Pasak Ukrainos kariuomenės vadų ir vyriausybės pareigūnų, dauguma Rusijos kariškių, kurie vasario 27 d. įvažiavo į Bučą buvo etniniai čečėnai.
Barzdoti ir stambūs, apsirengę naujomis, puikiai prigludusiomis uniformomis ir nešini automatais, jie tikėjosi trečiąją karo dieną prasibrauti pro žaliuojantį priemiestį į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir įžengti į Ukrainos sostinę.
Jie vadinami „kadyrovcais“ pagal savo lyderio Ramzano Kadyrovo, prokremliško Čečėnijos vadovo, pavardę.
Žmogaus teisių grupės, liudininkai ir išgyvenusieji dešimtmečius kaltino juos neteisminėmis žmogžudystėmis, pagrobimais ir R.Kadyrovo konkurentų bei kritikų kankinimais, taip pat persekiojimu religiniu pagrindu ir LGBTQ čečėnų.
Mėnesį prieš karą R.Kadyrovas patyrė viešųjų ryšių katastrofą.
Sausio mėn., vykdydami kampaniją, kurios tikslas – nutildyti jo kritikus, bauginant jų artimuosius, šie R.Kadyrovui lojalūs asmenys pagrobė R. Kadyrovą peikusio teisėjo motiną Zaremą Musajevą ir prievarta iš vakarinio Rusijos miesto Nižnij Novgorodo išvežė ją į Čečėniją.
Rugsėjį internete paskelbtą peticiją dėl R.Kadyrovo nušalinimo, kurią paskelbė dabar įkalintas opozicijos lyderis Ilja Jašinas, pasirašė šimtai tūkstančių žmonių – tai retas reiškinys Vladimiro Putino valdomoje autoritarinėje Rusijoje.
Čečėnijos valdovui desperatiškai reikėjo pataisyti susigadintą įvaizdį.
Jis pasiuntė savo karius, kurie oficialiai priklauso Rusijos nacionalinei gvardijai, vadovauti žaibiškam Ukrainos puolimui, tikėdamasis pasigirti savo triumfu Kremliuje ir per nacionalinę televiziją.
„Aktyvus dalyvavimas puolime pirmosiomis karo dienomis R.Kadyrovui buvo viešųjų ryšių poreikis“, – „Al Jazeera“ sakė Ukrainos teisių grupės „Euromaidan-SOS“, fiksuojančios įtariamus Rusijos karių žiaurumus, atstovas Michailas Savva.
„R.Kadyrovas norėjo, kad jo žmonės užimtų Kijevą“, – aiškino M.Savva, kuris pirmąsias karo savaites praleido užimtuose priemiesčiuose palei strategiškai svarbų Žytomyro greitkelį, jungiantį Kijevą su centrine Ukraina.
Likus dviem dienoms iki kolonos įžengimo į Bučą, R.Kadyrovas kreipėsi į 12 000 kariškių Čečėnijos administracinėje sostinėje Grozne ir įsakė jiems šturmuoti Kijevą. Jis taip pat paskelbė neaiškiai suformuluotą įspėjimą visiems kitiems prieš V.Putiną nusiteikusiems asmenims.
„Dabar Kijevas, o paskui visi, kas ketina susipykti su mūsų puse“, – sakė jis.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, vasario pabaigoje į Ukrainą atvyko mažiausiai 1 200 Kadyrovcų, manoma, kad vėliau prie jų prisijungė dar šimtai.
Bučos gynyba
Kadyrovcai – ir keli etniniai rusų kariškiai, kaip rodo vėliau iš jų kūnų paimtos tapatybės kortelės, – vasario 27 d. rytą pradėjo judėti link Bučos.
Jie tikėjosi prisijungti prie didesnės kolonos Žytomyro greitkelyje ir žengti į Kijevą. Sėdėdami transporto priemonėse kadyrovcai buvo tokie nerūpestingi, kad dainavo sufijų religines giesmes.
Tačiau jų lengva kelionė ilgai netruko.
„Aš juos išgirdau. Ir aš juos užmušiau“, – nurodė Bogdanas Javorskis „Al Jazeera“.
Lieknas 39-erių metų vyras, turintis du diplomus ir nedidelę transporto įmonę, buvo vienas iš 22 ukrainiečių savanorių iš Bučos, kuriems padėjo karo veteranai iš centrinės Ukrainos, užklupusių koloną sankryžoje priemiestyje.
