Akcijų birža atidaryta prieš 17 minučių, ir Leonas Coopermanas paėmė telefoną pasitikrinti, kiek uždirbo. Jis paskambino privačia linija savo brokeriams Naujajame Džersyje, kaip tai daro keliolika kartą kiekvieną dieną.
„Neblogas rytas?“ – paklausė.
„O taip. Rinka nestabili, bet jūs pakilote.“
„Sakykite skaičius.“
„Atrodo, apie šešis ar septynis milijonus.“
„Gerai. Ačiū. Pasistenkime išsilaikyti“, – pasakė L.Coopermanas.
78-erių verslininkas padėjo ragelį ir toliau stebėjo, kaip jo kompiuterio ekrane kiekvieną minutę akcijų biržos grafiko kreivė kilo aukštyn, braižydama dar vieną puikią Amerikos milijardieriaus dieną. Pro kabineto duris buvo matyti, kaip jo žmona išeina savaitinės bridžo partijos, o grupelė golfo žaidėjų pradeda žaidimą privačiame aikštyne.
L.Coopermanas per metus mažiausiai 183 dienas gyvena Floridoje, kad pasinaudotų nedideliais mokesčiais šios valstijos rezidentams, ir nuo 7 val. ryto iki vidurnakčio dažniausiai sėdi prie darbo stalo prižiūrėdamas daugiau nei 2,5 milijardo dolerių (2,2 mlrd. eurų) kapitalą, kurį užsidirbo tapęs investuotoju ir rizikos draudimo fondo vadovu.
Sukasi pinigų mašina
Maždaug nuo 1975-ųjų L.Coopermanas uždirba daugiau, nei jo šeima gali išleisti. Bėgant laikui verslininkas suvokė, kad pinigų uždirbimas nėra asmeninis poreikis, o labiau žaidimas, kurį jis gali žaisti ir laimėti.
Amerikietis investavo, prekiavo akcijomis, skolino, dovanojo ir kasdien stebėjo, kaip jo sąskaitos perauga bet kokius jo poreikius, norus, o kartais – ir suvokimą.
„Negaliu sakyti, kad dabar jau visi pinigai yra žaidimas, bet kam dar galiu juos leisti?“ – kartais susimąsto L.Coopermanas.
Jo žmonos spinta yra didesnė nei butas, kuriame jis užaugo pietiniame Bronkse. Dabar Coopermanų name yra specialiai projektuotas bekraštis baseinas, į kurį šeimininkas per penkerius metus neįlipo nė karto.
Tų 745 JAV milijardierių turtas – didesnis nei sudėjus viską, ką turi 60 proc. JAV namų ūkių (žiūrint nuo apačios). Ši praraja kasdien tik auga.
L.Coopermanas akcijų biržoje vidutiniškai uždirba 4788 dolerius (4222 eurus) kiekvieną minutę, per dieną – 1,9 mln. dolerių (1,67 mln. eurų), o per visus 2021 metus – 700 mln. dolerių (617 mln. eurų).
Viską pasiekė pats
Jungtinėse Valstijose didėjant socialinei atskirčiai išaugo ir neapykanta turtingiausiems.
„Milijardierių Amerikoje apskritai neturėtų būti!“ – pyko žmogus vienoje žinučių, kurią L.Coopermanas gavo po televizijos laidos, kurioje dalijosi patarimais akcijų biržos dalyviams.
„Ateis diena, kai pulsime jus su šakėmis“, – rašoma kitoje.
Girdėdamas kritiką milijardieriams L.Coopermanas bando suprasti: ką jis padarė ne taip? Kokią taisyklę sulaužė?
Jis gimė skurdžioje emigrantų iš Lenkijos šeimoje, jie kapitalistinėje ekonomikoje laikėsi apačioje. Jis lankė paprastas valstybines mokyklas, turėjo imti paskolas, kad taptų pirmuoju šeimoje, pabaigusiu aukštąjį mokslą. Jis dirbo 80 valandų per savaitę, priėmė protingus sprendimus, pasinaudojo sėkme, susikrovė turtus sau ir savo klientams, o valstybei sumokėjo milijonus dolerių mokesčių.
Jis gyvena su ta pačia žmona 57 metus, užaugino du vaikus, jie padovanojo tris anūkus, kurie padeda nuspręsti, kaip didžiausią jo pinigų dalį atiduoti ilgai eilei labdaros organizacijų.
„Mano gyvenimas yra amerikietiškos svajonės įsikūnijimas“, – ištarė L.Coopermanas atsiimdamas apdovanojimą viename labdaros renginių.
Jis visada save matė kaip tipišką pasakos apie skurdžių, virtusį turtuoliu, herojų. Tačiau dabar žmonės jame regi gobšų blogiuką pasaulyje, kuriame nelygybė šoka pasiutpolkę.
