Vienas kolega nedelsdamas nuvyko į moters butą, esantį civilinės gvardijos gyvenamajame pastate. Į skambutį niekas neatsakė. Policininkas nusprendė laužti duris.
42-ejų Paolos namuose atsivėrė tragiškas vaizdas.
Miegamajame esančioje lovoje gulėjo trys lavonai: motinos ir dviejų jos dukrų – 9-metės bei 11-metės. Mergaičių kūnuose žiojėjo iš arti šautų kulkų žaizdos.
Paolos dešinėje rankoje buvo likęs tarnybinis pistoletas. Moteris nušovė savo vaikus, o vėliau nusišovė pati.
Tokią versiją rutulioja šios visą Ispaniją sukrėtusios žmogžudystės tyrėjai.
Bijojo buvusios žmonos
Kvintanar del Rėjaus (Quintanar del Rey) miestelio, kuriame įvyko tragedija, gyventojus žmogžudystė labai sukrėtė.
„Kadangi visoje policijos nuovadoje dirbo tik viena moteris, išgirdęs baisią žinią iš karto supratau, apie ką kalbama“, – sakė Pedro, atėjęs į mergaičių žūties paminėjimą miestelio aikštėje.
Traukdami siūlą po siūlo ekspertai pamažu aiškinasi galimas tokio neįtikėtino motinos poelgio priežastis.
Paolos charakteris buvo vulkaninis. Taip moterį dažnai apibūdindavo jos buvęs vyras ir nužudytų mergaičių tėvas Santiago.
Pora išsiskyrė daugiau nei prieš metus. Vyras ir jo artimieji liudija, kad jis po skyrybų bijojo savo mergaičių motinos ir stengėsi niekada jai neprieštarauti. Iki tol, kol Santiago sužinojo, kad Paola nori išsivežti mergaites gyventi į Pietų Ispanijos miestą Alchesirasą, iš kurio ji yra kilusi.
Vyro aplinkos žmonės pasakojo, kad jis pats išėjo iš namų, nes žmona nuolat rėkdavo ir priekaištaudavo jam dėl kiekvieno menkniekio.
Nuo to laiko Santiago stengėsi taikytis prie buvusios sutuoktinės diktuojamų sąlygų.
Artimiesiems atrodė, kad vyras manė, jog civilinės gvardijos pareigūnė Paola turi daugiau galios ir galėtų jam pakenkti. Po oficialių skyrybų motinai buvo priteista mergaičių globa.
Nors tuo metu, kai Paola dirbdavo, mergaites prižiūrėjo Santiago tėvai, vyras dėl tokio teisėjo sprendimo neprotestavo.
Prašė bendros globos
Bet sužinojęs apie Paolos ketinimus išsivežti mergaites gyventi į Pietų Ispaniją Santiago nusprendė imtis iniciatyvos.
Tėvas su mergaitėmis palaikė labai artimą ryšį ir negalėjo susigyventi su mintimi, kad jos bus išvežtos kitur. Vyras kreipėsi į advokatą reikalaudamas bendros vaikų globos.
Būtent šis žingsnis ir labai artimas mergaičių bendravimas su Santiago šeima kėlė netramdomą Paolos įtūžį.
Santiago artimieji pasakojo, jog motina ne sykį yra kartojusi mergaitėms jokiu būdu neprasitarti tėčiui ir seneliams, kad ruošiasi išvažiuoti gyventi kitur.
Mergaitės dažnai sakydavo Santiago: „Mamai nėra gerai ir ji labai ant mūsų rėkia.“
Atrodo, kad jos norėjo likti ten, kur gyveno, nors motinos ketinimai buvo kiti.
Pyko dėl švenčių planų
Mergaičių tėvai jau kelis mėnesius nebuvo kalbėjęsi gyvai – bendraudavo per „WhatsApp“ socialinį tinklą.
Nuo nelemtos savaitės vidurio moteris nebeatsakinėjo nei į žinutes, nei į skambučius, tačiau Santiago tai nenustebino.
Įvykį tiriantys policininkai mano, kad žmogžudystė ir savižudybė galėjo įvykti tarp antradienio ir ketvirtadienio.
„Sužinojusi, kad Kūčias švęsime pas jus, mama labai supyko.
O kai pasakėme, kad ir Naujuosius norėtume sutikti su seneliais, ji pašėlo“, – taip dar visai neseniai mergaitės skundėsi savo močiutei Mari, Santiago motinai.
Atrodo, jog pora buvo susitarusi, kad Kūčias mergaitės praleis su tėvu, o Naujuosius metus – su mama. Tai, kad mergaitės norėjo kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu ir jo šeima, Paolai sukeldavo didžiulį pavydą.
Panašu, kad nelaimė įvyko dėl nesutvardytų motinos nervų.
Prie šios versijos per kalbą nužudytoms mergaitėms atminti linko ir miestelio meras, sakydamas, kad tokios tragedijos įvyksta tada, kai dingsta savikontrolė.