Aštuoni savanoriai turėjo tik Molotovo kokteilius. Likusieji turėjo automatus AK-74, granatsvaidį ir 10 mažesnių vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių, kuriais ką tik išmoko naudotis.
Jie šaudė iš šautuvų, kad atitrauktų kadyrovcų dėmesį, pataikė į du šarvuotus transporterius APC granatomis, kad kolona nejudėtų – ir apipylė juos Molotovo kokteiliais.
Čečėnai atsakė ugnimi iš savo APC patrankų, kulkosvaidžių ir automatų, todėl ore pasipylė kulkos, – prisiminė B.Javorskis.
Jie nukovė vieną iš ukrainiečių, neįgalų karo veteraną, kuris kovodamas su separatistais pietrytiniame Donbaso regione neteko abiejų kojų, ir dar kelis sužeidė.
Tačiau ukrainiečiai, kuriems beveik baigėsi kulkos, sugebėjo nuvilkti sužeistuosius į savo automobilius ir spruko nuo kadyrovcų, kurie juos persekiojo pėsčiomis ir BPC.
Persekiojimo metu B.Javorskis iškvietė oro antskrydį prieš koloną, ir du Ukrainos naikintuvai ją subombardavo, sunaikindami 12 APC.
„Parodėme šiai „TikTok“ armijai, kas jie tokie“, – sakė B.Javorskis, turėdamas omenyje dešimtis šmaikščių vaizdo įrašų, kuriuos kadyrovcai paskelbė socialinėje žiniasklaidoje apie savo vaidmenį kare.
Stebėtojai sako, kad šie vaizdo įrašai yra surežisuoti ir skirti vidaus auditorijai, o R.Kadyrovas juose vaizduojamas kaip politikas, kurio reikia bijoti.
„Jam reikia reklamos, kad išlaikytų savo siaubingą įvaizdį, „Putino pėstininko“, kuris yra ypač artimas [Putinui], įvaizdį“, – teigė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Jamestown Foundation“ gynybos analitikas iš Rusijos Pavelas Luzinas.
Ukrainos žiniasklaida kelis mėnesius tyčiojosi iš filmuotos medžiagos.
„R.Kadyrovo „TikTok“ pajėgos paskelbė savo tikros kovos su šviesoforu ir tuščiu pastatu vaizdo įrašą“, – rašoma vienoje antraštėje.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida noriai naudojo šiuos vaizdo įrašus savo reportažuose, padėdama R.Kadyrovui sukurti iliuziją, kad jo kariai atliko pagrindinį vaidmenį įsiveržime.
Pasak buvusio rusų samdinio, kovojusio šalia čečėnų kovotojų Sirijoje, nė viename vaizdo įraše nematyti tikrų karinių veiksmų ir jie dažniausiai yra surežisuoti.
„Jų sėkmė neabejotinai išpūsta, manau, kad jie labai nedaug prisidėjo prie įsiveržusių pajėgų karinio potencialo“, – sakė Maratas Gabidullinas, vadovavęs prezidento Basharo al Assado vyriausybės būriui, kovojusios prieš privačios „Wagner“ armijos bū
„Jie niekada nebuvo aktyvi, grėsminga karinė jėga. Jie niekada nebuvo naudojami kaip šturmo grupės“, – „Al Jazeera“ sakė M. Gabidullinas.
Jis teigė, kad vienas „kadyrovcų“ būrys prisijungė prie „Wagner“ grupės Sirijoje R.Kadyrovo prašymu, tačiau buvo išformuotas po to, kai jie supanikavo per pirmąjį susidūrimą su prieš B. Assadą nusistačiusiais sukilėliais.
M.Gabidullinas sakė, kad nors kai kurie etniniai čečėnai yra „puikūs kariai“, kadyrovcai nėra tokie drąsūs ir pasirengę mūšiui.
Pranešama, kad Kremlius anaiptol nėra entuziastingai nusiteikęs dėl jų kovos būdo.
„Jie su niekuo nederino savo veiksmų, jie judėjo chaotiškai, cituodami R.Kadyrovo arba jo būrio įsakymus“, – internetiniam leidiniui „Kit“ sakė vienas Kremliaus pareigūnas.
Praėjus kelioms dienoms po karo pradžios R.Kadyrovas suprato, kad užimti Kijevo neįmanoma – ir pakeitė strategiją.
