Skaitykite interviu su Sakartvelo užsienio reikalų ministro pavaduotoju Teimurazu Džandžalija. Jo atsakomybės sritys – Europos integracija ir dvišaliai santykiai su Europos šalimis. Viceministras dalyvavo Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės seminare.
Apie Sakartvelą ir Lietuvą
– Vilnių ir Tbilisį jau daugelį metų sieja itin šilti santykiai. Tačiau per pastaruosius kelerius metus šie santykiai gerokai atvėso. Kokios pagrindinės to priežastys ir kaip galima atšildyti santykius?
– Sakartvelą ir Lietuvą sieja unikalus ilgametės draugystės, pagrįstos bendrais principais ir vertybėmis, ir puikūs žmonių tarpusavio santykiai. Tradiciškai palaikome glaudų politinį dialogą ir dinamišką partnerystę įvairiose srityse. Be to, Lietuva visada atliko svarbų vaidmenį remiant ir skatinant Sakartvelo užsienio politikos prioritetus.
Dabartinė nestabili situacija, kurią sukėlė agresyvus ir nepagrįstas didelio masto Rusijos karas Ukrainoje, dar kartą atskleidė dar glaudesnio reguliaraus dialogo poreikį.
Sakartvelas tampa vis labiau pažeidžiama esamų išorės ar vidaus iššūkių akivaizdoje. Todėl siekiame gilinti bendradarbiavimą su ištikimiausiais partneriais, tarp jų ir su Lietuva.
Ypač džiaugiuosi, kad mūsų ir taip gyvybingi santykiai pastaruoju metu toliau plėtojami – tai rodo aukšto lygio dialogo plėtra ir dvišalių vizitų suintensyvėjimas. Tikiu, kad mūsų bendras interesas yra toliau stiprinti šią teigiamą tendenciją.
Dėl integracijos į ES
– Kokios buvo pagrindinės priežastys, kodėl Briuselis atidėjo kandidatės statuso suteikimą Sakartvelasi, kurį suteikė karo nualintai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai?
– Sakartvelas buvo suteikta europinė perspektyva, todėl ji buvo perkelta į įprastą plėtros šalių paketą, o tai savaime yra labai svarbus sprendimas. Taigi dabar mes esame visiškai susitelkę į tai, kad pasiektume kitus stojimo į ES proceso etapus, ir žingsnis po žingsnio tikimės siekti tikslo – narystės ES, kuri yra vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos prioritetų, įtrauktų į mūsų Konstituciją.
Šiandien intensyviai dirbame, kad įgyvendintume EK rekomendacijas, kurios yra būtinos norint įgyti ES šalies kandidatės statusą. Dedame maksimalias pastangas, kad kuo greičiau pasiektume visus su šiomis rekomendacijomis susijusius tikslus. Suprantame, kad tai visų pirma prisideda prie tolesnio progresyvaus mūsų visuomenės ir šalies vystymosi.
Tuo tarpu Europos integracijos procese stengiamės išnaudoti teigiamą postūmį ir ištirti visas turimas galimybes didesnei ir gilesnei integracijai. Pavyzdžiui, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina turėtų tapti Transporto bendrijos šalimis stebėtojomis.
Energetikos bendrijoje jau dirbame su kitomis šalimis kandidatėmis ir šalimis kandidatėmis. Sakartvelas neseniai pateikė paraišką dėl prisijungimo prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), tikimės, kad netrukus tapsime laisvosios roamingo zonos dalimi. Be to, Sakartvelo įmonėms atsivėrė Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinka. Kartu su Moldova ir Ukraina buvome pakviesti į neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą (vadinamąjį „Gymnich“) aptarti kai kurių itin prioritetinių mūsų bendrų interesų klausimų.
Aukščiau išvardyti pavyzdžiai rodo, kaip mes matome savo laipsnišką integraciją į ES, kuri galiausiai atves prie visateisės narystės, – nuolat derindami ir reformuodami savo ūkio sektorius pagal ES normas ir standartus bei puoselėdami bendras demokratines vertybes.
– Kas Tbilisiui kelia didžiausią nusivylimą siekiant narystės ES?
