Sausio 30 d. pokalbis su Taivano Prezidente Tsai Ing-Wen įvyko netrukus po to, kai P.Pavelas buvo išrinktas naujuoju Čekijos Prezidentu, ir sulaukė Pekino, kuris pasmerkė šį pokalbį ir apkaltino Prahą peržengus „raudonąją liniją“, reakcijos.
Šis pokalbis reiškė nukrypimą nuo ankstesnių bendravimo su Taivano aukšto rango politikais normų. Oficialūs pokalbiai dažnai apsiriboja valstybės tarnautojais ir žemesnio lygio ministerijų darbuotojais. Tačiau P.Pavelas tapo pirmuoju išrinktu Europos valstybės vadovu, tiesiogiai kalbėjusiu su Taivano lydere.
Šis būsimojo Čekijos prezidento žingsnis žengtas tuo metu, kai Europos Sąjunga iš naujo persvarsto savo santykius su Pekinu. Tokį posūkį paspartino Kinijos elgesys COVID-19 pandemijos metu, vis agresyvesnė diplomatinė retorika ir nuolatinė Pekino parama Rusijai, nepaisant invazijos į Ukrainą.
„Neturėtume leisti Kinijai elgtis su Taivanu taip, kaip Rusija elgiasi su Ukraina“, – interviu RFE/RL sakė buvęs Čekijos diplomatas Petras Kolaras, patarinėjantis P.Pavelui užsienio politikos klausimais.
„Manau, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, vyksta dėl to, kad Europa daugelį metų neturėjo aiškios žinutės Rusijai. Tai buvo skambutis, kuris parodė, kaip svarbu nuo pat pradžių parodyti, kad demokratijos, tokios kaip Taivanas, nebus apleistos“.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė 1949 m. po pilietinio karo. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dauguma šalių užmezgė oficialius ryšius su Pekinu, todėl Taipėjui liko nedaug oficialių draugų, nes Kinijos politinė ir ekonominė galia išaugo visame pasaulyje. Pekinas Taivaną laiko maištinga provincija ir yra pažadėjęs jį suvienyti su žemynine Kinija – prireikus net jėga.
Anot P.Kolaro, Čekija, sulaužydama diplomatinį precedentą, dabar gali paveikti ar įtikinti kitus Europos lyderius pradėti naujus santykius su Taipėjumi. Pastaraisiais metais keletas Europos įstatymų leidėjų iš kelių šalių lankėsi Taipėjuje ir susitiko su Taivano vadovybe, tuo užsitraukdami Pekino rūstybę.
Buvęs NATO generolas P.Pavelas sudarė prielaidas toliau puoselėti santykius su Taivanu. Per rinkimų kampaniją ir po pokalbio su šalies prezidente jis pažadėjo asmeniškai su ja susitikti, nors nenurodė, kada, kur ir kokiu formatu toks susitikimas įvyks.
„Šis pokalbis pralaužia ledus, – aiškino Prahos Karolio universiteto Kinijos ekspertas Martinas Hala. – Dabar, kai kažkas pagaliau tai padarė, tikėtina, kad ir kiti paseks jo pavyzdžiu“.
Prahos ateities kelias
P.Pavelas, pakeitęs požiūrį į Kiniją ir Taivaną, aiškiai skiriasi nuo savo pirmtako, dabartinio Čekijos prezidento Milošo Zemano, kuris savo pareigas eis iki kovo mėn.
Per 10 metų trukusį M.Zemano kadencijos laikotarpį jis palaikė glaudesnius ryšius su Kinija ir laikėsi Pekinui palankios linijos daugeliu žmogaus teisių klausimų, tikėdamasis pritraukti daugiau Kinijos investicijų. Tarptautinio dėmesio ir kritikos šalyje sulaukęs M.Zemanas savo garbės patarėju ekonomikos klausimais paskyrė Ye Jianmingą, buvusį „China Energy Company“ pirmininką. Milijardierius 2018 m. buvo sulaikytas Kinijos valdžios institucijų ir jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.
P.Kolaras teigia, kad P.Pavelas siekia suderinti savo užsienio politikos pažiūras su pokomunistine Čekijos tradicija remti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje.
Jis sako, kad parama Taivanui turėtų būti vertinama kaip platesnio paradigmos pokyčio Europoje, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą, dalis.
