Kai gimė Jėzus Kristus, Žemės gyventojų buvo palyginti nedaug – apie 300 milijonų homo sapiens egzempliorių maždaug nuliniais metais.
Dėl bado, epidemijų, karų žmonija ilgai negalėjo įvykdyti dieviškojo palaiminimo: „Būkite vaisingi ir dauginkitės.“ Todėl per šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius išliko palyginti stabilus.
1804 m. planetoje žmonių skaičius pirmąkart pasiekė milijardą.
Kai būsimoji Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II 1927 metais gulėjo vaikiškoje lovelėje, Žemės gyventojų jau ūgtelėjo iki 2 mlrd.
Po to kreivė toliau kilo: 1960 metais – 3 mlrd., 1974 m. – 4 mlrd., 1987 m. – 5 mlrd. 2011 m. buvo pasiekta 7 mlrd. kartelė.
Dabar laukia kitas lūžis – aštuntojo milijardinio amžininko gimimas. O gal rekordininkas ar rekordininkė kažkur jau išvydo pasaulį, nes gyventojų surašymo mokslas niekada negali būti tikslus.
Skaičiuojant matematiškai, kas 0,48 sek. gimsta dar vienas Žemės planetos vaikas, ir nuolat yra tokių, kurie ką tik mirė.
Iššūkių – gausybė
Koronaviruso pandemija, karas, infliacija, klimato pokyčiai – pasaulis visur prarado pusiausvyrą. Drauge vyksta ir demografiniai sukrėtimai, kurie meta iššūkį seniai nusistovėjusiems įsitikinimams ir perspektyvoms.
Kiekvienais metais dabar gimsta apie 135 mln. žmonių ir tikriausiai taip bus ateityje. Bet geografiniu požiūriu ir pagal amžiaus grupes planetos gyventojai pasiskirsto labai skirtingai.
Tai turi svarbių pasekmių ekonomikai ir politikai, visuotinei kovai dėl naudingųjų iškasenų, išteklių naudojimui, ekonominiam augimui ir skurdui įvairiuose regionuose.
Daugiau žmonių reiškia mažiau gamtos, gyvūnijos ir augalijos įvairovės, geriamojo vandens.
Tuo pat metu – daugiau klimato krizių, šiukšlių ir energijos sunaudojimo. Apskritai daugiau streso visuose frontuose.
Vis dėlto gyventojų skaičius labiausiai auga ten, kur vienam žmogui tenkantys ištekliai naudojami taupiau nei didelės perkamosios galios šalyse – tokiose kaip JAV, Kinija arba kai kuriose ES valstybėse.
Perteklinis gyventojų skaičius nėra pagrindinė dabarties problema – esminė bėda tapo per didelis nedaugelio vartojimas.
Gimimų kreivė smunka
Pasak Jungtinių Tautų, planetos populiacijos ateitį lemia trys svarbios tendencijos.
Pirma – atsiranda vis daugiau jaunų moterų, nes pasaulio gyventojų skaičius auga.
Kita vertus, didelis skaičius šių moterų daugelyje šalių vis dažniau gauna geresnį išsilavinimą, daugiau galimybių patekti į darbo rinką ir dėl to gimdo mažiau vaikų.
1950 m. viena moteris vidutiniškai dar gimdė 5 vaikus, dabar – 2,3. 2050 m. labiau tikėtina, kad gimimų skaičius sumažės iki 2,1.
Du trečdaliai visų žmonių jau dabar gyvena pasaulio regionuose, kuriuose vaisingumo rodiklis yra žemiau 2,1 – vadinamojo pakaitinio lygio, kuris užtikrina stabilias sąlygas.
Trečioji reikšminga tendencija: mirštama bus vėliau. 2019-aisiais, iki koronaviruso pandemijos, vidutinė prognozuojama gyvenimo trukmė gimimo metu siekė 72,8 metų – beveik 9 metais ilgiau nei 1990-aisiais.
2050-aisiais, kaip tikisi JT ekspertai, naujagimis jau galės ruoštis gyventi ilgiau nei 77 metus.
