Save ir samdinių grupę „Wagner“ jis pristato kaip tikrus patriotus, priešingai tam, ką jis vadina korumpuota ir nekompetentinga karine hierarchija. Jo kalba tampa vis griežtesnė, o kaina kurią gali tekti sumokėti – vis didesnė.
Per pastarąsias kelias savaites J.Prigožinas buvo pastebėtas netoli fronto linijų okupuotame rytiniame Donecko regione, kur pristatinėjo apelsinus kariams arba niūriai apžiūrinėjo lavonų maišus, o su savo kovotojais bendravo nepagražinta ir kartais brutalia kalba.
Jis retai praleidžia progą pasišaipyti iš valdžios. Praėjusią savaitę kažkur Donecke J.Prigožinas pasakė savo samdiniams: „Problema ta, kad biurokratai ir korupcija užsiimantys asmenys dabar mūsų neklauso, nes Naujųjų metų proga jie visi geria šampaną“.
J.Prigožinui pagrindinis biurokratas, kurį jis turi omenyje, yra gynybos ministras Sergejus Šoigu. Atrodo, kad jiedu susipyko dėl pelningų karinių sutarčių, kurios buvo suteiktos J.Prigožino koncernui „Concord Group“, o vėliau iš jo atimtos, bei dėl prieštaringai vertinamo „Wagner“ grupuotės vaidmens Sirijoje.
Konfliktas Ukrainoje suteikė J.Prigožinui galimybę praplėsti „Wagner“ gretas ir viešai patvirtinti grupės nuosavybės teises.
Praėjusią savaitę J.Prigožinas savo „Telegram“ kanale pareiškė: „Aš sukūriau ir vadovauju „Wagner PMC“. Todėl atsakomybė už bet kokią sėkmę ar nesėkmę tenka man“.
Praėjusių metų rudenį įžengęs į viešumą, J.Prigožinas savo kovotojų drąsą supriešino su neįkvepiančia S.Šoigu ir karinės vadovybės lyderyste. Po nesėkmės rugsėjo mėnesį Charkove, kai greitas Ukrainos kontrpuolimas privertė Rusiją atsitraukti, J.Prigožinas savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad vyriausioji vadovybė turėtų būti priversta kovoti „basomis su kulkosvaidžiais fronto linijoje“.
S.Šoigu nebuvo pastebėtas fronte ir buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos invazijos nesėkmių. Praėjusią savaitę okupantų kariuomenės vadovai sulaukė neįprastai viešos kritikos dėl nežinomo skaičiaus rusų karių žūties per raketų smūgį Makijivkoje, Rytų Ukrainoje.
Tuo tarpu, J.Prigožinas savo drąsa demonstravo populistinį braižą – praėjusį mėnesį atvykęs į Bachmutą jis net erzino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Galbūt iki vakaro mums pavyks susitikti, – sakė jis per „Telegram“. – Sėdžiu, laukiu tavęs prie Bachmuto“.
J.Prigožinas taip pat reagavo į pranešimus, kad JAV „Wagner“ grupuotę įtrauks į teroristinių organizacijų sąrašą: „Kaip sakoma, nelieskite miegančių šunų. Nežadinkite, amerikiečiai, „Wagner PMC“, kol ji dar miega“.
Neoficialūs darbai
J.Prigožinas ir „Wagner“ grupuotė Vladimiro Putino Rusijoje atliko neįprastą ir neoficialų vaidmenį. Jis pažįsta prezidentą nuo 1990-ųjų, abu yra kilę iš Sankt Peterburgo. Jis laimėjo vertingų sutarčių kaip Kremliaus maitintojas, o vėliau įsteigė Rusijos trolių fermą, kurios misija buvo kištis į 2016 m. JAV rinkimus.
Tačiau J.Prigožinas, kuris, kaip pranešama, devintajame dešimtmetyje sėdėjo kalėjime, visuomet buvo „antioligarchas“, vadovavęs savo samdinių operacijai Sirijoje ir įvairiuose Afrikos karštuosiuose taškuose. „Wagner“ samdė buvusius policininkus, kareivius ir nuotykių ieškotojus, o mokymo misijas tokiose vietose kaip Centrinės Afrikos Respublika derino su pastangomis laimėti pelningas naudingųjų iškasenų koncesijas. J.Prigožinui „Wagner“ yra būdas užsidirbti pinigų ir įgyti įtakos. Kremliui tokios operacijos yra būdas atlikti tam tikrus neoficialius darbus.
