Rytų Suomijos kaimelį Mainilą 1939 metų lapkričio 25 d. pažadino pabūklų šūviai.
Sovietų Sąjunga pasauliui tuoj paaiškino: „Nedraugiški suomiai apšaudė taikius SSRS kariuomenės būrius. Mūsų kantrybė išseko.“ Nesvarbu, jog Suomija įrodinėjo, kad tose apylinkėse neturi nė vienos patrankos.
Lapkričio 30 d. sovietų bombonešiai bombardavo Helsinkį ir pradėjo puolimą pagal 1000 km ilgio Suomijos ir Rusijos sieną. Prasidėjo 100 dienų trukęs Žiemos karas.
Jis kilo dėl to, kad Suomija, kitaip nei trys Baltijos valstybės, iš Maskvos nepanoro vežtis Rytų saulės ir priklausyti SSRS įtakos zonai.
Suomija nesutiko su sovietų reikalavimu kurti čia karines bazes, atiduoti dalį Rytų Karelijos ir šalies įlankų rytuose.
Žiemos karas baigėsi sunkiomis derybomis. Pagal 1940 metų kovo 14 d. taikos sutartį Rusijai vis dėlto atiteko Rytų Karelija ir rytinės Suomijos įlankos. Bet pasaulis karo baigtį įvertino kaip mažos šalies pergalę. Suomija apsigynė ir niekada nebuvo okupuota.
Šiuo metu Vakaruose vis pasigirsta siūlymų Rusijos karą Ukrainoje taip pat baigti derybomis.
Tačiau ar tai ne klaidinga nuomonė? Juk ši agresija liudija nesibaigiančias Rusijos imperines užmačias, kurios apima daugiau šalių, įskaitant Lietuvą.
Apie dabartinę Suomijos situaciją, jos apsisprendimą tapti NATO nare ir jos patirtį po Žiemos karo „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Tamperės universitete dirbančiu ginkluotų konfliktų ir saugumo politikos ekspertu 39 metų Mikko Rakkolainenu.
– 2022-ųjų gegužę Suomija drauge su Švedija pateikė paraišką stoti į NATO.
Lietuvos Seimas vienas pirmųjų ES pritarė tam 2022 m. liepos 20 d. Bet naujokių stojimas į NATO stringa dėl Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo. Ar Suomija nusileis reikalavimams? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Rakkolaineno.
– Išties šios šalys delsia ratifikuoti paraišką. Ankara kelia reikalavimus dėl Turkijos piliečių, Suomijoje įtariamų nusikaltimais, grąžinimo. Taip pat reikalauja nutraukti bendradarbiavimą su kurdų politiniais judėjimais ir leisti parduoti ginklų Turkijai.
Pirmojo reikalavimo įvykdyti neįmanoma: Suomijos ir Švedijos teismai jau nusprendė, kad Turkijos reikalaujami asmenys negali būti grąžinti. Tai būtų neteisėta. Derybos dėl kurdų organizacijų tęsiasi. Suomija po 2019 metų nedavė naujų leidimų parduoti ginklų Turkijai, bet artimiausiu metu situacija gali pasikeisti.
Vengrija nekėlė jokių reikalavimų ir gruodžio pradžioje turėjo ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO, tačiau dabar sprendimą nukėlė į 2023 m. Greičiausiai tai susiję su derybomis dėl ES ketinimo sumažinti finansinę pagalbą Vengrijai. Todėl Budapeštas gali stabdyti pritarimą Suomijos ir Švedijos patekimui į Aljansą.
– Suomijoje apie narystę NATO diskutuojama jau keletą dešimtmečių, bet piliečiai to nenorėjo, kaip ir dauguma politikų: esą Suomija labai plačiai dalyvauja NATO operacijose, ir to pakanka.
Matyt, suomių nuotaikos nesijungti prie karinių blokų pasikeitė po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai naujai įvertinamas ir Suomijos saugumas. Kiek procentų žmonių šiandien palaiko Suomijos stojimą į NATO?
– Dabartiniu metu – 97 proc. ir tik nedaugelis yra prieš.
Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą šie skaičiai buvo pasiskirstę atvirkščiai – Rusijai pradėjus karą visuomenės nuomonė pasikeitė žaibiškai.