– Puikiai suprantame, kad narystės ES procesas yra ilgas ir sudėtingas kelias, o prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti reikia milžiniškų išteklių ir pajėgumų. Svarbiausia, kad esame pasirengę įveikti bet kokius iššūkius, su kuriais galime susidurti šiame procese. Be to, Sakartvelo visuomenės parama ES integracijai, kuri jau kelis dešimtmečius stabiliai viršija 80 proc., yra tvirtas privalumas, kuris palaiko mūsų motyvaciją ir leidžia mums žvelgti į ateities planus.
Atsižvelgdami į tai, tikimės, kad nuopelnais grindžiamą ES požiūrį papildys geopolitines realijas atitinkantys sprendimai ir (arba) veiksmai ir kad mūsų stojimą į ES lydės nepajudinama ES institucijų ir valstybių narių parama visais jo etapais.
– Koks yra narystės Europos Sąjungoje statusas, ką turi padaryti Tbilisis ir ką Briuselis, kad Sakartvelas atgautų eurointegracijos žvaigždės statusą? Kas turi padaryti daugiau?
– Birželio mėnesį priimtas istorinis Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo pripažįstama Sakartvelo europinė perspektyva, žymi dar vieną svarbų mūsų santykių etapą. Reali narystės ES perspektyva yra stipri motyvacija mūsų šaliai ir mūsų piliečiams.
Puikiai suprantame, kad Europos perspektyva yra atsakinga už aukščiausios politinės, ekonominės ir teisinės konvergencijos su ES užtikrinimą. Todėl netrukus po Europos Vadovų Tarybos sprendimo Sakartvelas pristatė konkretų veiksmų planą ir pradėjo atvirą ir visapusišką procesą, kad įgyvendintų 12 Europos Komisijos nustatytų prioritetų. Šiame darbo procese dalyvauja parlamento nariai, įskaitant parlamentines opozicines partijas, šakinės ministerijos ir pilietinė visuomenė, taip užtikrinant, kad pagal kiekvieną prioritetą sudarytų darbo grupių rezultatai sulauktų kuo platesnės paramos ir dalyvavimo. Darbo procesas vyksta visu pajėgumu, ir jau pasiekiama konkrečių rezultatų. Manau, kad Sakartvelas jau rodo savo ryžtą vykdyti įsipareigojimus, kaip tai darėme ir anksčiau.
Esame tvirtai pasiryžę įrodyti, kad mūsų europinis kelias yra dinamiškas, o mūsų reformos duoda rezultatų. Nors kandidatės statuso įgijimas yra kitas artimiausias etapas, kurį turime pažymėti, ketiname išnaudoti visą AA/DCFTA potencialą, kuris atveria konkrečias galimybes laipsniškai ir visapusiškai integruotis į ES bendrąją rinką ir suteikia galimybę naudotis ES „keturiomis laisvėmis“.
Kartu tikimės, kad ES užtikrins, jog politinių sprendimų priėmimas bus grindžiamas nuopelnais ir atspindės šiame kelyje pasiektą pažangą. Tikiuosi, kad dešimtmečius Sakartvelo visuomenėje besitęsianti didžiulė visuomenės parama Europos integracijai sulauks tinkamo Briuselio atsako šiame kelyje.
– Ar Tbilisiui svarbi Europos Parlamento nuomonė dėl Sakartvelo deoligarchizacijos? Jei taip, ar bus imtasi kokių nors priemonių? Jei ne, ko tikitės artimiausiu metu kelyje į ES?
– Pradėsiu nuo to, kad „deoligarchizacija“ nėra unikalus Sakartvelui apibrėžtas kriterijus; Europos Komisijos nuomonėje jis priskiriamas visoms trims šalims kandidatėms, su nedideliu skirtumu Ukrainos, kuri priėmė konkretų įstatymą, atveju. Be to, verta paminėti, kad tai pirmas kartas, kai Europos Komisijos rekomendacijose Sakartvelasi atsiranda šis kriterijus, tuo tarpu mūsų dvišaliame kelyje jis niekada anksčiau nebuvo svarstomas. Per kelerius metus iš eilės Sakartvelasi pavyko sukurti stabilias institucijas, vykdant įvairias sistemines reformas, ir tai buvo pripažinta daugelyje ataskaitų.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį noriu pabrėžti, yra tai, kad „deoligarchizacijos“ kriterijus neturi pavadinimo, todėl negalime pritarti jokiai nuomonei, kuria šiam klausimui suteikiamas pavadinimas. Komisijos nuomonėje aiškiai nurodoma, kad „deoligarchizacijos“ tikslas – „panaikinti pernelyg didelę privačių interesų įtaką ekonominiame, politiniame ir viešajame gyvenime“ – yra susijęs su sisteminių problemų sprendimu, o ne su konkrečiais asmenimis.
