Dideliais automobiliais atvažiuoja uniformuoti vyrai su ginklais. Pradeda loti šunys. Šeima pabunda, tiksliai žinodama, kas tuoj įvyks. Namuose atliekama krata. Atimami telefonai ir kompiuteriai. Tėvas, brolis ar kitas giminaitis vyras beveik visada įtariami terorizmu – kaltinimus jie neigia.
Tai tipiška scena Krymo totorių namuose Kryme, Ukrainos pusiasalyje, kurį nuo 2014 m. yra okupavusi Rusija. Paskelbęs aneksiją, Kremlius pradėjo kryptingą kampaniją prieš vietinius Krymo musulmonų gyventojus, kurie atvirai pasisakė prieš Rusijos okupacinį režimą. Krymo totorių išteklių centro (CTRC) duomenimis, 70 proc. visų pusiasalio politinių kalinių yra Krymo totoriai.
Ukrainos vyriausybė kartu su vietos ir tarptautinėmis žmogaus teisių grupėmis teigia, kad Rusija fabrikuoja administracines ir baudžiamąsias bylas prieš juos, siekdama nutildyti pasipriešinimą.
Praėjus beveik 8 mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Krymo totoriai tebėra apsimestinių teismo procesų taikinys. Jie taip pat prievarta mobilizuojami kovoti prieš Ukrainą Rusijos pusėje.
„(Rusijos vykdoma Krymo totorių mobilizacija) yra demonstratyvi akcija, kuria siekiama nubausti Krymo totorius... kurie visus šiuos metus nepalaikė okupantų, o dabar aktyviai palaiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir priešinasi karui“, – rugsėjo pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa.
Kadangi tarptautinis dėmesys sutelktas į daugybę Rusijos žiaurumų žemyninėje Ukrainos dalyje, daugelis Maskvos represijų prieš Krymo totorius lieka nepastebėtos.
Genocido istorija
Krymo totorių nerami santykių su Rusija istorija siekia XVIII amžių.
Turkų kilmės ukrainiečių etninė mažuma – Krymo chanatas – pirmą kartą valstybę įkūrė 1441 m.
Vos po trijų dešimtmečių ją užėmė Osmanų imperija, tačiau chanatas ir toliau turėjo didelį suverenitetą imperijoje.
1783 m., po ilgus metus trukusių rusų ir osmanų kovų, Krymas tapo Rusijos imperijos dalimi. Dėl Rusijos vykdomos žemės grobimo ir rusifikacijos politikos, įskaitant Krymo totorių nacionalinio judėjimo užgniaužimą, šimtai tūkstančių Krymo totorių buvo priversti bėgti. O iki 1939 m. kadaise Kryme dominavę gyventojai tapo mažuma – beveik 219 000 žmonių, arba vos 20 proc. gyventojų.
1944 m. sovietų režimas nepagrįstai apkaltino Krymo totorius masiniu bendradarbiavimu su naciais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą dvejus metus okupavo Krymo pusiasalį. Netrukus po to sovietų diktatorius Josifas Stalinas įsakė deportuoti visus Krymo totorius iš Krymo. Apytikriai 180 000 Krymo totorių – didžioji dalis tuometinių gyventojų – per tris dienas buvo susodinti į traukinius ir deportuoti į Rusijos Tolimuosius Rytus, daugiausia į Uzbekistaną.
Raudonosios armijos gretose kovoję Krymo totoriai vyrai buvo išsiųsti į darbo stovyklas. Pusė deportuotųjų mirė deportacijos metu arba per pirmuosius kelerius metus po perkėlimo dėl ligų ir bado.
Šią tragediją, vadinamą Sūrgunu, Ukraina pripažįsta genocidu.
Krymo totoriams buvo leista grįžti namo tik devintojo dešimtmečio pabaigoje, po beveik 40 metų tremties.
Vėl taikinys
2014 m. Rusijai neteisėtai aneksavus Krymo pusiasalį, Krymo totoriai vėl tapo atpirkimo ožiais.
Krymo totorių išteklių centro duomenimis, nuo 2014 m. baudžiamosiose bylose baudžiamojon atsakomybėn patraukti 188 Krymo totoriai.
Dauguma jų buvo apkaltinti terorizmu dėl tariamų ryšių su „Hizb ut-Tahrir“ – panislamiška politine partija, kuri teisėtai veikia Ukrainoje ir daugelyje pasaulio šalių, tačiau 2003 m. buvo uždrausta Rusijoje.
Rusijos valdžios institucijos įprastą islamo veiklą, pavyzdžiui, diskusijas ir maldas mečetėse, islamo literatūros skaitymą, naudojo kaip sąsajų su terorizmu įrodymą.
