71 metų A.al Zawahiri buvo vienas ieškomiausių teroristų, laikytas 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose sumanytoju. Tąsyk žuvo beveik 3000 žmonių.
Liepos 31-ąją, praėjus valandai po saulėtekio, į A.al Zawahiri buvo nutaikytos dvi „Hellfire“ raketos, kai jis buvo vieno Kabule esančio namo balkone.
Per operaciją civilių gyventojų aukų pavyko išvengti.
Slapstėsi du dešimtmečius
Iš Egipto kilęs akių chirurgas A.al Zawahiri, augęs pasiturinčioje šeimoje Kaire ir pasukęs į smurtinį radikalizmą, po Rugsėjo 11-osios atakų slapstėsi daugiau kaip du dešimtmečius.
Vadovavimą „Al Qaeda“ jis perėmė JAV specialiosioms pajėgoms 2011-ųjų gegužę Pakistane nukovus Osamą bin Ladeną.
Kadaise dalyvavęs Egipte kuriant kitą radikalią organizaciją „Islamo džihadas“, A.al Zawahiri buvo vadinamas O.bin Ladeno dešiniąja ranka ir pagrindiniu „Al Qaeda“ ideologu.
2001-aisiais JAV vyriausybės paskelbtame 22 labiausiai ieškomų teroristų sąraše A.al Zawahiri buvo įrašytas antras – įkandin O.bin Ladeno.
Už informaciją, padėsiančią jį aptikti, amerikiečiai siūlė 25 mln. dolerių (24,4 mln. eurų).
Paskutinį kartą apie A.al Zawahiri pasirodymą viešumoje pranešta 2001 metų spalį – tai įvyko Afganistano mieste Choste valdant Talibanui.
JAV vadovaujamai koalicijai nuvertus talibų režimą, jis visą laiką slapstėsi.
Pasak JAV pareigūnų, dabartinis A.al Zawahiri buvimas Afganistano sostinėje akivaizdžiai pažeidė Dohoje (Kataras) 2020 metais Talibano su JAV pasirašytą susitarimą, kuris atvėrė kelią amerikiečių pajėgų pasitraukimui iš Afganistano 2021-ųjų rugpjūčio 31 dieną.
Tąsyk Talibanas buvo pasižadėjęs neleisti, kad Afganistanu vėl būtų naudojamasi kaip starto aikštele tarptautiniam džihadizmui.
Bet ekspertai mano, kad talibai niekada nebuvo nutraukę ryšių su „Al Qaeda“.
Medikas tapo fanatiku
A.al Zawahiri gimė 1951 m. birželio 19 d. Egipto sostinėje Kaire, garbingoje gydytojų ir islamo teologų šeimoje.
Jo senelis Rabia al Zawahiri buvo garsiojo Viduriniuose Rytuose sunitų dvasinės minties centro „Al Azhar“ aukščiausiasis imamas, o A.al Zawahiri dėdė – pirmasis Arabų lygos generalinis sekretorius.
Turtingame Kairo Madi priemiestyje augusį A.al Zawahiri islamizmas įtraukė jau mokykloje.
Sulaukęs 15-os jis buvo suimtas už dalyvavimą uždraustos Musulmonų brolijos – seniausio ir didžiausio Egipto islamistų judėjimo – veikloje.
Tiesa, tarp savo kartos A.al-Zawahiri nebuvo išskirtinis. Mat dauguma išsilavinusių Egipto jaunuolių praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje piktinosi tuomečio prezidento Gamalo Abdelo Nassero režimo elgesiu su islamistais.
Politinė veikla nesutrukdė A.al Zawahiri įstoti į Kairo universiteto Medicinos fakultetą, 1974 metais gauti diplomo, o dar po ketverių metų – chirurgijos specializacijos magistro laipsnį.
Tam tikra dalimi prie to galėjo prisidėti jo tėvas Muhammadas – to paties Medicinos fakulteto farmakologijos profesorius.