Kai kurie mūsų politikai, karo ekspertai ir anksčiau palaikė stojimą į NATO. Bet dauguma suomių manė, kad tai išprovokuos Rusiją, įtrauks Suomiją į kitus karus, todėl neva saugiau palaikyti santykius su Maskva ir jos neerzinti.
– Ar dėl tos pačios baimės Suomija nestojo į NATO 1949 m.? Juk jau turėjo patirties, kad kaimynystė su Rusija visada yra pavojus. Rusija visada apklausose būdavo įvardijama kaip labiausiai nemėgstama šalis. Pajuokausiu – suomiai šaiposi, kad vyrai savo drąsą įrodinėja eidami nusišlapinti prie Rusijos sienos.
– Šaltojo karo metais Suomijai atsidurti NATO buvo faktiškai neįmanoma. Buvo aišku, kad šalis nepajėgtų atsispirti Sovietų Sąjungai, jei kiltų naujas karas. Štai kodėl Suomija ėmėsi „finliandizacijos“ politikos. O tai reiškė elgtis atsargiai, jokiu būdu neprovokuoti sovietų.
Sąlyga neprisijungti prie karinių aljansų taip pat buvo įrašyta į taikos sutartį užbaigiant karą tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos.
– Nors teigiate, kad Suomija apsisprendė stoti į NATO po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, atrodė, kad jūsų šaliai Rusija nekėlė grėsmės.
– 2021 m. pabaigoje Rusija derybose su JAV siekė garantijų, kad NATO nepriims Suomijos ir Švedijos. Suomijos prezidentas Sauli Niinistö pareiškė, kad toks reikalavimas nepriimtinas: Maskva neturi teisės riboti suomių užsienio politikos pasirinkimo.
Kol karas Ukrainoje tęsis, Rusija neturi pajėgumų grasinti Suomijai, tačiau viskas keičiasi, kai galvojame apie ilgalaikę perspektyvą. Rusija yra didelė potenciali grėsmė Suomijai.
– 1939–1945 m. Švedijos ir Suomijos pozicijos Antrajame pasauliniame kare buvo skirtingos: suomiai kariavo, švedai – ne. Prieš prasidedant Žiemos karui 1939 m. spalio 18 d. Stokholme susirinkę Šiaurės šalių vadovai pareiškė, kad karinės pagalbos Suomijai nesuteiks.
Gal Švedija ir dabar svarstė – jei Rusija sugalvotų užpulti Suomiją, kol ji dar nėra NATO narė, jokios pagalbos iš savo kaimynių gali nesitikėti?
– Taip, Švedija nekariavo, bet Šaltojo karo metais slapta dirbo su JAV – oficialus švedų stojimas į NATO būtų pernelyg išprovokavęs sovietus.
Valstybės pirmiausia turi apsaugoti save, o paskui – savo sąjungininkus. Kaip dabar matome kariaujant Ukrainai, šalis, kuri nėra Aljanso narė, sulaukia tik ribotos pagalbos.
ES nėra konkrečių taisyklių, kad valstybės narės turi padėti viena kitai, jei kuri nors iš jų užpuolama. Tad dauguma Europos šalių, planuodamos gynybą, sutelkia dėmesį į NATO.
– Kai prasidėjo Žiemos karas, Suomija visai nebuvo jam pasirengusi. Mobilizuota tik 300 tūkst. žmonių, kurie turėjo ginti 1000 km sieną. Kodėl? Todėl, kad Suomija net neturėjo kuo aprengti ir apauti kareivių. Buvo juokaujama, kad valstybė sugebėjo tik prie kepurių prisegti tautinių spalvų juosteles.
Dabar girdime, kad Suomija yra gerai pasirengusi gynybai. Kiek lėšų tam skirs valstybė?
– Mūsų šalies gynybos biudžetas 2023 m. bus 6,1 mlrd. eurų.
Suomija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur visada galioja karo prievolė. Tai – mūsų gynybos pagrindas.
Taip pat armija gerai aprūpinta, turime didžiausias artilerijos pajėgas Europoje.
Pernai nuspręsta, kad Suomija pirks naujus amerikiečių naikintuvus F-35, kurie pakeis senesnius F-18.
