Atsikandęs ką tik iškeptos spurgos populiarioje San Fransisko kavinėje Lukas Yla pagalvojo: „Eureka!“
„Buvau 25-erių turistas iš Lietuvos ir svajojau dirbti rinkodaros srityje kokiame nors Silicio slėnio startuolyje, – BBC pasakojo L.Yla. – Žinojau, kad turiu apeiti darbuotojus atrenkantį žmogų, padėti savo gyvenimo aprašymą ant to, kuris priima sprendimus, stalo ir per tris sekundes pademonstruoti, ką sugebu: kad esu kūrybingas ir įgyvendinu sumanymus. Tos spurgos sujungė visus taškus.“
Pasisiuvo uniformą
Daugiau negu savaitę kas rytą L.Yla stojosi į eilę, nusidriekusią per gatvę, kad nupirktų mažiausiai penkias dėžes spurgų.
„Susidariau sąrašą įmonių, kuriose norėčiau dirbti, ir susirašiau rinkodaros vadovus, kurie ieško darbuotojų. Pamaniau, kad maistas būtų geras būdas pralaužti ledus, nes daugybė žmonių technologijų pasaulyje neturi laiko eiti pietauti.
Žinojau, kad maisto pristatymas mieste labai populiarus“, – pasakojo L.Yla, Lietuvoje turėjęs darbo rinkodaroje patirties.
Į kiekvieną spurgų dėžę jis įdėjo raštelį su užrašu: „Dauguma CV atsiduria šiukšlių dėžėje. O mano – jūsų pilve.“
Jis taip pat įdėjo savo gyvenimo aprašymą ir nuorodą į „LinkedIn“ paskyrą.
Lietuvis apsimetė maisto išvežiotoju, apsirengė namuose pasisiūta uniforma ir pats nugabeno spurgas į kiekvienos kompanijos iš savo sąrašo būstines.
„Taip išvežiojau penkiasdešimt spurgų dėžių tiesiai į rankas.
Kartais gavėjai ateidavo į priimamąjį, galėjau pats įteikti spurgas ir paaiškinti, kodėl aš čia iš tiesų“, – sakė L.Yla.
Bet jo planas tuo nesibaigė.
„Suvalgę spurgas vadovai su manimi susisiekė ir pradėjau gauti kvietimų į darbo pokalbius.
Jiems atrodė, kad esu kūrybingas, tačiau jie netikėjo, kad galiu dirbti rinkodaroje JAV, nes nepažįstu vietos kultūros.
Nusprendžiau: jei jiems atrodo, jog neturiu reikiamų įgūdžių, panaudosiu savo rinkodaros sugebėjimus, kad ši istorija pasklistų kaip virusas“, – BBC pasakojo L.Yla.
Žinią pasiuntė ant torto
Po to, kai lietuvis susisiekė su pagrindiniais JAV žiniasklaidos kanalais, jo istorija tapo pasauliniu fenomenu.
„Galiausiai aš buvau įtrauktas į „Forbes“ sąrašą „30 jaunesnių negu 30“.
Apie mane pasakojo „Good Morning America“. Tiesioginėje televizijoje vedėja pasakė: „Duokite Lukui darbą“, – pasakojo L.Yla.
Jis nėra vienintelis darbuotojas, sugalvojęs kūrybingą planą, kad tik turėtų geresnį šansą pačiupti norimą darbą. Rugsėjį vienas darbo ieškotojas išgarsėjo socialiniuose tinkluose, kai „Nike“ nusiuntė valgomą gyvenimo aprašymą – curriculum vitae (CV) – ant torto.
Ne kartą kandidatai savo „įdarbink mane“ vaizdo klipus skelbė socialinėje platformoje „TikTok“.
Interneto puslapių kūrėjai savo CV pateikia taip, kad jie atrodo kaip produktas „Amazon“ parduotuvėje, o dar kiti vaikšto gatvėmis reklamuodami savo darbo patirtį ant lentos, kurios įprastai naudojamos kavinėse užrašyti meniu.
Būdai prisistatyti skiriasi, bet visi kandidatai audžia tą pačią mintį – kad netradicinis mąstymas gali padėti pristatyti savo sugebėjimus arba asmenybę, išsiskirti krūvoje kitų CV ir taip gauti darbą.
Tokie bandymai gali atsidurti antraštėse, tačiau mažiau aišku, iki kokio lygio visas šis išeikvotas laikas ir jėgos atsiperka. Kartais naujoviški būdai būti pastebėtam gali pralinksminti samdančiuosius.
Dažnai genialumą ir pigų triuką skiria plonytė linija.
Tikslas – išskirtinumas
Anglijoje dirbantis konsultantas Adamas Nicollas pasakojo, kad kandidatai į darbus nuo seno bandydavo išsiskirti įvairiausiais būdais.
„Aš savo darbo istoriją išspausdindavau ant baisaus oranžinio popieriaus, kad tik ji išsiskirtų krūvoje. Ir beveik visada būdavau pakviečiamas į pokalbį – kai kada būtent dėl mano taktikos“, – pasakojo konsultacinės firmos „Randstad“ direktorius.
Kad pademonstruotų kūrybingą mąstymą, ieškantieji darbo savo prašymus pritaiko konkrečiai industrijai.
„Karjeros pradžioje bandžiau gauti darbą gėrimų įmonėje, todėl savo gyvenimo aprašymą įkišau į vyno butelį, – pasakojo A.Nicollas. – Maniau, esu genijus, kol nesužinojau, kad mano konkurentai padarė lygiai tą patį. Darbo negavau.“
Šiandien įdarbinimo procesas dažnai būna automatizuotas, todėl reikia dar labiau pasistengti, kad būtum pastebėtas.
