Palankus vidurio kadencijos rinkimų rezultatas respublikonams gali reikšti ne tik tikėtiną parlamentinių tyrimų ciklą, nukreiptą prieš JAV prezidentą, blogesnes galimybes susitarti dėl naujų teisės aktų, įskaitant biudžetą, bet taip pat turėti neigiamų pasekmių JAV teikiamai paramai Ukrainai.
Prezidento figūra
J.Bideno apklausų reitingai rodo niūrų jo pirmųjų dvejų metų vaizdą.
Pirmieji ženklai buvo teigiami, tačiau šalį kamuojant infliacijai jo reitingai nukrito iki žemo lygio, kurį retai pasiekia pirmą kadenciją einantys prezidentai.
Šių metų vasaros pradžioje „RealClearPolitics“ apklausų suvestinė rodė, kad tik 37 proc. visuomenės pritarė jo, kaip prezidento darbui, o net 57 proc. nepritarė.
Tačiau Aukščiausiojo Teismo birželio mėn. sprendimas, kuriuo panaikintas įpareigojimas visoms valstijoms užtikrinti moterų teisę į abortus, turėjo didžiulį poveikį visuomenės nuomonei. Jis padėjo išjudinti sąstingį Demokratų partijos stovykloje ir padidino šansus laimėti rinkimus.
Remiantis rinkėjų apklausų rezultatais, šiuo laikotarpiu pradėjo gerėti ir J.Bideno reitingai, kuriems įtakos turėjo sumažėjusios dujų kainos. Iki rugpjūčio pabaigos visuomenės palankumas J.Bidenui pakilo iki 42 proc., remiantis „RealClearPolitics“ apklausų suvestine.
Kai kurie JAV prezidentai panašiais kadencijos laikotarpiais atsigavo nuo lygio, kuriame buvo J.Bidenas vasaros pradžioje, ir po dvejų metų buvo sėkmingai perrinkti. Kitus rinkėjai atmetė. J.Bidenas gyvena apklausų aklavietėje – nėra nei „palaidotas“, nei pačioje palankumo viršūnėje.
Komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus nuomone, artėjantis mūšis su respublikonais rinkimuose J.Bidenui yra žūtbūtinis.
„J.Bideno ruošimasis eiti antrą kadenciją turbūt labai priklausys nuo šių vidurio rinkimų rezultatų. Jie visada būna svarbūs valdančiajai partijai, šiuo atveju demokratams. Atvirai sakant, aš manau, kad abiejų rūmų praradimas labai įtakotų J.Bideno galimybes daryti kažkokius tai reikšmingus pokyčius. Kitas dalykas, aš manau, kad tas turbūt pasitarnaus ir kaip tam tikras atviras medžioklės sezonas demokratams, kurie turi politinių ambicijų kažką nuveikti“, – lrytas.lt pasakojo M.Katkus.
Jei 2024 m. J.Bidenas nuspręstų kandidatuoti antrajai kadencijai, jis prašytų šalies balsuoti už lyderį, kuriam kadencijos pabaigoje sukaktų 86-eri. Apklausos rodo, kad daugelis amerikiečių mano, jog J.Bidenas yra per senas antrajai kadencijai. Kai kurie demokratų strategai viešai išreiškė nuomonę, kad jis neturėtų vėl siekti prezidento posto.
Remiantis „The New York Times“ pateiktais duomenimis, 64 proc. demokratų rinkėjų teigia, kad 2024 m. prezidento rinkimų kampanijoje pirmenybę teiktų naujam lyderiui. Nepritarimas J.Bidenui ir noras žengti nauja kryptimi yra ypač juntamas tarp jaunesniųjų rinkėjų.
Apklausoje nurodoma, kad 94 proc. jaunesnių nei 30 metų demokratų rinkėjų teigė, kad norėtų kito kandidato į prezidentus.
Krizių valdymas
J.Bideno administracija ne kartą buvo užklupta netikėtai.
Visų pirma, šoką sukėlė 2021 m. rugpjūtį planuotas pasitraukimas iš Afganistano, virtęs chaosu, Baltiesiems rūmams nepasirengus staigiam Talibano valdžios užgrobimui.
Po to, kai buvo sušvelninta D.Trumpo kadencijos metu taikyta imigracijos politika, o pabėgėlių skaičius vėl išaugo, neteisėtų migrantų JAV ir Meksikos pasienio ruožo kirtimai pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius.