„Jie saugojo užnugarį, valė užimtas teritorijas ir atliko „blokuojančių būrių“ vaidmenį“, visai kaip sovietų slaptoji policija, Antrojo pasaulinio karo metais šaudžiusi į besitraukiančius pėstininkus, sakė „Euromaidan-SOS“ atstovas M.Savva.
„Mūsų užduotis – persekioti tuos niekingus kareivius, kai jie pradeda bėgti nuo artilerijos smūgių“, – sakė čečėnų kovotojas savo žmonai, turėdamas omenyje Rusijos karius, kaip rodo kovo pabaigoje Ukrainos žvalgybos perimtas telefoninis pokalbis.
Jiems taip pat buvo įsakyta padėti evakuoti sužeistus rusų karius – ir bent vieną kartą jie pasielgė priešingai, sakė Ukrainos žvalgybos pareigūnas.
Kovo 12 d., užuot evakuavęs 12 rusų kariškių, R.Kadyrovas, kaip pranešama, juos nušovė.
„Toks yra čečėnų, kurie su rusais elgiasi kaip su antrarūšiais ar trečiaeiliais žmonėmis, požiūris, – per televiziją sakė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksijus Danilovas. – Tai viskas, ką reikia žinoti apie Rusiją.“
Karo nusikaltimai ir kankinimai
Pasak išgyvenusiųjų, policijos, pareigūnų ir teisių grupių atstovų, kadyrovcai prisidėjo prie šimtų civilių gyventojų nužudymo Bučoje, kituose Kijevo priemiesčiuose ir okupuotose teritorijose.
„Iš mano kaimyno atėmė dviratį ir jis nuėjo pas rusus paprašyti jį grąžinti. Barzdotas čečėnas nužudė jį vietoje vien už tai, kad jis pravėrė burną“, – sakė „Al Jazeera“ vieno netoli Kijevo esančio kaimo gyventojas.
Kovo pradžioje kadyrovcų kovotojai nušovė okupuoto Hostomelio miestelio bendruomenės lyderį Jurijų Prilipko, kai šis vežė duoną miestelio gyventojams, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Hostomelio valdžia.
Tiriamosios žurnalistikos svetainė Slidstvo.info pranešė, kad kadyrovcai ant J. Prilipko kūno užtaisė sprogmenį.
Kartais kovotojai tariamus karo nusikaltimus užfiksuoja vaizdo įrašuose.
Aukšto rango Čečėnijos saugumo pareigūnas Apti Alaudinovas birželio viduryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti smarkiai sumuštas ukrainiečių kariškis.
Akivaizdžiai šiurpus, neišprovokuotas ir chaotiškas jų ir kitų Rusijos kariškių smurtas tiesiogiai susijęs su dviem karais tarp Čečėnijos separatistų ir federalinių pajėgų.
Abi pusės vykdė karo nusikaltimus, tokius kaip mirties bausmės be teismo, žalojimas, kankinimai ir prievartavimai.
Net ir po to, kai 2009 m. Kremlius paskelbė antrojo Čečėnijos karo pabaigą, tūkstančiai policijos pareigūnų ir kariškių iš visos Rusijos buvo išsiųsti į karo nuniokotą provinciją dviejų mėnesių komandiruotėms.
Jie dalyvavo savavališkose žudynėse ir tariamų religinių šalininkų kankinimuose – ir noriai naudojosi savo naujais įgūdžiais namuose.
„Čečėnijos karai ne tik traumavo rusus ir čečėnus, bet ir žiauriai paveikė Rusijos visuomenę“, – „Al Jazeera“ sakė Norvegijos Helsinkio komiteto vyresnysis patarėjas politikos klausimais Ivaras Dale'as.
„Dalis smurto ir žiaurumo, kurį ši patirtis normalizavo, prisidėjo prie siaubingo smurto, kurį šiandien matome Ukrainoje“, – sakė jis.
Europos Sąjungos Parlamentinė Asamblėja birželio mėn. ataskaitoje teigė, kad R.Kadyrovas smurtą ir brutalumą „pačia žiauriausia forma perkėlė į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas“.
Jų vaidmuo Mariupolio apgulties metu „yra simptomiškas brutalus elgesys su oponentais, prasidėjęs per du Čečėnijos karus“, – teigiama joje.
Valstybė valstybėje
R.Kadyrovas save vadina Putino „pėstininku“ ir naudojasi gausiu Maskvos finansavimu, kurio, kaip pranešama, jis beveik nekontroliuoja.