Krymo totoriai, taip pat jų sutuoktiniai patiria religinį profiliavimą – 2020 m. Rusijos valdžios institucijos apklausė kelias moteris, kad sudarytų atsivertusiųjų į islamą sąrašus, klausinėjo jų apie tikėjimą ir praktiką.
Kiti fiktyvūs kaltinimai buvo sabotažas, riaušių organizavimas, sąmokslas smurtu užgrobti valdžią ir separatizmas.
Šimtai žmonių taip pat buvo nubausti baudomis ir administraciniais areštais už tai, kad protestais, antikremliškais įrašais socialinėje žiniasklaidoje ir kitomis akcijomis reiškė nesutikimą ar solidarumą su savo bendruomene.
Tarptautinė bendruomenė, Ukrainos vyriausybė ir žmogaus teisių gynėjai mano, kad kaltinimai sufabrikuoti tik siekiant Kremliaus politinių tikslų. Kai kurie kaltinimai yra akivaizdžiai absurdiški, pavyzdžiui, kaltinimai terorizmu grindžiami islamo literatūra, rasta pas aklą, todėl negalintį skaityti žmogų.
Vienos naujausių Kremliaus aukų yra Narimanas Dželialovas ir broliai Achtemovai, Asanas ir Azizas. Rugsėjo 21 d. Rusijos teismas juos nuteisė atitinkamai 17,15 ir 13 metų kalėti griežto režimo kalėjime. Trys Krymo totoriai buvo nuteisti už sabotažą, nes neva kartu su Ukrainos saugumo tarnybomis rengė sąmokslą susprogdinti dujotiekį viename iš Krymo kaimų – šį kaltinimą jie neigia.
Ši byla įsidėmėtina, nes N.Dželialovas yra Krymo totorių liaudies Mejliso – bendruomenės savivaldos atstovaujamojo organo pusiasalyje, kurį Rusija 2016 m. taip pat uždraudė dėl „ekstremizmo“, – vadovo pirmasis pavaduotojas.
Mejliso pirmininkas Refatas Čubarovas, kuris nuo 2014 m. gyvena tremtyje Kijeve, taip pat buvo nuteistas už akių šešeriems metams kalėjimo už separatizmą.
Krymo totorių teisininkai nuolat atskleidžia šiurkščius Rusijos saugumo tarnybų ir teismų pažeidimus. Suimtieji nuolat praneša, kad yra mušami ir kankinami, įskaitant elektrošoką, grasinimus mirtimi ir egzekucijų imitacijas.
„Pagrindiniai Kryme vyraujantys pažeidimai pirmiausia yra šių bylų fabrikavimas sudarant melagingą įrodymų bazę, taip pat kaltės pripažinimai, liudytojų bauginimas ir kankinimų naudojimas tiek prieš liudytojus, tiek prieš kaltinamuosius“, – „Kyiv Independent“ sakė advokatas Nikolajus Polozovas.
N. Polozovas yra dirbęs su keliomis Krymo bylomis, tarp jų – su plačiai nuskambėjusiomis buvusio Mejliso pirmininko ir Krymo totorių nacionalinio judėjimo veterano Mustafos Džemilevo bylomis.
M.Polozovas taip pat gynė brolius Dželialovus ir Achtemovus.
Tiek Asanas ir Azizas Achtemovai, tiek keturi teismo pakviesti liudytojai – taip pat Krymo totoriai – Rusijos valdžios institucijų buvo kankinami, kad prisipažintų arba duotų melagingus parodymus, sakė N.Polozovas laikraščiui „Kyiv Independent“.
Kita įprasta Rusijos taktika – slaptų liudytojų, kurių tapatybė slepiama neva saugumo sumetimais, pasitelkimas. Tai Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentai, policijos pareigūnai arba vietiniai gyventojai, turėję teisinių problemų ir sutikę duoti melagingus parodymus mainais už nebaudžiamumą, aiškino advokatas.
Valdžios institucijos neleidžia apklausti šių liudytojų – vien vienoje byloje teismas atmetė daugiau kaip šimtą N.Polozovo klausimų, kurie galėtų kaip nors susieti liudytojus su nagrinėjama byla.
Karo šešėlis
Daugelį metų pagrindinė Krymo totorių rėmimo priemonė buvo žiniasklaida. Tačiau kai vasario 24 d. prasidėjo totalinis Rusijos karas, žiniasklaidos dėmesys, kuris ir taip buvo menkas, praktiškai išnyko.
„Iš Ukrainos plūsta baisių naujienų lavina... tam tikra prasme kovos ir pasipriešinimo lygis, kuris egzistuoja Kryme, dar yra pakenčiamas, palyginti su tuo, kas dabar vyksta su žmonėmis Ukrainoje“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė viena iš pagrindinių Krymo totorių aktyvisčių ir žurnalistė Lutfija Zudijeva.