Iš pradžių A.al Zawahiri tęsė šeimos tradicijas ir atidarė kliniką Kairo priemiestyje. Tačiau islamiškojo radikalizmo trauka su idėja nuversti Egipto valdžią pasirodė esanti stipresnė.
Organizacija „Islamo džihadas“ Egipte buvo įkurta 1973 m., o tuo pat metu prie jos prisijungė A.al Zawahiri.
1981 m. per karinį paradą Kaire karinėmis uniformomis persirengę islamistai nužudė su Izraeliu taiką sudariusį šalies prezidentą Anwarą Sadatą.
Egipto slaptosios tarnybos pradėjo suiminėti visus radikalizmu įtariamus asmenis.
Tarp šimtų areštuotųjų buvo ir A.al Zawahiri.
Masiniame teismo procese A.al Zawahiri elgėsi kaip kaltinamųjų lyderis ir pirmą kartą atkreipė į save dėmesį. Išliko filmuota medžiaga, kaip jis kalba teismo salėje: „Esame musulmonai ir tikime savo religija. Mes bandome sukurti islamo valstybę ir islamo visuomenę.“
Kaltinimai dėl tiesioginio dalyvavimo nužudant prezidentą A.al Zawahiri galiausiai buvo panaikinti, tačiau jis nuteistas 3 metams nelaisvės už neteisėtą ginklų laikymą.
Anot kartu su juo kalėjusių islamistų, A.al Zawahiri už grotų buvo reguliariai mušamas ir kankinamas. Manoma, kad ši patirtis pavertė jį fanatišku ekstremistu, linkusiu į smurtą.
Klajonės po pasaulį
1985 m. A.al Zawahiri buvo paleistas iš kalėjimo ir išvyko į Saudo Arabiją.
Ten jis apsistojo trumpam ir netrukus patraukė į Pakistano šiaurės vakarų miestą Pešavarą, kur buvo koordinuojamas pasipriešinimas sovietų okupacijai Afganistane.
Kai 9-ajame dešimtmetyje į Afganistaną plūstelėjo tūkstančiai islamistų kovotojų, A.al Zawahiri susipažino su O.bin Ladenu.
Kiek vėliau A.al Zawahiri pats persikėlė į Afganistaną, kur pradėjo dirbti gydytoju ir tuo pat metu įkūrė vietinį „Islamo džihado“ padalinį.
Egipte tuo laikotarpiu „Islamo džihadas“ faktiškai nutraukė savo veiklą. Organizacija buvo atgaivinta 1993 m., o prie jos vairo iškart stojo A.al Zawahiri. Jam vadovaujant islamistai surengė seriją išpuolių prieš Egipto vyriausybės narius, įskaitant ministrą pirmininką Atifą Siddiqi.
Teroro kampanija, kurios tikslas buvo nuversti prezidentą Hosni Mubaraką ir Egipte įkurti islamo valstybę, truko kelerius metus ir nusinešė daugiau nei 1200 egiptiečių gyvybių.
1997 m. A.al Zawahiri įtrauktas į JAV valstybės departamento sąrašą kaip organizacijos „Islamo džihadas“ frakcijos „Užkariavimo avangardas“ lyderis.
Ši grupuotė buvo laikoma atsakinga už tais pačiais metais Egipto mieste Luksore įvykusias užsienio turistų žudynes.
Dar po dvejų metų Egipto karo teismas už akių skyrė A.al Zawahiri mirties bausmę už dalyvavimą daugelyje „Islamo džihado“ išpuolių.
Manoma, kad tuo metu A.al Zawahiri keliavo po pasaulį ieškodamas prieglobsčio ir finansavimo šaltinių.
1996 m. gruodį A.al Zawahiri buvo atsidūręs Čečėnijoje.
Jeigu tikėtume laišku, kurį neva parašė pats A.al Zawahiri, jis buvo suimtas dėl vizos neturėjimo ir šešis mėnesius praleido Rusijos kalėjime, tačiau rusų pareigūnai nesusiprato jo kompiuteryje rastų tekstų išversti iš arabų kalbos, todėl taip ir nesuprato, kas jis yra.
