„Įsivaizduokite, kad esate muzikantas ir savo dainos žodžius ar akordus regite prieš akis. Arba esate sportininkas ir galite matyti savo biometrinius duomenis, įveiktą atstumą, kitą jums reikalingą informaciją“, – pasakojo Steve’as Sinclairas iš išmaniuosius kontaktinius lęšius kuriančios įmonės „Mojo“.
Kompanija dabar ruošiasi pradėti jų sukurtų išmaniųjų kontaktinių lęšių testavimą su žmonėmis. Šie įrenginiai yra lyg kompiuteriai, įtaisyti naudotojo akyje.
Tokie kontaktiniai lęšiai ne tik koreguoja žmogaus regėjimą, bet ir turi mažytį skystųjų kristalų ekraną, išmaniuosius jutiklius ir baterijas.
Padėtų diagnozuoti ligas
„Sukūrėme tai, ką vadiname visas funkcijas turinčiu prototipu, kuris išties veikia ir kurį galima nešioti, netrukus pradėsime jo bandymus, – teigė S.Sinclairas. – Dabar laukia įdomioji dalis – imsimės našumo ir galios optimizavimo, nešiosime tokius lęšius vis ilgiau, kad įrodytume, jog jų galima neišsiimti visą dieną.“
Kiti išmanieji lęšiai yra kuriami duomenims apie žmogaus sveikatą rinkti.
Tokie lęšiai suteiktų galimybę asmeniui savarankiškai stebėti ir sekti savo akispūdį arba gliukozės kiekį ašarose, teigia Rebecca Rojas, Kolumbijos universiteto optometrijos mokslų dėstytoja. Pavyzdžiui, gliukozės kiekį ypač atidžiai turi sekti diabetu sergantys žmonės.
„Juos taip pat būtų galima naudoti kaip prietaisą, kuris kas tam tikrą laiką išskiria vaistus, o tai būtų naudinga ligų diagnostikai ar gydymui. Smagu matyti tokią didelę technologijų pažangą ir jos suteikiamą galimybę pagerinti pacientų gyvenimą“, – pabrėžė R.Rojas.
Šiuo metu vykdomi tyrimai siekiant sukurti kontaktinius lęšius, kurie rinktų tam tikrus biologinius duomenis, tokius kaip šviesos lygis, ašarose esantis vėžinių molekulių ar gliukozės kiekis. Taip būtų galima diagnozuoti ir gydyti įvairiausius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, akių ligas, diabetą ar net onkologines ligas.
Išmanūs sprendimai
Sario universiteto (Jungtinė Karalystė) komanda sukūrė išmanųjį kontaktinį lęšį su fotodetektoriumi optinei informacijai gauti, temperatūros jutikliu galimoms ragenos ligoms diagnozuoti ir gliukozės jutikliu, kuris seka gliukozės kiekį ašarose.
„Pagaminome jį itin plokščią, su labai plonu tinklelio sluoksniu, o visus jutiklius įdėjome tiesiai ant kontaktinio lęšio, kad jie liestųsi prie akies ir ašarų, – pasakojo Sario universiteto energijos kaupimo ir bioelektronikos mokslų daktaras Yunlong Zhao. – Toks lęšis kur kas patogesnis, nes yra lankstesnis, o dėl tiesioginio kontakto su ašaromis pateikia tikslesnius jutimo rezultatus.“
Bet, nepaisant atsiveriančių galimybių, išmaniųjų lęšių technologijos vis dar turi įveikti daugybę kliūčių.
Vienas iššūkių yra baterijos. Kadangi jos turi būti neįtikėtinai mažos, kyla abejonių, ar bus pakankamai pajėgios.
„Mojo“ siekia, kad jų lęšiai galėtų veikti visą dieną be papildomo įkrovimo.
„Manome, kad žmogus lęšyje pateiktą informaciją matys ne nuolat, o trumpomis akimirkomis per visą dieną. Realus baterijos veikimo laikas priklausys nuo to, kaip ir kokiu dažniu įrenginys bus naudojamas, visai kaip ir šiandieninių išmaniųjų telefonų ar laikrodžių“, – aiškino kompanijos atstovas.