CNN duomenimis, infliacija šalyje taip pat pasiekė lygį, kokio nebuvo nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios. Situaciją lėmė spartus ekonomikos augimas po pandemijos, tiekimo grandinės sutrikimai ir didėjančios kuro kainos.
Beveik pusė amerikiečių mano, kad ekonomika yra didžiausia Amerikos problema, o dar daugiau mano, jog respublikonai geriau gebės ją įveikti.
Tačiau daugelis ekspertų taip pat kaltino J.Bideno administraciją dėl parengto didžiulio ekonomikos skatinimo paketo, skundėsi, kad būtent šis pakurstė gaisrą.
Be viso to, COVID-19 viruso Omikron atmaina 2021 m. rudenį, kūdikių mišinių trūkumas 2022 m. pavasarį ir Aukščiausiojo Teismo panaikinta 1973 metų nutartis byloje „Roe v Wade“, kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įteisinti abortai. Visa tai Baltuosius rūmus, regis, užklupo nepasiruošusius.
Užsienio politika ir Ukrainos klausimas
Europos lyderiai džiaugėsi J.Bideno dideliu dėmesiu transatlantiniams santykiams ir sprendimu vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo. Tačiau pasitraukimas iš Afganistano pribloškė sąjungininkus, be to, kilo nesutarimų su Prancūzija dėl bendro JAV ir JK sprendimo parduoti JAV povandeninius laivus Australijai.
Šiaurės Korėja ir toliau leidžia raketas į Japonijos jūrą, o bandymai atnaujinti derybas su Iranu dėl jo branduolinių ginklų programos žlugo.
JAV taip pat suteikė nepaprastai daug finansinės ir karinės paramos Ukrainai, maždaug apie 60 milijardų JAV dolerių, beveik dvigubai daugiau negu visos kitos šalys kartu sudėjus. Tačiau jau dabar girdėti balsų, teigiančių, jog JAV turėtų labiausiai rūpintis savo piliečių, o ne kitų šalių gerove.
Paklaustas apie galimą JAV paramos Ukrainai sumažėjimą vidurio kadencijos rinkimus laimėjus respublikonams, M.Katkus lrytas.lt pasakojo, kad yra keletas pagrindinių aspektų į kuriuos derėtų atsižvelgti – tai politiniai žaidimai ir izoliacionistų/libertarų flangas, perteikiantis Kremliaus žinutes.
Beje, jo manymu, vertėtų nepamiršti, kad respublikonų partijos žmonės yra vedami skirtingų įsitikinimų.
„Dėl požiūrio apie paramą Ukrainai yra tokie trys pagrindiniai aspektai. Pirmas aspektas yra tai, kad natūralu, jog kai vyksta rinkimų kampanija, pozicija turi vieną nuostatą, kuri šįkart ganėtinai drąsiai ir atsakingai teikia Ukrainai paramą, ką pripažino ir patys ukrainiečiai“, – nurodė M.Katkus. – Opozicijoje esanti partija, šiuo metu respublikonų, natūraliai stengiasi kritikuoti tos paramos įvairius aspektus. Tai tiesiog yra tam tikras politinis žaidimas, kuris nebūtinai reiškia, kad atėjus į valdžią ta politika kažkaip keisis.“
M.Katkaus nuomone, šis bruožas galioja daugeliui respublikonų, ypač partijos centre esantiems partiečiams, tokiems kaip atstovų rūmų pirmininkas ar senato pirmininkas.
Anot M.Katkaus, Respublikonų ir Demokratų partijos, yra sudarytos iš skirtingus požiūrius turinčių žmonių. Kai kurie iš jų savo įsitikinimu ar neįsigilinimu į situaciją yra anti-ukrainietiškų pažiūrų, t.y. nusiteikę prieš paramą Ukrainai, jos tęsimą ar didinimą.
„Respublikonų partijoje egzistuoja libertarinis partijos sparnas, kuris sudarytas iš skirtingų asmenybių. Vienas iš jų yra toks garsus finansininkas ir investuotojas, kuris labai aktyviai dalyvauja šiuose rinkimuose remdamas kelis jam artimus kandidatus, tokius kaip J.D. Vance’as, kuris Ohajuje besibalotiruodamas išsireiškė, kad Ukrainos siekiai nebus sėkmingi. Apskritai jis turi tokių dramatiškų pareiškimų, kuriais iš esmės atkartoja panašias frazes kaip ir Rusijos propagandistai“, – kalbėjo M.Katkus.