J.Prigožinas visų pirma yra įžvalgus oportunistas. Ukrainos konfliktas suteikė jam ir „Wagner“ galimybę padidinti savo žinomumą ir įnešti į konfliktą elementą, kurio, atrodo, Rusijos kariuomenei trūksta – veiksmingą pėstininkų kariuomenę.
„Wagner“ buvo pirmieji Rusijos kariai, pavasarį įžengę į Popasnos miestą, o paskui persikėlę į Donecko teritoriją, kai Ukrainos kariai vasarą pasitraukė į dabartinę fronto liniją.
Per pastaruosius šešis mėnesius Rusijos kariuomenei nepavyko užfiksuoti jokio teritorinio laimėjimo, todėl J.Prigožinui užimti Bachmutą arba Soledarą, du Donecko miestus, kurie buvo puolami kelis mėnesius, būtų ir puikus prizas, ir dar viena galimybė užgožti S.Šoigu.
J.Prigožinas penktadienį pareiškė, kad pastarosiomis dienomis „tik“ jo kariai tariamai pasiekė laimėjimų aplink Soledarą. Ir pridūrė: „Bachmutas yra centrinis Rytų fronto taškas ir rimtas logistikos centras. Ir mūsų užduotis – kuo mažiau ten žūti ir kuo labiau sunaikinti priešą“.
Filmuotame pokalbyje su savo kovotojais J.Prigožinas provokuojančiai paklausė: „Be „Wagner“, kas dar čia yra?“
„Niekas kitas!“ – atsakė jie.
J.Prigožino ambicijos neliko nepastebėtos Vašingtone. JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Laura Cooper penktadienį surengtame trumpojoje spaudos konferencijoje pasakojo: „Pastaruoju metu matėme, kad „Wagner“ žengia į priekį sparčiau nei bet kuris kitas Rusijos kariuomenės padalinys“.
„Jų sutartis baigėsi“
„Wagner“ kampanija yra žiauri ir paprasta. Pernai J.Prigožinas ir jo leitenantai aplankė Rusijos kalėjimus ir pateikė paprastą pasiūlymą: šešis mėnesius kovoti Ukrainoje ir gauti malonę arba grįžti atgal į kalėjimą. Panašu, kad šis neįprastas sandėris sulaukė Kremliaus palaiminimo ir, kalėjimų teisių gynimo grupių duomenimis, padidino „Wagner“ gretas daugiau kaip 30 000 kovotojų.
Pats J.Prigožinas kreipėsi į grupę kalinių, aiškindamas, kad „Wagner“ grupuotėje neleidžiama vartoti alkoholio, narkotikų ir „užsiiminėti lytiniais santykiais su vietinėmis moterimis, gyvūnija, augmenija, vyrais – su niekuo“.
Pastarosiomis dienomis jo paties žiniasklaida rodė, kaip jis susitinka su buvusiais kaliniais, tarp kurių yra nuteistų už žmogžudystes. Pastarieji tikino esą jie „atgimė iš naujo“ ir nusprendė užsiregistruoti dar šešiems mėnesiams.
Jis atsisveikino su kitais, sulaukusiais malonės.
„Jie garbingai, oriai įvykdė savo sutartis“, – sakė jis.
O tada tipiškai liaudiškai jiems pasakė: „Daug negerkite, nevartokite narkotikų ir neišprievartaukite merginų: arba mylėkitės, arba už tai sumokėkite.“
J.Prigožinas nebijo blogų naujienų ir nešvelnina Rusijos kampanijos padarinių. Vaizdo įraše, kurį praėjusią savaitę išplatino jo paties žiniasklaidos priemonė FAN, matyti, kaip jis apžvelgia juodus kūno maišus, sukrautus neatskleistoje vietoje.
„Jie žuvo didvyriškai“, – sakė jis.
Tačiau jis taip pat buvo žiauriai atsainus ir pridūrė: „Jų sutartis baigėsi, kitą savaitę jie grįš namo“.
Neaišku, kiek „Wagner“ kontraktininkų žuvo, tačiau Bachmute nuostoliai neabejotinai skaičiuojami šimtais.
