kitoms šalims tai nepatiks. Europa negali būti vienos ar dviejų valstybių įkaitė“.
Estijos vaidmuo
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas buvo viena iš tų, kurie atvykę į Briuselį paragino priimti europinį sprendimą, kad būtų galima toliau naudoti įšaldytą turtą.
„Kadangi pagal profesiją esu teisininkė, esu išmokyta rasti sprendimus“, – pridūrė ji, siūlydama, kad ES panaudotų tą turtą kaip dalį dviejų kariaujančių šalių susitarimo, „nes Ukraina turi pretenzijų Rusijai, kad ši atlygintų tai, ką padarė, atlygintų visą žalą Ukrainai“.
Estijos vyriausybė siekia priimti teisės aktus, kurie leistų konfiskuoti dėl sankcijų šalyje įšaldytą Rusijos turtą ir gautas pajamas panaudoti Ukrainos atstatymui.
„Mūsų tikslas – sukurti precedentą, paskatinti kitas šalis ir, svarbiausia, paskatinti visos Europos sprendimą, – „Politico“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. - Mums pavyks priimti šį teisės aktą, visiškai atitinkantį visus tarptautinius įsipareigojimus“,
U. Reinsalu pridūrė, kad pagal siūlomą įstatymą vyriausybė turės priimti sprendimą dėl konfiskavimo, suteikti turto savininkui galimybę sptrendimą peržiūrėti teisme, taip pat reikės pakeisti tarptautinius ir ES sankcijas reglamentuojančius teisės aktus – tai pripažįsta ir Europos Komisija.
Talinas pristatys savo planus likusiai ES per kelias savaites, sakė U. Reinsalu.
Tai pirmas ES šalies bandymas sukurti teisinį turto konfiskavimo būdą. Panašių pastangų jau ėmėsi Kanada ir pati Ukraina.
„Kuriama – tam tikra prasme – tarptautinė teisė“, – sakė U. Reinsalu.