Sprogdino ambasadas
1997-aisiais A.al Zawahiri, panašu, persikėlė į Afganistano miestą Džalalabadą, kur buvo įsikūręs O.bin Ladenas.
Kitais metais egiptiečių „Islamo džihadas“, O.bin Ladeno „Al Qaeda“ ir dar keturios radikalios grupuotės susivienijo, sukurdamos Pasaulinį islamo džihado frontą prieš žydus ir kryžiuočius.
Pirmasis naujojo fronto pareiškimas buvo fatva – religinis įsakymas, raginantis žudyti civilius amerikiečius. Vienas iš penkių jo signatarų buvo A.al Zawahiri.
Po pusmečio vienu metu nugriaudėjo sprogimai JAV ambasadose Kenijoje ir Tanzanijoje. Žuvo 223 žmonės.
A.al Zawahiri dalyvavimą šiuose išpuoliuose patvirtina užfiksuoti jo pokalbiai palydoviniu telefonu. Tie patys įrašai paliudijo ir O.bin Ladeno bei „Al Qaeda“ dalyvavimą teroro aktuose.
Praėjus dviem savaitėms po ambasadų sprogdinimų JAV surengė oro antskrydžius prieš „Al Qaeda“ mokymo stovyklas Afganistane.
Dar po dviejų dienų A.al Zawahiri paskambino Pakistano žurnalistui ir ištarė: „Pasakyk Amerikai, kad jos bombardavimai, jos grasinimai ir jos agresijos aktai mūsų negąsdina. Karas tik prasidėjo.“
Užmojai buvo didžiuliai
Kai po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų JAV ėmėsi įnirtingos teroristų medžioklės, būtent A.al Zawahiri dažniau už kitus „Al Qaeda“ lyderius skelbdavo įvairius pareiškimus.
Pavyzdžiui, 2007 metais pasirodė 16 A.al Zawahiri vaizdo ir garso įrašų – keturis kartus daugiau nei O.bin Ladeno.
Tokiu būdu „Al Qaeda“ stengėsi radikalizuoti musulmonus visame pasaulyje ir verbuoti naujus džihadistus.
Viena iš 2007-ųjų vaizdo žinučių trunka pusantros valandos: joje A.al Zawahiri kalba apie „Al Qaeda“ strategiją.
Jo žodžiais, trumpalaikis „Al Qaeda“ tikslas – smogti „kryžiuočių ir žydų“ – Jungtinių Valstijų, jų Vakarų sąjungininkų ir Izraelio – interesams.
Ilgalaikis tikslas – nuversti valdžią pagrindinėse arabų šalyse, pirmiausia Egipte ir Saudo Arabijoje, o Afganistano, Irako ir Somalio teritorijas paversti kovotojų mokymo stovyklomis.
2006 m. sausio 13 d. Pakistano regione, besiribojančiame su Afganistanu, amerikiečiai surengė raketų ataką. Tuomet žuvo keturi „Al Qaeda“ nariai, bet A.al Zawahiri liko gyvas ir po dviejų savaičių išplatino naują vaizdo įrašą, kuriame perspėjo George’ą W.Bushą, kad nei tuometis JAV prezidentas, nei „visos žemės jėgos“ nepriartins jo mirties „nė sekundei“.
Kilo naujų klausimų
Apie A.al Zawahiri mirtį pastarąjį dešimtmetį buvo pranešta daug kartų, įskaitant praėjusius metus, kai skelbta, kad jis mirė dėl ligos.
Kai šiais metais A.al Zawahiri galiausiai sulaukė amerikiečių atpildo, jo žūtis paruošė dirvą daugeliui klausimų, sąmokslo teorijų ir galimų pasekmių.
Po amerikiečių raketų atakos Kabule paaiškėjo, kad A.al Zawahiri buvo Talibano vadovybės svečias, pačiame Afganistano sostinės centre gyveno name, kuris, kaip teigiama, priklauso talibų vyriausybėje vidaus reikalų ministro pareigas einančiam Sirajuddinui Haqqani.