Bet nereikia pamiršti, kad vargingose valstybėse mirtis ateina anksčiau nei turtingose. 2021-aisiais piečiau Sacharos gimusiam vaikui yra 20 kartų didesnė tikimybė nesulaukti savo 5-ojo gimtadienio nei atėjusiam į šį pasaulį Australijoje.
Jau kalbama apie piką
Visos šios tendencijos kartu sukuria stebėtiną dinamiką: pasaulio gyventojų ir toliau daugėja, bet drauge ir pastebimai lėčiau. Augimo tempas 2020-aisiais pirmą kartą nuo 1950-ųjų siekė mažiau nei procentą. Tačiau regioniniai skirtumai svyruoja nuo didžiulių iki kvapą gniaužiančių.
JT drįsta spėti, kad 2030-aisiais pasaulyje gyvens jau 8,5 mlrd. žmonių, 2050-aisiais – 9,7 mlrd. O 2080-aisiais Žemėje galėtų būti 10,4 mlrd. žmonių. Tačiau tai ir reikštų, kad gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką.
Prognozes reikia vertinti atsargiai, nes jos pernelyg lengvai nukrypsta pora milijardų į vieną ar kitą pusę. Bet JT ekspertams labai tikėtinas scenarijus, kad 2100 m. gyventojų skaičius išliks didžiausias – apie 10,4 mlrd. Tik tada pasaulyje įvyks tai, ką jau galima pastebėti Europoje: daugiau mirčių nei gimimų.
Tuomet niekas nebekalbės apie gyventojų skaičiaus didėjimą. Pirmą kartą per šimtus metų žmonija mažės – galbūt iki tinkamos pusiausvyros.
Visa tai – dar keli dešimtmečiai į ateitį, tačiau ir dabar neišvengiami reikšmingi pokyčiai.
Kinija – daugiausia gyventojų turinti valstybė žmonijos istorijoje. Jau 1981 m. milžiniška šalis peršoko milijardo žmonių kartelę, o šiuo metu jų yra apie 1,42 mlrd.
Po dešimtmečius galiojusios vieno vaiko politikos kinės dabar gimdo vidutiniškai 1,18 vaiko. Jų vaisingumo sparta maža ir tai turi dramatiškų pasekmių.
Kinijos populiacija greitai sensta. Jau nuo kitų metų, kaip prognozuoja JT demografijos specialistai, kinų mažės, nes daugiau žmonių mirs nei gims. Ši tendencija gali netrukus pabloginti ir ekonominę šalies plėtrą.
Užtat spėjama, kad į gyventojų skaičiaus lentelės viršų nuo 2023 m. kils arši Kinijos varžovė Indija. Daugiau mažų indų, mažiau mažų kinų – tai reiškia geopolitinius istorinio masto poslinkius.
Šio šimtmečio viduryje – vos po 28 metų – Indija galėtų turėti daugiau nei 1,6 mlrd. gyventojų, o jų vidutinis amžius būtų 38 metai.
Lietuva irgi pavojuje
Europos gyventojai irgi sparčiai sensta, o tai turi dramatiškų pasekmių socialinės apsaugos sistemai ir darbo rinkai. Jau beveik 30 metų Senajame žemyne dažniausiai išduodama daugiau mirties nei gimimo liudijimų. Tik nuolatinė imigracija švelnina demografinės krizės požymius.
Žmonių skaičius Vokietijoje – dabar 83 mln. – dar šiek tiek augs, teigia šios šalies federalinis Gyventojų plėtros institutas, bet jau apie 2050-uosius sumažės iki 80 mln. Likusioje Europos dalyje padėtis ne geresnė.
Italijai gresia netekti net dešimtadalio savo žmonių. Ypač nykios Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos, Serbijos ir Ukrainos perspektyvos – JT ekspertai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų šių valstybių gyventojų skaičius turėtų sumažėti daugiau nei 20 proc. Karo Ukrainoje pasekmės šiuo požiūriu kol kas neturi jokios reikšmės.
Afrikos veidas keisis?