Sakartvelas be jokių išimčių prisiėmė įsipareigojimą įgyvendinti visus 12 prioritetų – lygiai taip pat ir rekomendacija dėl „deoligarchizacijos“ nagrinėjama specialioje darbo grupėje.
Dėl integracijos į NATO
– Sakartvelas buvo integracijos į transatlantines struktūras žvaigždė. Tačiau, deja, ši spindinti transatlantinės integracijos žvaigždė gana greitai blėsta. Jei taip, ar galėtumėte įvardyti pagrindines priežastis?
– Kategoriškai nesutinku su teiginiu, kad Sakartvelas, kaip transatlantinės integracijos žvaigždė, blėsta. Dabar labiau nei bet kada anksčiau aišku, kad Sakartvelas yra viena iš patikimiausių ir pajėgiausių NATO partnerių, kuri, nepaisant visų išorės iššūkių ir grėsmių, svariai prisideda prie bendro euroatlantinio saugumo. Mano šalis beldėsi į NATO duris nuo 2002 m., ir šiandien dėl du dešimtmečius trukusių pastangų didelė pažanga jos euroatlantinės integracijos kelyje virsta išskirtine partneryste ir aukščiausio lygio sąveika su Aljansu. Be to, keliuose oficialiuose NATO dokumentuose pabrėžiama didelė šalies pažanga pastaraisiais metais.
Sakartvelas turi daugiau integracijos priemonių nei bet kuri kita pretendentė, įskaitant tas, kurios yra MAP dalis. Nuo 2014 m. veiksmingas NATO ir Sakartvelo esminio paketo įgyvendinimas yra Sakartvelo vyriausybės prioritetas. Pagal jį Sakartvelas sustiprino savo karinius pajėgumus ir paspartino saugumo sektoriaus reformas. Ryškus dinamiško sąveikos su Aljansu stiprinimo įrodymas – Madrido aukščiausiojo lygio susitikime priimta „Pritaikyta parama Sakartvelasi“, kuria siekiama toliau užtikrinti šalies gynybos poreikius.
Dešimtmečius Sakartvelas, dalyvaudama NATO misijose, svariai prisidėjo prie euroatlantinio saugumo. Sakartvelas buvo viena iš daugiausiai iš visų prisidėjusių prie NATO misijos „Tvirta parama“ Afganistane ir daugiausiai prisidėjusi prie šios misijos, skaičiuojant vienam gyventojui. Praėjusiais metais, pasibaigus misijai „Tvirta parama“, Tbilisio tarptautinis oro uostas tarnavo kaip tranzito centras koalicijos pajėgoms pasitraukiant iš Afganistano – per šį laikotarpį per mūsų oro uostą buvo įvykdyta daugiau kaip 250 skrydžių.
Be to, Tbilisio tarptautinis oro uostas buvo tranzito centras NATO orlaiviams, kurie iš Afganistano evakuavo ir karinį, ir civilinį personalą. Iš Kabulo į Tbilisį buvo įvykdyta iki 40 skrydžių, evakuota apie 5000 žmonių. Dalyvavimas minėtame projekte pabrėžia mūsų strateginę viziją. Tai įrodo, kad Sakartvelas gali sėkmingai ir atsakingai spręsti kolektyvinės gynybos, saugumo ir logistinės paramos klausimus.
Euroatlantinė integracija išlieka svarbiausiu Sakartvelo vyriausybės užsienio ir saugumo politikos prioritetu. Po 2018 m. konstitucijos pataisų ji buvo įrašyta į mūsų Konstituciją. Didelė dauguma Sakartvelo žmonių tvirtai ir stabiliai remia Sakartvelo siekį tapti Aljanso nare. Niekada neturėtume pamiršti, kad 2008 m. Sakartvelas tapo pirmuoju Rusijos karinės agresijos, kuria siekta sužlugdyti mano šalies euroatlantinį kelią, taikiniu. Nepaisant to, per du dešimtmečius mūsų nuolatinio integracijos kelio Sakartvelas tapo pergalinga Aljanso siekėja.