Apsuptas „Wagner“ samdinių, šio mėnesio pradžioje J.Prigožinas „Telegram“ sakė, kad Ukrainos pajėgos kiekvieną namą paverčia tvirtove: „Taigi mes kovojame dėl kiekvieno namo... kartais dėl vieno namo kovojama ištisas savaites.“
Rusijos valstybinė žiniasklaida pastaruoju metu pradėjo vis dažniau nušviesti J.Prigožino pasirodymus fronto linijoje. Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ perdavė pokalbį, kuriame jo vyrai pasakojo, kad jiems trūksta transporto priemonių, amunicijos ir šarvuočių.
Po kelių dienų J.Prigožino grupė „Concord Group“ pareiškime teigė, kad jo žiniasklaidos priemonės buvo paprašyta paskelbti neigiamą straipsnį apie jį, tačiau neatskleidė, kas pateikė prašymą.
Per savo spaudos tarnybą J.Prigožinas užsiminė, kad „mane gali diskredituoti uniformuoti žmonės. Daugiausia tie, kurie yra artimi kariškiams. Nes daugelis iš jų negali pasiekti tokio pat efektyvumo, kokį pasiekė „Wagner“ grupuotė“.
Jis taip pat dar kartą užsipuolė turtingą Rusijos elitą, „Concord Telegram“ kanale sakydamas: „Oligarchų dienos bet kokiu atveju suskaičiuotos, nes jų neigiamas poveikis Rusijos ateičiai buvo aiškiai įrodytas. Vieni iš jų kariauja, kiti perka nekilnojamąjį turtą Europoje“.
Itin vieša J.Prigožino kampanija, supriešinta su prastais Rusijos kariuomenės veiklos rezultatais, nėra iššūkis pačiam V.Putinui. Iš tiesų Rusijos vadovui gali būti naudinga turėti žmogų, kuris galėtų spausti ant kulnų kariuomenės vadovybei. J.Prigožinas kartu su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu tapo licencijuotu Rusijos tvarkos trikdytoju.
Analitikė Tatjana Stanovaja pažymi, kad J.Prigožinas yra privatus verslininkas, kuris labai priklausomas nuo to, kaip sutvarkyti jo santykiai su valdžios institucijomis. Dėl to jo padėtis yra labai pažeidžiama.
Pasak T.Stanovajos, įdomu tai, kad Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas ką tik baigė bazinius mokymus „Wagner“ grupuotėje.
Tačiau J.Prigožino galutinis tikslas neaiškus: ar jis siekia daryti rimtą politinę įtaką šalyje, ar tiesiog propaguoja kartais neskaidrią „Wagner“ darbotvarkę. Tai gali priklausyti nuo jo kovotojų sėkmės Donecko regione.
Beprecedentė situacija
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo ruožtu pastebėjo, kad Kremliaus režimo būklė šiuo metu yra krizinė.
Jeigu J.Prigožino kariai (akivaizdu, kad tai buvo ne spontaniškas veiksmas, o visa viešųjų ryšių kampanija) gali viešai išvadinti generalinio štabo viršininką, aukščiausią Rusijos karinį atstovą, išskyrus ginkluotųjų pajėgų vadą V.Putiną, įvairiais žodžiais, ir jiems dėl to nieko nenutinka, nenutinka ir J.Prigožinui, tai yra pakankamai beprecedenčiai dalykai.
Jeigu J.Prigožinas gali pats asmeniškai skelbti asmeninę amnestiją nusikaltėliams, kurie kariauja jo „Wagner“ samdiniams, irgi tokia beprecedentė situacija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino M.Laurinavičius.
Tuo metu J.Prigožino planas, anot M.Laurinavičiaus, yra paprastas ir aiškus – kuo daugiau valdžios ir kuo daugiau pinigų.
„Rezervuotai žiūriu į tai, kad būtinai J.Prigožinas nori pats tapti gynybos ministru ar užimti V.Putino vietą. J.Prigožinas yra geriausiai viešai matomas tos mafijinės nusikaltėlių sistemos veidu.
Jo tikslas iš karo yra ciniškas – kuo labiau pasipelnyti, ir ne tik finansine, bet ir valdžios prasme, kuri nebūtinai yra įtvirtinta kažkokiu postu“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Parengta pagal CNN inf.