L. Zudijeva dirba pagrindinėje pusiasalio pelno nesiekiančioje organizacijoje „Krymo solidarumas“, kurią po aneksijos įkūrė totoriai.
Kol pasaulio dėmesys buvo nukreiptas kitur, Rusijos represijos Kryme tęsėsi ir netgi pasiekė naują lygį.
„Buvo tam tikros raudonos linijos, kurių Rusijos saugumo pajėgos neperžengė iki vasario mėn., pavyzdžiui, moterų ir teisininkų persekiojimas“, – pasakojo L.Zudijeva.
Pavasarį Rusijos valdžios institucijos pagrobė ir kankino su vietos žmogaus teisių iniciatyvomis dirbusią aktyvistę ir žurnalistę Iryną Danylovych. Ji buvo apkaltinta tuo, kad savo akinių dėkle gabeno 200 g sprogmenų, kurie, jos teigimu, buvo pakišti.
Po kelių mėnesių Rusija atėmė licencijas iš trijų žinomų Krymo totorių advokatų ir uždraudė jiems ginti klientus baudžiamosiose bylose – pasak vieno iš advokatų Nazimo Šeichmambetovo, tai beprecedentis žingsnis.
Nors, palyginti su 2020 ir 2021 m. pirmaisiais šešiais mėnesiais, bendras Krymo totorių namuose atliktų kratų ir areštų skaičius sumažėjo, žurnalistė teigė, kad atsirado naujų pavojų.
2022 m. kovą Rusija priėmė įstatymus, kuriais kriminalizuojama vieša jos kariuomenės diskreditacija, iš esmės uždraudžiant bet kokį nesutikimą, išreikštą prieš jos karą Ukrainoje.
„Šie įstatymai pirmiausia nukreipti prieš žurnalistus, žmogaus teisių aktyvistus ir teisininkus... ir Kryme šie teisės aktai taikomi lygiai taip pat, kaip ir Rusijoje“, – sakė L.Zudijeva.
Mobilizuojamas priešas
Dar vienas smūgis Krymo totorių bendruomenei buvo suduotas, kai Kremlius rugsėjo 21 d. paskelbė vadinamąją „dalinę mobilizaciją“ Ukrainoje kovojančiai savo kariuomenei sustiprinti.
Ukrainos vyriausybė teigė, kad Rusija mobilizuoja neproporcingai daug Krymo totorių, ieško suaugusių vyrų Krymo totorių kaimuose ar kitose jų susibūrimo vietose. Skaičius sunku įvertinti, tačiau, pasak Krymo aktyvistų, per pirmąsias tris mobilizacijos dienas buvo pašaukta mažiausiai 1 500 totorių.
Krymo totorių bendruomenės pasipiktinimas paskatino reaguoti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame mobilizaciją pavadino „dar vienu Rusijos genocidinės politikos elementu“.
„Kriminaline mobilizacija Rusija naudojasi ne tik siekdama pratęsti žmonių kančias Ukrainoje ir dar labiau destabilizuoti pasaulį, bet ir fiziškai sunaikinti vyrus – Rusijos kontroliuojamose teritorijose gyvenančių vietinių tautų atstovus... Tai apskaičiuota imperinė politika“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak T.Taševos, okupuotos teritorijos vietos gyventojų įtraukimas į okupuojančios valstybės ginkluotas formuotes yra karo nusikaltimas.
Viena iš tokios politikos priežasčių yra „susikaupęs kerštas“ Krymo totorių gyventojams, teigė T.Taševa.
„Kerštas už Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto palaikymą... Ir už aktyvų pasipriešinimą okupacijai ir represijoms. Už nepaklusimą Rusijos represinei mašinai. Ir, žinoma, už žmogaus teisių gynėjų darbą“, – kalbėjo ji.
T.Taševa taip pat mano, kad Kremlius galbūt bando sugriauti Krymo totorių ir kitų Ukrainos piliečių santykius, tikėdamasis ateityje iš šio konflikto pasipelnyti – tokia taktika garsėja Rusijos saugumo tarnybos.
Ukrainos vyriausybė paviešino patarimus, kaip pasislėpti nuo mobilizacijos Kryme, ir net skatino Krymo totorius ir kitus ukrainiečius pasiduoti ir vietoj to kovoti su Ukrainos kariuomene.
Pasak L.Zudijevos, Krymo totoriai, dar kartą pasipriešindami Rusijos okupacijai, stengiasi išvengti mobilizacijos.
„Jiems Rusijos kariuomenė yra ta pati kariuomenė, kuri 1944 m. jų senelius ir prosenelius sodino į traukinius (per deportaciją), – sakė ji. – Daugeliui tai yra istorinės atminties klausimas.“
Parengta pagal „Kyiv Independant“ inf.