„Kartais CV skenuoja technologijos, o ne žmonės, – sakė A.Nicollas. – Geri žmonės tampa tiesiog eile punktų ir „LinkedIn“ profilių, kuriuos lengva pražiūrėti.“
Tai reiškia, kad tiems, kurie nenori būti praleisti, reikia persistengti, retkarčiais sujungiant amatą ir unikalią idėją, kuri pademonstruoja žinias ar asmeninius gabumus.
„Samdžiau interneto dizainerį, ir vienas šešias kalbas mokantis kandidatas pateikė savo mikropuslapį, – pasakojo A.Nicollas. – Ten buvo pademonstruotas kalbų mokėjimas, interneto svetainių portfolio ir net muzikalumas: dainos, kurias jis pats sukūrė ir atliko. Jis gavo darbą kompanijoje.“
Apsirengė kaip lenktynininkas
Londone veikiančios skaitmeninio turinio agentūros „Contented“ direktorius Mozas Dee sakė, kad prisistatydami kūrybingai geriausi kandidatai parodo ir savo meistriškumą: „Visi gali nupirkti šokolado dėžutę ir nusiųsti ją į biurą.
Bet iškepti tortą ir ant viršaus ranka užrašyti CV – tai kitas dinamikos lygis, tai pakylėja juos virš kitų.
Kūrybinėje srityje pateikti kūrybišką prašymą yra privalumas: jaunesnysis prodiuseris, kuris laisvalaikiu kuria filmus, gali atsiųsti savo darbus, nes tai parodo jo talentą.“
Kai prašymas gerai apgalvotas, jis atskleidžia ne tik kandidato talentą, bet ir asmenybę.
„Tai gali parodyti charakterio bruožus, kurių reikia: gal jie pasitikintys savimi, ekstravertai, o gal netgi drąsūs.
Tai pradžia pradėti pokalbį – būtent tokie turi būti visi prašymai į darbą – žengti viena koja pro duris ir užsitikrinti pabendravimą.“
M.Dee pasakojo, kad kartą į jo kabinetą atėjo darbo ieškantis vaikinas, nuo galvos iki kojų vilkintis „Formulės 1“ lenktynių apranga, su šalmu vienoje rankoje ir CV kitoje.
Jis ieškojo darbo, susijusio su sporto prodiusavimu.
„Tai privertė mane nusišypsoti, o jis buvo pastebėtas ir pakviestas pokalbio.
Bet tokiose situacijose labai svarbus kontekstas – toks triukas nebūtų suveikęs, jei jis ieškotų aukštesnių pareigų didelėje reklamos agentūroje“, – sakė M.Dee.
Net prasimušus iki pokalbio garantijų nėra. Reikia tinkamai pasirodyti. M.Dee pridūrė, kad persirengėlis lenktynininku darbo negavo.
„Gali paruošti prašymą su aksesuarais, bet pokalbyje nesužibėti.
Gali patraukti įdarbintojo dėmesį, tačiau paskui privalai pagrįsti savo kandidatūrą“, – sakė A.Nicollas.
Atsivėrė ne vienos durys
Ne visi kūrybingi triukai suveikia, bet L.Ylos atveju spurgos atvėrė ne vienas duris. Nors ne visai taip, kaip jis tikėjosi.
„Aš buvau pakviestas į penkiolika darbo pokalbių.
To nebūtų įvykę, jeigu paprasčiausiai būčiau nusiuntęs savo gyvenimo aprašymą, – pasakojo L.Yla. – Vienas aukštas pareigas einantis vadovas vienoje didžiausių JAV reklamos agentūrų man pasakė, kad per keturiasdešimt metų niekas kitas nebuvo taip kūrybingai pažvelgęs į darbo prašymą.“
Lietuvis sulaukė trijų darbo pasiūlymų ir priėmė svajonių poziciją vienoje JAV technologijų bendrovių, bet taip ir negavo darbo vizos.
Jis turėjo sugrįžti į Lietuvą ir pradėjo dirbti automobilių dalijimosi startuolyje „CityBee“, paskui perėjo į estų bendrovę „Bolt“.
Praėjus šešeriems metams nuo spurgų sukelto virusinio poelgio L.Yla pats renka darbuotojus ir stebi kūrybingus jų sprendimus dėmesiui pritraukti.
„Dažnai gaunu dėžutes spurgų ir desertų su pridėtu gyvenimo aprašymu.
Kartais tai tiesiog sutapimas, žmonės nori būti pastebėti ir net nežino, kad atsiuntė spurgų tam, kuris tai padarė pirmasis“, – sakė L.Yla.
Jis sakė, kad itin svarbu kandidatams suprasti skirtumą tarp dėmesio trūkumo ir dėmesio atkreipimo.
Pastarasis būna paremtas strategija – metodu, pagrindžiančiu beprotybę.
„Lengva suklysti. Idėja negali būti lėkšta.
Reikia sukurti ką nors naujo, kas parodo meistriškumą ir kitokį mąstymą.
Aš nesiunčiau tiktai spurgų. Tai buvo analitinis darbas, įdarbinimo vadovų kontaktų paieška ir pardavimo pristatymai žiniasklaidai“, – sakė L.Yla.
Vyras įsitikinęs, kad jo išgarsėjęs būdas ieškoti darbo suteikė patirties, kuri turėjo įtakos tolesnei karjerai: „Tai padėjo turiningai kalbėti su darbo davėjais, gauti žinučių iš įmonių, kurių net nesvarsčiau, ir sulaukti tarptautinio dėmesio.
Tai buvo visa rinkodaros kampanija, nukreipta tikslingai į žmones industrijoje, kad įrodyčiau, jog turiu jiems reikalingų sugebėjimų.“
Parengta pagal BBC inf.