Per 2022 m. nuspręsta įsigyti dar daugiau įrangos: artilerijos ir raketų paleidimo sistemų, naujų transporto priemonių.
Greta kariuomenės modernizavimo Suomija laikosi visiško saugumo koncepcijos.
Tai reiškia, kad valstybės organizacijos, įmonės ir kitos struktūros drauge planuoja rengtis visoms ekstremalioms situacijoms, ne tik karinėms.
Suomijoje imamasi ir daug kitokių būdų gynybai užtikrinti.
Pavyzdžiui, mūsų šalyje keliai nutiesti taip, kad būtų vietų, kurias būtų galima panaudoti kaip naikintuvų bazes. Keliai ir tiltai projektuojami taip, kad prireikus būtų nesunku juos susprogdinti ir priešas negalėtų pasinaudoti infrastruktūra.
Didieji miestai turi požeminius tunelius, kurie galėtų būti naudojami karo metu.
– Teko girdėti, kad atlikti karinę tarnybą kiekvienam jaunam suomiui – garbės reikalas. Kiek laiko tarnaujama, kiek karių yra Suomijos armijoje?
– Aktyviai ginkluotosiose pajėgose tarnauja 12 tūkst. žmonių. Jie rengia šauktinius, planuoja ir plėtoja krašto apsaugą.
Kiekvienais metais apmokama apie 22 tūkst. šauktinių, jie patenka į rezervą, kurį sudaro iš viso 870 tūkst. žmonių. Eiliniai kariai treniruojasi 6 mėnesius, tie, kurie rengiami specialioms užduotims, – 9 mėnesius, o aukštesnio rango kariškiai – 12 mėnesių.
Prireikus į aktyviąją tarnybą būtų pašaukta 270 tūkst. žmonių. Paprastai savo noru įsitrauktų ir vyresni piliečiai.
Kasmet tarnauti pakviečiama 70–80 proc. atitinkamo amžiaus vyrų. Likusieji neprivalo eiti į armiją dažniausiai dėl to, kad nėra pakankamai fiziškai pasirengę arba turi psichikos sveikatos problemų.
Bet yra minčių pakeisti sistemą taip, kad tie, kuriems trūksta fizinio pasirengimo, kariuomenėje galėtų atlikti kitas pareigas, pavyzdžiui, rūpintųsi kibernetiniu saugumu.
– Ar Suomijos armijoje tarnauja ir moterys?
– Suomės nuo 1995 m. gali savanoriškai tarnauti ginkluotosiose pajėgose. Kasmet savanoriauja apie 1500 moterų, o rezerve yra 11 tūkst. kariūnių. Jos gali tarnauti visuose daliniuose.
Remiantis sėkmingais kelių padalinių bandymais nuspręsta, kad tiek vyrai, tiek moterys naudotųsi tomis pat miegamosiomis patalpomis.
– Suomijoje matyti, kad visi namai turi slėptuves.
Ar yra toks įstatymas? Ar visi suomiai žino, ką daryti, kur kreiptis, jei kiltų pavojus? Kas laikoma tose slėptuvėse – vanduo, maistas?
– Pagal įstatymą visuose tam tikro dydžio pastatuose turi būti įrengtos slėptuvės.
Privačiuose vienos šeimos namuose jų nėra, bet daugiabučiai ir sublokuoti namai tokias patalpas turi. Jos dažnai naudojamos ir kaip sandėliai.
Didžiuosiuose miestuose yra ir viešų slėptuvių, kurios taikos metu naudojamos visuomenės reikmėms – pavyzdžiui, ten įrengiamos sporto salės. Beveik visi požeminiai pastatai, tokie kaip garažai, jei prireiktų, būtų naudojami kaip slėptuvės.
Dauguma suomių žino, kur jų slėptuvės. Ten yra oro ir vandens filtravimo sistemos, tualetai, kita įranga, bet maisto – ne visose. Planuojama, kad klostantis ekstremaliai situacijai mūsų piliečiai ne vėliau kaip prieš 72 valandas gautų įspėjimą, tad slėptuvės jau turėtų būti paruoštos ir ten nugabenta maisto.
– Kai Suomija pateikė prašymą stoti į NATO, Rusija lyg ir nesureagavo. Tik vėliau Vladimiras Putinas pareiškė, kad imsis atsakomųjų priemonių.