Šiam asmeniui taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos už dalyvavimą terorizme.
A.al Zawahiri likvidavimas labai primena 2011 metais JAV jūrų pėstininkų įvykdytą operaciją, per kurią buvo nužudytas O.bin Ladenas.
Jis irgi slapstėsi visų matomoje vietoje – name Pakistano Abotabado mieste, kitoje gatvės pusėje nuo Pakistano karo akademijos.
Dohos sutartimi Talibanas pasižadėjo neleisti jokių išpuolių prieš JAV iš savo teritorijos.
Bet talibai niekada viešai nesutiko nutraukti ryšių su kolegomis džihadistais, įskaitant A.al Zawahiri, kuris, kaip ir kiti „Al Qaeda“ lyderiai, prisiekė ištikimybę dabartiniam Talibano lyderiui Hibatullah Akhundzadai.
Atėję į valdžią Afganistane talibai politine prasme šiuo metu turi balansuoti kaip vaikščiotojai lynu.
Viena vertus, jiems reikia išlaikyti autoritetą tarp džihadistų, įskaitant ilgalaikius ryšius su „Al Qaeda“.
Kita vertus, talibams būtina užbaigti perėjimą nuo partizaninio judėjimo prie tarptautiniu mastu pripažįstamos valdžios, tuo pat metu išlaikant islamo ultrakonservatorių reputaciją.
Dabar keliamas klausimas, kas vadovaus „Al Qaeda“ nebelikus A.al Zawahiri.
Džihadistų stebėsenos organizacija SITE teigė, kad kai kurie kovotojai abejoja pranešimo apie A.al Zawahiri nužudymą tikrumu, o kiti mano, kad jis pasiekė savo troškimą – „kankinystę“.
Pasak SITE, kalbėdami apie „Al Qaeda“ ateitį be jo džihadistai yra nusiteikę pozityviai, o vienas jų rašė: „Jei šeichas Aymanas al Zawahiri mirė, dar yra tūkstančiai Aymanų.“ (BBC, AFP, LR)
Svarbiausi faktai apie „Al Qaeda“
O.bin Ladenas kartu su sunitų dvasininku Abdullah Azzamu „Al Qaeda“ įkūrė 1988 m. Afganistane. Per Afganistano karą prieš sovietų pajėgas kovoję musulmonų kovotojai tapo „Al Qaeda“ pajėgų branduoliu.
Per 1990-ųjų Irako įsiveržimą į Kuveitą O.bin Ladenas pasiūlė surinkti islamo armiją, kuri kovotų prieš Iraką. Tačiau Saudo Arabijos valdžia atsisakė ir pasirinko JAV pagalbą. Per pastarąjį karą O.bin Ladenas priešinosi amerikiečių įsitraukimui į konfliktą.
Nuo tada visos „Al Qaeda“ lyderio pastangos buvo skirtos amerikiečių nuosavybei, šios šalies žmonėms ir įvaizdžiui naikinti. Jam nebuvo svarbu, kurioje pasaulio vietoje smogti JAV ar jų sąjungininkams. 1991–1996 m. O.bin Ladenas veikė Sudane, tačiau pastarosios šalies valdžia sulaukė didelio tarptautinio spaudimo dėl teroristų organizacijos ir ją išvijo.
1996 metais O.bin Ladenas ir jo rėmėjai grįžo į Afganistaną ir ten liko iki 2001 m., kai Talibano valdžia buvo sutriuškinta į Afganistaną įsiveržusių JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų.
„Al Qaeda“ pasižymėjo kaip viena iš kelių teroristinių grupuočių, kurioje aiškiai atskirti pagrindiniai jos vadovai ir kovotojų grupės. Dėl tokios struktūros tinklui būdavo lengviau veikti neturint šalies, kuri galėtų būti vadinama jo baze. Beje, „Al Qaeda“ reiškia būtent „bazę“.