Kalbėdamas apie izoliacionistinių pažiūrų besilaikantį bloką Respublikonų partijoje, M.Katkus pabrėžė, kad šis neapsieina be kontraversiškų asmenybių.
„Izoliacionistinis blokas Respublikonų partijoje yra gan didelis ir susilieja su libertarų bloku, bet kartais tas libertarų blokas atrodo kartoja Kremliaus žinutes. Čia jau kalba eina apie populiarų partijoje politinį apžvalgininką ir laidų vedėją Tuckerį Carlsoną, kuris iš esmės beveik visą laiką nuo praeitų metų lapkričio, kai pradėjo kreipti dėmesį į Ukrainą, buvo visąlaik jei ne Rusijos, tai bent jau Viktoro Orbano pusėje – padarė kelias laidas pas Viktorą Orbaną. Jo nuolatinis abejojimas parama, klausimai – kam Amerikai reikia padėti Ukrainai išvis“, – lrytas.lt kalbėjo pašnekovas.
Anot M.Katkaus, T.Carlsonas yra vienas iš populiariausių nuomonės lyderių Respublikonų partijoje, taigi tokios nuostatos Ukrainos klausimais yra labai pastebimos.
Nors esama nuogąstavimų, kad šie radikalūs respublikonai mėgins mažinti paramą Ukrainai, tačiau ekspertai nurodo, kad užsienio politika keisis minimaliai.
Konstitucija ir ilgametė tradicija suteikia JAV prezidentui didelę laisvę nustatyti plačias užsienio politikos gaires. Galima tikėtis, kad kol J.Bidenas yra prezidentas, priešiškumas Rusijai ir Kinijai nemažės, Ukraina toliau bus palaikoma.
Vis dėlto, JAV Konstitucija numato, kad Atstovų Rūmai inicijuoja visus sprendimus dėl išlaidų. J.Bideno administracijos siūlymai dėl paramos Ukrainai, rinkimams tapus palankiems respublikonams, gali būti labiau koreguojami.
Kokie iššūkiai laukia ateityje?
Istorija ir dabartinės apklausos rodo, kad demokratai turi mažai šansų. 1934–2018 m. vidurio kadencijos rinkimai lemdavo 28 prarastas vietas Atstovų rūmuose ir 4 – Senate.
Dabartinė Demokratų partijos persvara Atstovų Rūmuose– vos 8, o Senate – absoliučiai minimali.
Prognozuodamas JAV vidurio rinkimų rezultatus, M.Katkus teigė, kad yra realu tikėtis pasikeitimų Kongrese.
„Aš manau galima tikėtis, kad Kongresą tikrai perims respublikonai. Dar nėra visiškai aišku, bet viskas krypsta į jų pusę. Akivaizdu, kad respublikonų kontrolės atveju, paramoje galimai atsiras kažkokių naujų faktorių, dėl kurių bus diskutuojama, – nurodė M.Katkus. – Visgi nemanau, kad amerikiečiai atsitrauktų ir tikiuosi kad neatsitrauks iš anti-putiniško pasaulinio bloko ir nenustos būti jo lyderiais“.
Verta paminėti, kad daugeliui JAV gyventojų esminis rinkimų klausimas, anot tyrimų – infliacija ir ekonomika. Šiais atžvilgiais respublikonai vertinami pozityviau, nei demokratai.
Tai reiškia, kad prezidentas J.Bidenas pirmą kartą nuo kadencijos pradžios susidurs su griežta Kongreso priežiūra. Respublikonų partijos pergalė Atstovų Rūmuose turės didelį poveikį vidaus politikai. J.Bideno administracija nebegalės priimti svarbių įstatymų prieš respublikonų valią.
Atstovų Rūmų respublikonai jau planuoja pradėti tyrimus dėl jo sūnaus ryšių su Kinija. Prognozuojama, kad jų akiratyje taip pat gali atsidurti pasitraukimo iš Afganistano ir imigracijos politikos klausimai.
Tarptautiniu mastu administracija neseniai išleido naują nacionalinio saugumo strategijos dokumentą, kuriame nusakoma arši konkurencija tarp JAV ir jų sąjungininkų vienoje pusėje bei Kinijos ir Rusijos kitoje.
J.Bideno vyriausybė taip pat susidurs su teisminiais procesais dėl savo politikos imigracijos, studentų paskolų grąžinimo ir aplinkosaugos srityje.