– Iš tikrųjų Rusijos reakcija buvo labai švelni – ji šiuo metu tiesiog neturi kaip grasinti Suomijai. Buvo tam tikrų baimių, kad Maskva gali atsakyti sabotažu arba terorizmu, bet kol kas nieko neatsitiko.
– Suomija turi ilgiausią ES sieną su Rusija – 1269 km.
Ar pradėta statyti speciali 130–260 km ilgio tvora pietrytinėje Suomijos dalyje?
– Darbai prasidės šią žiemą ir turėtų būti baigti iki liepos mėnesio. Fizinė užtvara karo veiksmų neužkardytų, tačiau pristabdytų žmones, jei Rusija į Suomiją imtų siųsti nelegalius migrantus, kaip jau tai darė 2015 m.
Tvora iškils prie pagrindinių kelių, kuriuose greičiausiai rinktųsi pabėgėliai. Bus sumontuotos kameros ir kiti davikliai, padėsiantys pasieniečių darbui.
– Vykstant karui Ukrainoje Suomija ilgai įsileido rusus: televizijos reportažuose buvo rodoma, kaip būriai jų atvyksta į Helsinkį iš Sankt Peterburgo prabangiu „Alegro“ traukiniu. Ar ir dabar įsileidžiami nuo mobilizacijos bėgantys rusai? Kalbama, kad Suomijai tokie „svečiai“ naudingi, nes daug perka.
– Dabar turistams iš Rusijos nebeleidžiama atvykti į Suomiją ar keliauti per mūsų šalį į kitas Europos valstybes. Leidžiama atvykti tik tiems rusams, kurie čia turi darbą, šeimas, namus ar studijuoja.
Žinoma, tai turėjo įtakos Rytų Suomijai, kur rusų turistai buvo svarbūs vietos verslui.
Kita vertus, daugelis su tuo susijusių įmonių užsidarė anksčiau, nes žmonės ir taip nekeliavo dėl pandemijos.
– Vakaruose pasigirsta balsų, kad Ukraina galėtų derėtis su Rusija, atsisakyti Donbaso, Luhansko teritorijų ir taip išsaugoti žmonių gyvybes bei Ukrainos nepriklausomybę.
Kaip pavyzdys rodoma Suomija, kuri sovietams po karo atidavė Rytų Kareliją – apie 12 proc. savo teritorijos, bet išsaugojo valstybę ir nepriklausomybę. Ką apie tai jūs manote Suomijoje?
– Suomijos padėtis 1944 m. buvo ne tokia, kokia dabar yra Ukrainoje. Tada tik Vokietija padėjo Suomijai, ir jau buvo aišku, kad Vokietija pralaimi. Suomija turėjo pasitraukti iš karo, kitaip Sovietų Sąjunga būtų užkariavusi visą šalį. Vienintelė išeitis buvo atsisakyti Karelijos.
Ukraina turi didelę tarptautinę paramą, mūšio lauke pasiekia pergalių, gali tęsti kovą.
Todėl Ukrainai ir visai Europai svarbu, kad Rusijai nebūtų leista pasilikti teritorijų, kurias užgrobė jėga. Išeitis yra vienintelė – Rusija privalo pasitraukti iš Ukrainos.
– Suomija neva pažadėjo: jei bus priimta į NATO, leis Aljansui dislokuoti branduolinius ginklus prie Rusijos sienos. Taip pat šalyje nebus jokių apribojimų steigti NATO bazes. Tai tiesa?
– Šiuo metu nepriimta konkrečių sprendimų, bet tai nėra tikėtina, nes NATO daug metų neįrenginėjo naujų bazių ir neperkėlė branduolinių ginklų. Tai daryti Suomijoje irgi nebūtų tikslo.
Branduoliniai ginklai gali būti naudojami iš toli. O jeigu Suomijoje lankysis daliniai iš kitų NATO šalių, gali būti panaudojami esami kariniai objektai.
Šiuo metu įvežti branduolinius ginklus į Suomiją neteisėta. Ateityje NATO laivas ar lėktuvas su branduoliniu ginklu gali apsilankyti mūsų šalyje, todėl tektų keisti įstatymą.
Bet tam bus laiko vėliau, kai Suomija įstos į NATO.