Nors jis yra vienas iš karingiausių karo šalininkų, kartais šokiruoja tuo, kad nežino Ukrainos istorijos ir dabartinių reikalų.
Kovo mėn. jis įsakė savo vyrams nužudyti Stepaną Banderą, aršiai antirusiškai nusiteikusį nacionalistų lyderį, kuris Ukrainoje buvo liaupsinamas.
Deja, S.Bandera jau buvo nužudytas – 1959 m. Miunchene jį nužudė KGB.
R.Kadyrovo Čečėnija yra Kuveito dydžio kalnuota provincija, kurioje gyvena mažiau nei 1,5 mln. gyventojų.
Tačiau R.Kadyrovas ne tik valdo Čečėniją kaip savo asmeninę valdą, bet ir gerokai viršija savo politinį svorį.
Jis didžiuojasi asmenine draugyste su V. Putinu, priekaištauja federaliniams ministrams ir aukščiausiems pareigūnams, dažnai priversdamas juos atsiprašyti prieš kameras, ir turi nuomonę apie beveik apie viską, kas susiję su islamu Rusijoje.
Sufijų musulmonų dvasininko, kuris dešimtajame dešimtmetyje stojo čečėnų separatistų pusėn ir paskelbė „džihadą“ Maskvai, sūnus, jis, kaip pranešama, gyrėsi, kad būdamas 16 metų nužudė pirmąjį rusų kareivį.
Tačiau jo tėvas Achmadas Kadyrovas per 1999 m. prasidėjusį antrąjį Čečėnijos karą perėjo į kitą pusę ir susivienijo su Rusija, kai tuomet naujai paskirtas ministras pirmininkas Vladimiras Putinas tapo prezidentu.
Po to, kai 2004 m. Achmadas Kadyrovas žuvo per sprogimą, jį pakeitė Ramzanas ir sugriovė tradicinę čečėnų klanų tarpusavio kontrolės ir pusiausvyros sistemą.
Žmogaus teisių grupės teigė, kad R.Kadyrovo sukarintos pajėgos terorizavo, grobė ir žudė nekaltus civilius gyventojus, tvirtindamos, kad jie yra musulmonų sukilėliai.
Beveik tuzinas jo politinių priešų ir kritikų, įskaitant dvi moteris, buvo žiauriai nužudyti, tačiau R.Kadyrovas neigė, kad kaip nors prisidėjo prie jų mirties.
Jam valdant Čečėnija tapo „totalitarine Rusijos dalimi“, – 2015 m. „Al Jazeera“ sakė žmogaus teisių gynėjas Levas Ponomariovas.
R.Kadyrovas gyrė vadinamuosius „garbės“ nužudymus ir poligamiją, uždraudė Čečėnijoje prekiauti alkoholiu ir įvedė čečėnų moterų aprangos taisykles.
„Pažeidžiamos visos žmogaus teisės, kokias tik galite įsivaizduoti, įstatymai nepriimami, o jei kai kurie dalykai vyksta pagal Rusijos įstatymus, tai tik todėl, kad R.Kadyrovas taip liepė“, – sakė K. Ponomariovas.
Trečiasis Čečėnijos karas?
Žvelgiant į ateitį, daugelis Ukrainoje mano, kad R.Kadyrovas nori, jog Čečėnija po V.Putino mirties atsiskirtų nuo Rusijos, todėl nori, kad jo kariai įgytų tiesioginės mūšio patirties.
„Jis nori paruošti savo asmeninę kariuomenę karui Rusijoje. Jis nori kariauti po to, kai V.Putino nebebus“, – sakė SOS-Maidano atstovas M.Savva.
2008 m. per Rusijos karą su Gruzija šis žurnalistas matė kovojančius čečėnų karius.
Jie per Didįjį Kaukazo kalnagūbrį į separatistinę Gruzijos Pietų Osetijos provinciją pervažiavo su dešimtimis BPC.
Etninis čečėnų fotografas kreipėsi į vieną iš karininkų, sėdėjusių vienoje iš karinės technikos mašinų.
„Ei, Nojaus vaike (red. pagarbus čečėnų kreipinys), už ką tu kovoji?“ – paklausė fotografas.
„Už rusus. Kol kas“, – atsakė karininkas, o jo pavaldiniai ėmė juoktis.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