Šiandien, kai esame pasirengę įgyvendinti savo galutinį tikslą – tapti visateisiais NATO nariais, Sakartvelasi yra labai svarbu, kad NATO imtųsi veiksmų ir 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą paverstų politiniu sprendimu.
Dėl Sakartvelo ir Ukrainos
– Susidaro įspūdis, kad Sakartvelas įvedė palyginti silpnas sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą. Ar galėtumėte pakomentuoti Sakartvelo sankcijas Rusijos Federacijai? Kokie yra dabartiniai Sakartvelo ir Ukrainos santykiai?
– Sakartvelą ir Ukrainą sieja strateginė partnerystė, pagrįsta šimtmečius trunkančia draugyste ir stipriais žmonių tarpusavio ryšiais. Abi šalys turi tą patį aiškų europinės ir euroatlantinės integracijos pasirinkimą. Šiame kelyje glaudžiai bendradarbiaujame Asociacijos trejeto formate, dėl narystės NATO, įskaitant Juodosios jūros saugumo dimensiją.
Sakartvelas ir Ukraina susiduria su panašiais saugumo iššūkiais. Tiesą sakant, Sakartvelas pirmoji 2008 m. patyrė plataus masto Rusijos karinę agresiją ir bandymus jėga pakeisti suverenios valstybės sienas. Tačiau Rusijos agresijos politika prieš Sakartvelą prasidėjo dar 1990-aisiais, iškart po nepriklausomybės atgavimo, kai Rusija inicijavo ir dalyvavo kariniuose susirėmimuose Abchazijoje ir Cchinvalio regione, per kuriuos šimtai tūkstančių kartvelų buvo etniškai išvaryti iš savo namų. Rusija ir toliau neteisėtai vykdo karinį buvimo ir okupacijos procesą Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionuose. Ji yra atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus vietoje, kuriuos visiškai patvirtina tarptautinių teismų (EŽTT ir TBT) sprendimai.
Sakartvelas tvirtai ir negrįžtamai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
Nuo pat Rusijos visapusiškos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios Sakartvelas rodo visišką solidarumą su Ukraina, imdamasi ryžtingų politinių ir diplomatinių veiksmų ir teikdama humanitarinę pagalbą. Nuo to laiko Sakartvelas inicijavo, rėmė ir palaikė apie 400 rezoliucijų, pareiškimų / bendrų pareiškimų ir kitų iniciatyvų, kurias pateikė ar pasiūlė visos pagrindinės tarptautinės organizacijos ir institucijos, remiančios Ukrainą.
Nuo karo pradžios Sakartvelas taip pat teikė Ukrainai didelę humanitarinę pagalbą. Sakartvelo vyriausybė suteikė perkeltiems Ukrainos gyventojams apgyvendinimą, būtiniausius daiktus, drabužius, maistą, atitinkamas medicinines paslaugas (įskaitant vaikų psichologo pagalbą), mokyklų ir vaikų darželių paslaugas. Be to, savivaldybės transportas, muziejai, galerijos ir daugelis kitų lankytinų objektų Ukrainos piliečiams liko nemokami. Be to, Vyriausybė, jau skyrusi 7 mln. dolerių, įsipareigoja iki 2022 m. pabaigos išmokėti dar 7 mln. dolerių.
Sakartvelas ir toliau teikia pagalbą daugiau kaip 28 000 ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių mūsų šalyje. Dviejose valstybinėse Tbilisio ir Batumio mokyklose pradedami kurti ukrainiečių kalbos ugdymo sektoriai. O 2022 m. liepą Sakartvelo vyriausybė, bendradarbiaudama su Sakartvelo ambasada Ukrainoje ir Kijevo merija, grupei ukrainiečių vaikų ir jų tėvams organizavo specialią atostogų programą Sakartvelo Juodosios jūros Adžarijos regione. Žinoma, šios humanitarinės programos bus tęsiamos ir ateityje.
Verta paminėti, kad, skirtingai nei dauguma diplomatinių atstovybių, Sakartvelo diplomatinės atstovybės Kijeve, Odesoje ir Lvove niekada nebuvo išvykusios iš šalies ar sustabdžiusios savo veiklos.