Nesišvaisto kaip kiti
Ką žmonės galvoja apie milijardierius, L.Coopermanas puikiai supranta. Jis yra prisiskaitęs pasakojimų apie savo „nesaikingumą“ ir „ekstravaganciją“, kai ką pats regėjo, bet gyvena kitaip.
L.Coopermanas neišleido 238 mln. dolerių (210 mln. eurų) už butą Niujorke, kaip vieno rizikos draudimo fondų vadovas Kenas Griffinas. Jis neatostogauja nuosavoje privačioje saloje Belize kaip Billas Gatesas ir nekelia sau gimtadienio švenčių už 10 mln. dolerių (8,8 mln. eurų) su kupranugariais ir akrobatais kaip investuotojas Stephenas Schwarzmanas.
Jis neišleidžia 70 tūkst. dolerių (62 tūkst. eurų) per metus vien plaukų priežiūrai kaip Donaldas Trumpas ir neperka didžiulio formaldehide saugomo ryklio už 8 mln. dolerių (7 mln. eurų) kaip Stevenas Cohenas. Jis neišleido milijardo visokiems meno kūriniams kaip žiniasklaidos magnatas Davidas Geffenas ir neskyrė 23 mln. dolerių (20,3 mln. eurų) asmeniniams apsaugininkams kaip „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.
Jis neturi erdvėlaivių kaip Elonas Muskas ir Jeffas Bezosas ar asmeninio „Boeing 767“ kaip Sergejus Brinas, ar sovietinių laikų naikintuvo kaip Larry Ellisonas, ar 215 mln. dolerių (190 mln. eurų) vertės jachtos su sraigtasparnių nusileidimo aikštele ir baseinu kaip Steve’as Wynnas, ar asmeninio traukinio su trimis liukso kabinomis kaip Johnas Paulas DeJoria, ar 5 mln. dolerių (4,4 mln. eurų) vertės automobilių kolekcijos kaip Kylie Jenner.
Po savo rajoną L.Coopermanas važinėja 25 metų senumo „Schwinn“ dviračiu arba „Hyundai“ automobiliu, kai keletą kartų per savaitę reikia sutvarkyti reikalus.
Tėvai vertėsi sunkiai
Patikrinęs akcijų kreivę ekrane L.Coopermanas pakėlė telefono ragelį paskambinti į kitą kabinetą koridoriaus gale savo žmonai Toby.
„Vėliau važiuosiu į „Costco“ parduotuvę paimti avienos kepsnių“, – pasakė vyras.
„Ar reikia dar ko nors?“ – paklausė ji.
„Nemanau. Bet pažiūrėsiu, kokių yra akcijų.“
Jie kartu nuo tada, kai 1962 m. susipažino Hunterio koledže. Tais laikais semestras valstybiniame Niujorko universitete kainavo 24 dolerius ir visi tikėjo, kad nauja karta gyvens geriau už savo tėvus.
Toby buvo sunkiai besiverčiančio pagalvių užvalkalų pardavėjo iš Rumunijos dukra. Iš Lenkijos būdamas trylikos į JAV atvykęs Leono tėvas dirbo santechniko padėjėju, niekada nebaigė mokyklos, plušo šešias dienas per savaitę, o mirė gavęs širdies smūgį, kai laiptais į ketvirtą aukštą nešė kriauklę.
Iš tėvo L.Coopermanas nepaveldėjo daug turto, tik įsitikinimą, kad su ryžtu ir sunkiai dirbant įmanoma užlipti socialinėmis kopėčiomis į viršų.
L.Coopermanas vasaromis dirbo padavėju, paskui – „Xerox“ kopijavimo centre, o vakarais lankė verslo mokyklą.
Kai pradėjo dirbti „Goldman Sachs“ analitiku, jo atlyginimas buvo 12 500 dolerių (11 tūkstančių eurų) per metus, o savo kolegoms kalbėdavo, kad kapitalizmas yra kaip kova dėl išlikimo Afrikos safaryje ir esmė – elgtis kaip liūtui arba gazelei medžioklėje. „Vos saulė pakyla, turi bėgti“, – sakė L.Coopermanas.
Per devynerius metus „Goldman Sachs“ jis pakilo iki partnerio. Per dešimt – tapo milijonieriumi.
Sūnūs ilgai neregėjo turtų
Toby ir Leonas Coopermanai turėjo išmokti gyventi turtingai ir nuspręsti, kaip nešvaistyti pinigų.
Toby patiko dirbti vaikų su specialiaisiais poreikiais mokytoja, todėl ji tai darė toliau, bet savo atlyginimą dovanodavo mokyklai. Devintajame dešimtmetyje jie nusipirko namą Naujajame Džersyje už 325 tūkst. dolerių (287 tūkst. eurų) ir tik vėliau pasistatė kitą Floridoje už 5 mln. dolerių (4,4 mln. eurų).
