Nuo 7-ojo dešimtmečio, kai atsirado kontraceptinės tabletės, pirmiausia moterys rūpinasi nepageidaujamo nėštumo prevencija. Vyrams vieninteliai veiksmingi kontracepcijos metodai yra prezervatyvai ir sterilizacija.
Tačiau artimiausiu metu tai gali pasikeisti: JAV mokslininkai pirmą kartą sėkmingai išbandė vyriškosios lyties kontraceptines tabletes – kol kas su pelėmis.
Vengia hormoninio poveikio
Moterų kontraceptinės tabletės – hormoninės priemonės, vadinamos kombinuotu preparatu. Jose dažnai yra du hormonai – estrogenas ir progestogenas.
Šis derinys apsaugo nuo ovuliacijos – kiaušialąstės išsilaisvinimo iš kiaušidės, taigi ir nėštumo. Toks kontracepcijos būdas labai efektyvus, bet moters organizmui virsta didele našta.
Kurdami kontraceptines tabletes vyrams mokslininkai pirmiausia galvojo apie hormoninio metodo panaudojimą, pavyzdžiui, išjungiant vyrišką lytinį hormoną testosteroną.
Tačiau kai kuriais atvejais tai sukėlė rimtą šalutinį poveikį, tokį kaip depresija, svorio augimas ir padidėjusi širdies ligų rizika. Dėl šios priežasties dabar mokslininkams nehormoninės medžiagos atrodo perspektyvesnės, nes tikimasi, kad jos turės tikslingesnį efektą ir turės mažesnį šalutinį poveikį.
Gamino mažiau spermos
Už spermatozoidų susidarymą (spermatogenezę) pirmiausia atsakingas vitaminas A.
Preparatas YCT529, kuris iki šiol buvo sėkmingai išbandytas tik su pelėmis, buvo derinamas su retinoinės rūgšties alfa (RAR-a) baltymo receptoriumi.
Ir tai pasiteisino: po to, kai pelėms keturias savaites per burną buvo duota YCT529, jų spermatozoidų skaičius labai sumažėjo.
Tad vaisto efektyvumas, pasak mokslininkų, siekė 99 proc.
Be to, spermatozoidų slopinimo poveikis yra grįžtamas: praėjus 4–6 savaitėms po preparato vartojimo nutraukimo pelės vėl galėjo pastoti. Pasak Minesotos universiteto doktoranto Abdullah Al Nomano, šalutinio poveikio nepastebėta.
Šio tyrimo rezultatus mokslininkai planuoja pristatyti Amerikos chemikų draugijos susitikime. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis turėtų prasidėti jau trečiąjį ar ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Profesorė Gunda Georg, taip pat dalyvavusi šiame projekte, netgi mano, kad šio vaisto patvirtinimas rinkai įmanomas per artimiausius penkerius metus.
„Nėra garantijos, kad viskas pavyks, tačiau labai nustebčiau, jei mums nepasisektų įsitikinti vaisto efektyvumu žmonėms“, – sakė G.Georg.
Ar vaistas tikrai saugus?
Tik visaverčiai klinikiniai tyrimai galės parodyti, ar YCT529 išties gali sukelti revoliuciją kontracepcijoje ir kiek šis preparatas efektyvus ir saugus ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
Taip yra dėl to, kad slopinamas retinoinės rūgšties receptorius alfa (RAR-a) vaidina pagrindinį vaidmenį tiek formuojantis spermatozoidams, tiek, be kita ko, ląstelių augimo procese.
Todėl dalis ekspertų tyrimo rezultatus vertina kritiškai.
„Net jeigu amerikiečių komanda ir nepastebėjo jokio šalutinio poveikio pelėms, tai negarantuoja, kad vaistas yra saugus žmonėms, – sakė Richardas Andersonas iš Edinburgo universiteto. – Kai kuriate preparatą, kuris nukreiptas į visiškai naują kelią, manau, būtų tikslinga likti atsargiems dėl saugumo, ypač dėl to, kad šioje srityje nėra patirties.“
Edinburgo universiteto profesorius Richardas Sharpas taip pat yra skeptiškas. Anot jo, kadangi vitamino A signalinė sistema atlieka svarbų vaidmenį organizme, mažai tikėtina, jog tokio stiprumo vaistas nesukels šalutinio poveikio.
Profesorė G.Georg irgi pripažįsta, kad eksperimentų su gyvūnais rezultatai gali būti perkelti žmogui tik ribotai: „Sunku nuspėti, ar tam tikra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri turi poveikį eksperimentuose su gyvūnais, pasiteisins bandymuose su žmonėmis, todėl šiuo metu tiriame ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas.“
Kad ir kaip būtų, šio mokslinio projekto iškeltas tikslas – kad rinkoje anksčiau ar vėliau atsirastų veiksmingas ir saugus kontraceptinis vaistas, kurį galėtų vartoti vyrai.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
