Ties geologinio lūžio linija esančias teritorijas Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje 7,8 balo žemės drebėjimas supurtė ankstyvą pirmadienio rytą.
Jį lydėjo dar keli galingi požeminiai smūgiai ir dešimtys silpnesnių.
Kodėl stichija buvo tokia niokojanti?
Turkijos miesto Gaziantepo apylinkėse užfiksuotas 7,8 balo drebėjimas pagal stiprumą vertinamas kaip niokojantis. Jo epicentras buvo nelabai giliai – apie 18 km po žeme, o tai ir lėmė didelius sugriovimus paviršiuje.
„Per pastaruosius 10 metų įvyko tik du tokio masto žemės drebėjimai, o dar keturi – per ankstesnį dešimtmetį“, – aiškina profesorė Joanna Faure Walker, Londono universiteto koledžo Stichinių nelaimių rizikos ir pavojaus mažinimo instituto vadovė.
Bet smūgių jėga nėra vienintelė tokios didelės tragedijos, kokia ištiko Turkiją ir Siriją, priežastis. Šiuo atveju stichija kirto paryčiais, kai žmonės miegojo, ir todėl pastatų, kuriuose jie buvo, tvirtumas buvo ypatingai svarbus veiksnys. Kone 7 tūkst. pastatų, įskaitant daugiabučius, griuvo tarsi kortų nameliai.
Pasak Portsmuto universiteto vulkanologijos ir informavimo apie rizikas specialistės daktarės Carmen Solanos, pirmosios valandos po pirmųjų požeminių smūgių yra lemiamos gelbėjant žmones.
„Pietų Turkijoje ir ypač Sirijoje infrastruktūros atsparumas, deja, yra nevienodas, todėl gyvybių gelbėjimas iš esmės priklauso nuo reagavimo greičio. Pirmoji para labai svarbi ieškant gyvų žmonių – po 48 valandų išgyvenusiųjų skaičius smarkiai sumažėja“, – aiškina C.Solana.
Šiame Turkijos regione didelių žemės drebėjimų nebuvo pastaruosius 200 metų, todėl pasirengimo smūgiams lygis yra žemesnis nei tose šalies vietovėse, kuriose požeminių virpesių pasitaiko reguliariai.
Kas sukėlė drebėjimą?
Žemės pluta sudaryta iš tektoninių plokščių, kurios yra tvirtai prisispaudusios viena prie kitos. Dažnai plokštės bando judėti, tačiau joms trukdo trintis dėl sąlyčio su gretima plokšte.
Kartais spaudimas didėja tol, kol viena plokštė staiga pasislenka iš vietos, sukeldama judėjimą Žemės paviršiuje.
Šiuo atveju pasislinko į šiaurę judanti Arabijos tektoninė plokštė, kuri susidūrė su Anatolijos plokšte.
Šių plokščių trintis praeityje jau tapo niokojančių smūgių priežastimi: 1822 m. rugpjūčio 13 d. įvyko 7,4 balo žemės drebėjimas. Jis pridarė didžiulės žalos regionui – vien Alepo mieste žuvo 7000 žmonių. Griaunantys pakartotiniai požeminiai smūgiai tęsėsi beveik metus.
Šį kartą po stipriausio smūgio irgi fiksuota naujų virpesių serija. Tad mokslininkai prognozuoja, kad naujausio žemės drebėjimo tendencijos bus panašios į ankstesniojo.
Kaip matuoja požeminių smūgių stiprumą?
Tam naudojama žemės drebėjimų vertinimo skalė, pavadinta ją pasiūliusio amerikiečių seismologo Charleso Richterio garbei. Stiprumui nusakyti pasitelkiami du parametrai – magnitudė ir intensyvumas.
Magnitude fiksuojamas žemės drebėjimo metu išsilaisvinusios energijos kiekis, o intensyvumas apibrėžiamas pagal padarinius Žemės paviršiuje.
Pagal Richterio skalę mažiausiai pavojingi drebėjimai – iki 2,5 balo – dažniausiai nejuntami, užfiksuoti juos galima tiktai specialiais prietaisais. Iki 5 balų stiprumo smūgiai jau juntami ir padaro nedidelę žalą.
Dabartinis 7,8 balo žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje patenka į niokojančių kategoriją ir labai paveikia paviršiuje esančius pastatus.
Visi drebėjimai, pranokstantys 8 balus, laikomi katastrofiškais, galinčiais visiškai sunaikinti epicentro rajoną.
2011 m. kovą jūroje prie Japonijos krantų įvykęs 9,1 balo žemės drebėjimas lėmė masinius sugriovimus sausumoje ir išprovokavo seriją cunamių, kurių vienas sukėlė katastrofą Fukušimos atominėje elektrinėje.
O galingiausias istorijoje 9,5 balo žemės drebėjimas užfiksuotas 1960 m. gegužės 22-ąją. Jis taip pat įvyko vandenyne, apie 160 km nuo Čilės krantų, paraleliai Valdivijos miestui. Smūgiai truko maždaug 10 minučių ir sukėlė didžiulius cunamius, kurių bangos siekė iki 25 metrų.
Pagrindinis cunamis žiauriai nuniokojo Čilės pakrantę, nusirito tolyn per Ramųjį vandenyną ir nusiaubė Hilo miestą Havajuose. Iki 11 metrų aukščio bangos užfiksuotos net 10 tūkst. km atstumu nuo epicentro ir netgi pasiekė Japoniją bei Filipinus.
Tikslus aukų skaičius taip ir liko nežinomas, bet buvo mažesnis negu tuo atveju, jeigu stichija būtų kliudžiusi tankiai gyvenamas vietoves: manoma, kad tąsyk žuvo nuo 1000 iki 6000 žmonių, 3000 sužeista.
Parengta pagal BBC inf.