Ar užtikrins privatumą?
Dar vienas dalykas – privatumas. Klausimai dėl to keliami dar nuo 2014 metų, kai „Google“ pristatė savo sukurtus išmaniuosius akinius, kurie daugelio yra laikomi visiška nesėkme.
„Bet koks lengvai nepastebimas įrenginys su kamera, leidžiančia vartotojui fotografuoti ar daryti vaizdo įrašus, kelia pavojų pašalinių asmenų privatumui, – sakė Danielis Leuferis iš skaitmenines teises siekiančios užtikrinti grupės „Access Now“. – Išmanieji akiniai turi daugiau galimybių perspėti pašalinius žmones, kai jie yra filmuojami, pavyzdžiui, užsidega raudona įspėjamoji lemputė.
Bet sunku suvokti, kaip panašią funkciją būtų galima integruoti į kontaktinius lęšius.“
Modernių lęšių kūrėjai taip pat turės užtikrinti jų produktą naudojančių asmenų duomenų saugumą.
Kad išmanieji lęšiai iki galo atliktų savo funkciją, jie turi sekti naudotojo akių judesius, o tokie ir panašūs duomenys gali atskleisti labai daug.
„O jeigu šie įrenginiai rinks ir dalinsis duomenimis apie tai, į ką aš žiūriu, kiek laiko į tai žiūriu, ar žiūrint į tam tikrą asmenį padažnėja mano širdies pulsas, ar pradedu prakaituoti, kai man užduodamas tam tikras klausimas?“ – klausia D.Leuferis.
„Tokio tipo jautrūs duomenys gali būti naudojami darant įvairiausias, bet nebūtinai teisingas išvadas apie bet ką: nuo mūsų seksualinės orientacijos iki to, ar mes sakome tiesą tardymo metu, – pridūrė skaitmeninių teisių žinovas. – Nerimauju, kad tokie įrenginiai kaip išplėstinės realybės akiniai ar išmanieji kontaktiniai lęšiai bus laikomi potencialiais jautrių duomenų rinkimo įrankiais.“
Savo ruožtu „Mojo“ atstovas teigia, kad visi surinkti duomenys yra apsaugoti ir jais nėra dalijamasi.
Nerimas ir optimizmas
Be to, kyla susirūpinimas ir dėl problemų, su kuriomis gali susidurti visi kontaktinius lęšius kasdien nešiojantys asmenys.
„Bet kokie lęšiai, jeigu jais nėra tinkamai rūpinamasi arba jeigu jie netinkamai nešiojami, gali kelti pavojų akims.
Kaip ir su bet kokiu kitu medicininiu prietaisu, turime užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas pacientų sveikatai, o nauda būtų didesnė už riziką, – pabrėžė R.Rojas iš Kolumbijos universiteto. – Nerimauju dėl nešiojimo taisyklių nesilaikymo, prastos lęšių higienos ir per ilgo jų laikymo akyse.
Tai gali lemti įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, sudirgimą, uždegimą, infekcijas, kitus pavojus akims.“
Tikimasi, kad „Mojo“ lęšiai galės būti naudojami net iki metų, bet S.Sinclairas pripažįsta, kad tai kelia nemažai rūpesčių.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad išmanieji lęšiai gali būti užprogramuoti nustatyti, ar jie yra pakankamai švarūs, ir netgi įspėti vartotojus, kai ateina laikas lęšį pakeisti.
Įmonė taip pat planuoja bendradarbiauti su akių gydytojais dėl receptų išrašymo ir pacientų stebėjimo.
„Sukūrus tokį produktą kaip išmanieji lęšiai nereikia tikėtis, kad visi prie jų pripras jau pirmą dieną, – teigė S.Sinclairas. – Kaip ir su visais kitais produktais, prireiks nemažai laiko. Tačiau manome, kad visi mūsų regėjimo įrankiai ilgainiui taps išmanūs.“
Parengta pagal BBC inf.