Sakartvelo pozicija dėl Rusijai taikomų tarptautinių ribojamųjų priemonių visiškai atitinka tarptautinę poziciją. Nuo 2014 m. Sakartvelas prisijungė prie ES ribojamųjų priemonių Krymui ir Sevastopoliui. Tiesą sakant, Sakartvelas, be akivaizdžiai Ukrainos, buvo vienintelė Rytų partnerystės šalis, kuri 2022 m. vasario mėn. prisijungė prie ribojamųjų priemonių Doneckui ir Luhanskui, įskaitant atitinkamus pakeitimus, paskelbtus 2022 m. spalio mėn.
Sakartvelo vyriausybė neleis naudotis Sakartvelo teritorija ir finansų sistema siekiant sušvelninti sankcijų poveikį, pakenkti joms ar jų išvengti. Visos kontrolės agentūros įspėtos neleisti į Sakartvelą atvykti asmenims ar įmonėms, kurioms taikomos sankcijos. Sakartvelo nacionalinis bankas davė nurodymus finansų sektoriui dėl pareigos visapusiškai laikytis tarptautinių finansų institucijų nustatytų apribojimų reikalavimų.
Sakartvelo Pajamų tarnybos Muitinės departamentas vykdo griežtą visų rūšių prekių, tiek karinės, tiek dvejopos paskirties, ir produktų, įtrauktų į visų šias sankcijas taikančių šalių sankcijų sąrašą, muitinę kontrolę. Verslo vykdymas Skartvėle atitinka ir toliau atitiks Sakartvelo įstatymų reikalavimus bei priimtus tarptautinius sprendimus.
Svarbu pažymėti, kad 2022 m. liepos 29 d. paskelbtoje naujausioje JAV Valstybės departamento ataskaitoje apie Sakartvelo investicinį klimatą teigiama, kad „NBG ir Sakartvelo finansinės intuicijos veikia visiškai laikydamosi Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių įvestų finansinių sankcijų Rusijos Federacijai. Tarptautinių finansinių sankcijų laikymasis sistemingai tikrinamas atliekant finansų įstaigų patikrinimus vietoje“.
Dėl Sakartvelo ir Rusijos
– NATO priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija uždarė savo sienas Rusijos turistams ir dezertyrams, nes baiminasi dėl savo saugumo. Kita vertus, Sakartvelas, kurios 20 proc. teritorijos tebėra okupuota Rusijos, nedvejodama įsileidžia būrius Rusijos piliečių. Tad kodėl Baltijos šalys nerimauja dėl savo saugumo, o Sakartvelas – ne?
– Negaliu su jumis sutikti dėl pastarojo klausimo – pats faktas, kad Sakartvelas yra daug labiau pažeidžiama saugumo grėsmių nei Baltijos šalys, yra akivaizdus, nes Rusijos kariuomenė, okupavusi Sakartvelo teritoriją, dislokuota Sakartvelo teritorijoje vos už kelių kilometrų nuo sostinės. Todėl neteisinga teigti, kad Sakartvelas yra mažiau užimta nei Lietuva.
Rusijos ir Sakartvelo valstybės sienos perėjimo punktas ir greta esančios valstybės sienos žaliosios zonos yra griežtai kontroliuojamos vietos. Į Sakartvelą įvažiuoja ar eilėje laukia tūkstančiai žmonių, todėl Sakartvelo tarnybų kontrolės priemonės yra dar kruopštesnės ir visapusiškesnės.
Kalbėdami apie padidėjusį migrantų srautą iš Rusijos, neturėtume pamiršti, kad daugelis jų yra iš Rusijos grįžtantys kartvelai ir tie, kurie čia, Skartvėle, turi giminių. Be to, žinoma, gali būti ir migrantų, bėgančių iš Rusijos, kad išvengtų paskelbtos mobilizacijos ir su ja susijusios karinės prievolės – faktas tas, kad atitinkamos abiejų šalių institucijos nesikeičia informacija apie potencialius šauktinius.
Sakartvelo VRM duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. sieną iš viso kirto 675 577 Rusijos piliečiai, o iš jų dalis jau paliko Sakartvelo teritoriją. Tai reiškia, kad Sakartvelo teritorija daugiausia buvo naudojama kaip laikinas, tranzitinis maršrutas.
Nustatant atvykimo taisykles, vyrauja nacionalinio saugumo interesai ir humanitariniai veiksniai. Čia norėčiau dar kartą pabrėžti, kad didelė dalis atvykstančiųjų yra kartvelų kilmės.