Piečiau Sacharos esančiame regione šio amžiaus viduryje gyvens dvigubai daugiau žmonių nei dabar. Kuo skurdesnė šalis, tuo mažiau moterų turi galimybę šviestis, dirbti ir įsigyti kontraceptinių priemonių. Dėl to jos susilauks daugiau vaikų ir jie gyvens vargingiau. Pasaulio populiacijos ateitis daugiausia priklauso nuo to, ar moterų gyvenimas geras, ar ne.
Šiuo metu piečiau Sacharos viena moteris vidutiniškai pagimdo daugiau nei keturis vaikus. Bet JT demografijos specialistams atrodo tikėtina, kad ir Afrikoje gyventojų skaičiaus didėjimas netrukus nuolat mažės.
Prognozuojama, kad 2100 m. ten viena moteris vidutiniškai pagimdys du vaikus, o tai sustabdytų žmonių skaičiaus augimą. Tačiau būtina tokio optimistinio scenarijaus prielaida susijusi su Afrikos žemyno ekonomikos plėtra.
Jei valstybių ir jų gyventojų gerovės lygis pakyla, ir Afrikoje galėtų kartotis Vakarų bei Azijos šalių patirtis. Šiuolaikinėse visuomenėse vyrauja maža miesto šeima, kuri planuoja savo narių skaičių ir daug investuoja į palikuonis.
Bet ar tai reali perspektyva tokioms valstybėms kaip, tarkim, Madagaskaras, kol kas neaišku. Indijos vandenyno sala priklauso prie vargingiausių pasaulio šalių, ten daugiau nei 70 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
Klimato kaitos poveikis smogia Madagaskaro žemės ūkiui, ekonomikos sektoriui, nuo kurių priklauso šalies gyvavimas. Nepaisant visų sunkumų, ten dešimtmečius auga žmonių skaičius – apie 3 proc. per metus. Per praėjusį pusę šimtmečio Madagaskaro gyventojų padaugėjo daugiau kaip 4 kartus – iki 30 mln. Iki 2050-ųjų jų turėtų būti 52 mln., 2100-aisiais – 83 mln.
Kita vertus, net esant tiek žmonių didžiulė sala Madagaskaras vis dar bus rečiau apgyvendinta nei, pavyzdžiui, pagal plotą už ją 65 proc. mažesnė Vokietija dabar ar ateityje.
Dar negimę jau yra pasmerkti skurdui
Daugiau nei pusė viso pasaulio gyventojų skaičiaus augimo iki 2050 m. bus pasiekta vos aštuoniose valstybėse: Egipte, Etiopijoje, Indijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigerijoje, Pakistane, Filipinuose ir Tanzanijoje.
Gyventojų skaičiaus didėjimas iš esmės pakeis kai kurias šalis ir jos susidurs su didžiuliais iššūkiais. Nigerija jau 1990 m. su maždaug 95 mln. žmonių buvo laikoma didžiausia pagal gyventojų skaičių Afrikos šalimi. Jų padvigubėjo nuo 1960-ųjų, kai valstybė tapo nepriklausoma nuo britų kolonijinės valdžios. Dabar Nigerijoje gyvena 219 mln. žmonių, pusė – jaunesni nei 18 metų.
2050-iesiems JT prognozuoja 377 mln. nigeriečių, o kai kurie ekspertai – net 400 mln. Tuomet ši Vakarų Afrikos valstybė pagal gyventojų skaičių galėtų būti trečia pagal dydį pasaulio šalimi po Indijos ir Kinijos. 7 proc. visų gimimų pasaulyje 2050 m. galėtų būti Nigerijoje.
Iki 2100-ųjų padėtis dar labiau paaštrės: gyventojų plėtros mokslininkai prognozuoja 550 mln., o galbūt net iki 750 mln. nigeriečių. Pagal tokį scenarijų ši šalis taptų viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių: kiekviename kvadratiniame kilometre gyventų 800 žmonių – 3,5 karto daugiau nei šiuo metu Vokietijoje.
Jau dabar šios Afrikos valstybės padėtis yra sunki. Nepaprastai jauni gyventojai susiduria su sparčiai augančia ekonomika, bet Nigerijoje trūksta mokytojų, namų, gatvių, ligoninių, darbo vietų ir dar daug ko. Milijonai dar negimusių nigeriečių yra pasmerkti gyventi dideliame skurde.
