61 metų karo didvyris nugalėjo milijardierių populistą Andrejų Babišą ir laimėjo penktadienį ir šeštadienį vykusį antrą prezidento rinkimų ratą.
Buvęs NATO karinio komiteto vadovas P. Pavelas pakeis atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą dabartinį prezidentą Milošą Zemaną, kuris puoselėjo glaudesnius ryšius su Maskva, bet praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, to atsisakė.
Analitikai naujienų agentūrai AFP sakė, kad P. Pavelo patirtis karinės diplomatijos srityje bus neabejotinas privalumas.
„Žinome, kad jo ryšiai NATO ir su kolegomis iš NATO valstybių narių yra labai stiprūs, o užsienio politika bus jo veikimo sritis“, – sakė Tarptautinių reikalų asociacijos Prahoje mokslininkas Pavelas Havličekas.
„Manau, kad jis bus tinkamas prezidentas, jei suprasime, kad karas Ukrainoje yra viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria Europa“, – AFP sakė P. Havličekas.
9-e dešimtmetyje P. Pavelas buvo Čekoslovakijos komunistų partijos narys ir iki pat komunizmo žlugimo 1989-aisiais sparčiai kilo kariuomenės gretose.
1993 metais Čekoslovakijai suskilus į Čekiją ir Slovakiją, P. Pavelas pasisakė už narystę ES ir NATO.
Rinkimų kampanijos metu jis teigė, kad tam vis dar nėra „geresnės alternatyvos“.
Jis taip pat paragino suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, į kurią praėjusių metų vasarį įsiveržė Rusija.
„Jis labai palaiko Ukrainą, ne kartą išreiškė savo paramą ir labai kritiškai vertina Rusiją“, – sakė Prahos Niujorko universiteto politikos analitikas Jiri Pehe (Jiržis Pehė).
„Į jo poziciją įeis tvirta parama Ukrainai be jokių sąlygų“, – AFP sakė J. Pehe.
Pirmininkavimas ES
Europos lyderiai palankiai įvertino P. Pavelo pergalę po pusmetį trukusio Čekijos pirmininkavimo ES 2022-aisiais.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sakė, kad Berlynas su naujuoju čekų lyderiu dirbs „ranka rankon dėl stipresnės ES ir NATO“, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gyrė P. Pavelo „tvirtą įsipareigojimą mūsų Europos vertybėms“.
P. Pavelas taip pat pasisako už tai, kad Čekija įsivestų eurą.
Tikimasi, kad jis glaudžiai bendradarbiaus su savo šalies valdančiąja centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Petro Fialos, kuri taip pat teikia karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
„Pavelas šia prasme remsis vyriausybės politika, ir manau, kad esminių ginčų nebus“, – sakė Palackio universiteto analitikas Pavelas Saradinas.
„Nebeliks to dviprasmiškumo, kurį patyrėme su Milošu Zemanu“, – sakė J. Pehe.
Analitikai taip pat prognozuoja, kad P. Pavelas kritiškiau vertins savo šalies glaudžius ryšius su vadinamąja Vyšegrado ketverto grupe, kuriai be Čekijos dar priklauso Slovakija, Lenkija ir Vengrija.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nesutaria su ES dėl teisinės valstybės principų savo šalyje ir ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
P. Pavelas ne kartą yra kritikavęs V. Orbaną ir susitiko su opozicijos atstovais, kai praėjusį gruodį lankėsi Vengrijoje.
„Jis mieliau pertvarkytų regioninį bendradarbiavimą į platesnį formatą, apimantį daugiau šalių, o tai reikštų, kad Vengrijos įtaka būtų neutralizuota“, – sakė J. Pehe.
P. Havličekas sakė, kad taip pat tikisi, jog P. Pavelas sustiprins ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
P. Pavelas „turi didelės ir stiprios susitikimų ir derybų patirties ir tai parodys“, sakė P. Havličekas.
„Kalbant apie užsienio politiką, jis bus savo stichijoje“, – pridūrė jis.