Pora nerimavo, kad jų vaikai nebus motyvuoti, jei turės milžinišką palikimą, todėl nedidelę savo turto dalį įdėjo į taupomąją sąskaitą, kurią sūnūs galėjo paliesti tik sulaukę 35-erių.
Tuo metu vienas jau sėkmingai dirbo versle, o kitas tapo aplinkosaugos mokslų daktaru.
L.Coopermanas, palikęs „Goldman Sachs“, įkūrė savo rizikos draudimo fondą „Omega“. Per du dešimtmečius jo milijonai augo po 14 proc. per metus, ir Coopermanai tapo vienais iš kelių šimtų milijardierių Amerikoje.
Didžiąją savo turto dalį jie nusprendė aukoti.
150 mln. dolerių (132 mln. eurų) ligoninei Naujajame Džersyje, 50 mln. (44 mln. eurų) stipendijoms Niuarko moksleiviams, 40 mln. (35 mln. eurų) Kolumbijos verslo mokyklai, dar tiek pat – Hunterio koledžui, 30 mln. (26 mln. eurų) scenos menams, 25 mln. (22 mln. eurų) Žydų šeimos fondui, 20 mln. (17,6 mln. eurų) medicinos slaugytojoms, 15 mln. (13,2 mln. eurų) maisto bankams – sąrašas be pabaigos.
Tačiau nesvarbu, kiek pinigų Coopermanai aukotų, jų turtas vis augo, o vidutinės klasės pajamos nedidėjo. Per pastaruosius 50 metų atskirtis tarp skurdžių šeimų ir vos 0,1 proc. gyventojų sudarančio JAV turtingiausio sluoksnio išaugo daugiau nei dešimt kartų.
„Ši šalis depresiniais būdais juda neteisinga kryptimi“, – sakė L.Coopermanas.
Aukoja daug, bet vis turtėja
Verslininkas tiki meritokratiniu kapitalizmo idealu – kai už nuopelnus yra atitinkamai atlyginama.
Tačiau galimybės JAV daug priklauso nuo rasės, lyties ir vis labiau – nuo starto pozicijos. Vaikai iš nepasiturinčių šeimų smunka vis žemiau. L.Coopermanas įsitikinęs, kad geriausias sprendimas – universitetinis išsilavinimas, bet studijų kainos Amerikoje kyla kosminiu greičiu.
Coopermanai nusprendė, kad neužtenka aukoti pusės savo turto: jie užsimojo kilniems tikslams dovanoti daugiau nei 90 proc.
Užuot išėjęs į ramią pensiją, L.Coopermanas nutarė toliau prižiūrėti savo investicijas, kad turėtų daugiau pinigų labdarai.
„Gėda tam, kas miršta turtingas“, – tokią Andrew Carnegie citatą ant savo darbo stalo pasidėjęs L.Coopermanas.
Bet šiandien jis vis dar turtingas ir nenustoja turtėti.
Investuotojas patikrino akcijų biržos kreivę – per penkias valandas uždirbta 2,6 mln. dolerių (2,3 mln. eurų). Rinka kyla, rinka krinta.
„Ar yra prasmės sėdėti visą dieną priešais ekranus, uždirbti pinigus, kurių nematau, kad paskui galėčiau juos atiduoti kam nors, ko nepažįstu?“ – svarstė labdarai beveik viską perleidžiantis milijardierius.
Pradėti dabar – sunkiau
Po brolio mirties L.Coopermanas dažniau susimąsto: galbūt yra geresnių būdų praleisti savo dienas?
Taigi vieną popietę, uždarius akcijų biržas, jis išjungė kompiuterį ir nuvažiavo į Floridos Atlanto universitetą, kur buvo pakviestas pakalbėti su studentais iš nepasiturinčių šeimų apie karjerą ir savo vertybes.
„Patikėkite manimi, turiu daug bendro su jumis, – sakė L.Coopermanas pristatydamas apie savo kelią iš mažo butuko iki vieno turtingiausių amerikiečių. – Aš sunkiai dirbau. Norėjau laimėti.
Tikiu kapitalizmu. Turime geriausią ekonomikos sistemą pasaulyje.“
Jis bandė įsivaizduoti, ką reikštų pradėti nuo nulio ne 1960 m., o 2022-aisiais, kai atskirtis tarp turtingiausiųjų ir kitų padidėjo dešimt kartų. Bet L.Coopermano tikėjimas amerikietiškąja svajone reiškė, kad jis turi tikėti studentų galimybėmis vieną dieną stovėti jo vietoje.
„Galiu kalbėti tiek apie buvimą turtingam, tiek skurdžiumi, – sakė milijardierius ir neabejodamas pridūrė: – Būti turtingam yra geriau.“
Parengta pagal „Washington Post“ inf.