Per rinkimų kampaniją P.Pavelas palaikė tvirtą Europos paramą Ukrainai ir sakė, kad pirmoji jo, kaip prezidento, užsienio kelionė bus į Kijevą kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova.
„Įsiveržimas į Ukrainą yra priminimas, kad Europos demokratijos turi sutelkti dėmesį į Kinijos agresiją Taivano atžvilgiu, – sakė jis. – Turime parodyti paramą dabar, kad Pekinas vėliau nesusigundytų panaudoti jėgą, kaip tai padarė Rusija“.
Pagal Čekijos Konstituciją prezidento įgaliojimai yra daugiausia ceremoniniai, tačiau prezidentai gali daryti didelę neformalią įtaką priimant svarbius sprendimus, ypač užsienio politikos srityje. Prezidento institucija yra atskirta nuo vyriausybės, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, turintis formalius įgaliojimus formuoti politiką.
Tačiau, kitaip nei M.Zemanas, P.Pavelo požiūris į Taivaną, Rusiją ir kitus užsienio politikos klausimus sutampa su Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos koalicine vyriausybe, todėl gali prasidėti reta vienybės era.
Taivanas, kuris yra labai svarbus pasaulinėms tiekimo grandinėms, tapo didesniu investuotoju Čekijoje nei Kinija, o Taivano įmonės toliau plečia savo ryšius su Europa.
Taivane pagaminama daugiau kaip 90 proc. pasaulio puslaidininkių, kurie yra labai reikalingi gaminant įvairius kasdienius ir aukštųjų technologijų produktus, gyvybiškai svarbius viso pasaulio ekonomikai.
„Taivanas supranta, kad dabar, kai Europa permąsto savo santykius su Kinija, yra galimybė, – sakė Zsuzsa Anna Ferenczy, Taivano nacionalinio Dong Hwa universiteto tyrėja ir buvusi Europos Parlamento patarėja. – Atskiros ES valstybės narės yra labiau linkusios pasisakyti ir pasiūlyti naujų paramos Taivanui formų. Taipėjus tikisi tuo pasinaudoti“.
Nauja tikrovė Vidurio ir Rytų Europoje
Reaguodamas į P.Pavelo pokalbį telefonu su Taivano prezidente, Pekinas apkaltino Čekiją pažeidus „vienos Kinijos“ principą, pagal kurį Pekinas save laiko vienintele teisėta Kinijos vyriausybe, o Taivaną laiko separatistine provincija.
Tik 13 šalių ir Vatikanas palaiko oficialius diplomatinius santykius su Taivanu ir pripažįsta 24 mln. gyventojų turinčią salą kaip nepriklausomą valstybę. Daugelio Vakarų šalių vyriausybės atvirai neginčija Kinijos pretenzijų į Taivaną, bet ir neremia jų.
„Čekija suinteresuota stiprinti santykius su Taivanu ir kitais demokratiniais partneriais Indostano ir Ramiojo vandenyno regione“, – neseniai interviu „Politico“ sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. – Vadovaujamės savo pačių „vienos Kinijos“ politika. Niekas nepasikeitė.“
Siūlyti oficialų pripažinimą Taivanui Praha ar kitos ES šalys neketina. Tačiau analitikai ir pareigūnai pripažįsta, kad bloko šalys galėtų laikytis drąsesnės linijos Pekino ir Taipėjaus atžvilgiu.
Čekijoje ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje, išskyrus Vengriją, šis poslinkis bręsta jau kelerius metus. Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrcilas 2020 m. vadovavo delegacijai į Taivaną, o Čekijos ir Slovakijos parlamentai 2021 m. priėmė Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu beprecedenčių vizitų.
Pastaraisiais metais Pekino vadinamoji „17+1“ iniciatyva (Kinija ir 17 Vidurio bei Rytų Europos valstybių) žlugo. Lietuva pasitraukė 2021 m., o Estija ir Latvija pasekė jos pavyzdžiu po Rusijos invazijos į Ukrainą ir Kinijos paramos Maskvai. Kitos narės, pavyzdžiui, Čekija ir Slovakija, oficialiai nepasitraukė, tačiau sumažino savo dalyvavimą šiame formate.
„Mūsų santykiai su Kinija yra persvarstomi, – vasario mėn. interviu laikraščiui „The New York Times“ sakė J.Lipavskis. – Susidarė nauja geopolitinė realybė“.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
