Kryvyj Rihas – miestas, turintis plieninę šerdį. Net ir šiandien šis titulas yra tinkamas iškilus vaizdams, kurie tarsi atkeliavo tiesiai iš sovietmečio: vyrai, plušantys prie aukštakrosnių po 10 valandų per parą, dirbančios moterys, kurios vakare skuba namo miesto kanjonais.
Tai reginiai iš pasaulio, kuriame visada dominavo geležies rūda, koksu vadinamas metalo lydymo krosnių kuras ir plienas.
Dauguma iš 650 tūkst. šio centrinės Ukrainos didmiesčio gyventojų kalba rusiškai – ne tiek administracinėse įstaigose, kiek tiesiog gatvėse. O jos padengtos geležies rūdos dulkėmis, tad po lietaus gatvėse susidaro tamsiai raudonos balos.
Kryvyj Riho miestas pasižymi didžiausiu sergamumu vėžiu šalyje.
Mokytojos prisiminimai
Kryvyj Riho metalurgijos kompleksas, anksčiau vadintas „Krivorižstal“, o nuo 2005 m. priklausantis pasaulinei korporacijai „ArcelorMittal“, užima vidutinio dydžio Ukrainos miesto plotą. Įmonėje dirba 22 tūkstančiai žmonių.
Sovietmečiu netoli šios gamyklos augo kuklus berniukas Vova. Popietėmis jis lankė šokių ir gitaros pamokas, o būdamas 11 metų pasirodė „Džentelmenų šou“ – visame mieste vykusiame konkurse, skirtame dainuoti, šokti ir vaidinti gebantiems žmonėms. Tamsiaplaukis vaikas išdidžiai parsivežė pergalę namo.
Apsilankymas Kryvyj Rihe yra labai svarbus norint suprasti, kaip Vova, turintis talentą muzikai ir komedijai, virto Volodymyru Zelenskiu, vyru su alyvmedžių žalumo marškinėliais, kuris vadovauja savo šalies gynybai jau penktą mėnesį tęsiantis Rusijos agresijai.
Plieno miestas, kuriame prezidentas gimė ir užaugo, jį suformavo ir užgrūdino – bent jau taip teigia tie, kurie noriai pabrėžia Kryvyj Riho vaidmenį jo sėkmei. Kiti sako, kad pats V.Zelenskis yra savo sėkmės kalvis.
Ieškant priežasčių, paaiškinančių V.Zelenskio iškilimą, pirmasis kelias nuveda pas Valentiną Ignatenko, 95-osios mokyklos direktoriaus pavaduotoją, kuri garsėja reiklumu. Būtent čia V.Zelenskis pradėjo mokytis antroje klasėje po trumpo gyvenimo etapo Mongolijoje. Vėliau toje pat mokykloje jis laikė baigiamuosius egzaminus.
V.Ignatenko teigia, kad ji yra „paskutinis mohikanas, kuris jį dar mokė ir pažįsta“. Ši pedagogė – sovietinės didaktikos monumentas: jos tonas griežtas, širdis gera, o dėmesys sutelktas į mokyklinius pasiekimus.
Buvusį globotinį moteris meiliai vadina „mūsų Volodia“. Vis dėlto jos kabinete nėra prezidento nuotraukos.
„Jis mokėjo pajudėti, gebėjo vaidinti, turėjo įspūdingą balsą. Regėti tokį išskirtinį talentą tekdavo labai retai“, – sakė V.Ignatenko.
Bet ar direktoriaus pavaduotoja manė, kad šis berniukas turi viską, ko reikia, kad galėtų pasipriešinti agresoriui iš Rusijos Vladimirui Putinui taip, kaip V.Zelenskis tai daro dabar?
„Iš pradžių šiek tiek nustebau“, – prisipažino V.Ignatenko.
Bet dabar, kai nesiskutęs prezidentas kalba su ja ir kitais tautiečiais per socialinį tinklą „Telegram“ arba kiekvieną vakarą per televiziją žiūrėdamas tiesiai į kamerą, V.Ignatenko stengiasi nepraleisti nė vienos progos išvysti jo pareiškimus.
„Klausiate, koks yra V.Zelenskio sėkmės receptas? Žmonės juo tiki“, – neabejojo buvusi prezidento mokytoja.
Prasidėjo nuo serialo
V.Zelenskio politinis proveržis prasidėjo nuo 2015-aisiais pradėto rodyti televizijos serialo „Liaudies tarnas“, kuris, žvelgiant iš laiko perspektyvos, atrodo pranašiškas.
Seriale V.Zelenskis vaidina mokytoją, kuris į prezidento postą pakyla dėl savo nepalaužiamos kovos su korupcija ir taip užkariauja rinkėjų širdis.
Beveik tiksliai tokio scenarijaus V.Zelenskis laikėsi ir realiame gyvenime.
Tačiau šalies vadovas vis dar gali susipainioti tarp faktų ir fikcijos.
„Kartais jis įsijaučia į vaidmenį ir pradeda kalbėti kaip aktorius, vaidinantis prezidentą. Nemanau, kad tai mums padeda“, – teigė V.Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
V.Zelenskis kilęs iš žydų šeimos, tačiau augo ne religinėje aplinkoje.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Kryvyj Rihą drebino masinės gaujų kovos, jo miesto dalis buvo laikoma gana saugia.
Tos gaujos buvo žinomos kaip „Beguny“ („Bėgikai“) – apie 40 ginkluotų jaunimo grupuočių, įsitraukusių į kruvinas grumtynes nuo rajono iki rajono.
Vyrai apsirūpindavo pistoletais, rankinėmis granatomis ir stodavo į kovas, per kurias žūdavo žmonės.
Šiemet kovo 4-ąją, praėjus aštuonioms dienoms po rusų įsiveržimo, V.Zelenskio vaizdo žinutėje, regis, užsimenama apie šį laikotarpį iš jo jaunystės Kryvyj Rihe: „Aš esu Kijeve. Neturiu laiko pabėgti.“
Prieš tai dar prezidentas pridūrė: „Mirtis tiems, kurie bėga.“
Studijų laikotarpis
„Žlugus Sovietų Sąjungai nebeliko nei kultūros, nei sporto, todėl jaunimas tiesiog blaškėsi“, – teigė Kryvyj Riho Ekonomikos ir technologijų universiteto rektorius Andrijus Šaikanas.
Jis studijavo universitete tuo pat metu, kai jame mokėsi V.Zelenskis, ir iki šiol čia dėsto, o jo kabinetas dabar yra pastate, kurio rūsyje kadaise veikė sovietų slaptoji tarnyba NKVD ir nacių gestapas.
Būsimasis komikas ir prezidentas studijavo teisę 18 auditorijoje. Nuo to laiko A.Šaikanas kilo akademinės karjeros laiptais ir tapo V.Zelenskio tėvo viršininku. Ambicingas ir energingas 74 metų profesorius, technikos mokslų daktaras Oleksandras Zelenskis vis dar atkakliai supažindina studentus su informacinių technologijų ir programinės įrangos kūrimo paslaptimis. Birželį O.Zelenskis prižiūrėjo egzaminus Kryvyj Riho Ekonomikos ir technologijų universitete.
Ukrainos prezidentas susipažino su A.Šaikanu scenoje dalyvaudamas sovietmečiu populiariame humoristiniame konkurse „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“.
Šis šou buvo laikomas veiksmingu tramplinu į televizijos, kino ir teatro pasaulį. Kaip teigia pats rektorius, jis greitai susivokė neturintis jokių šansų prieš būsimą komedijos žvaigždę ir jo grupę.
„Jie repetavo daug metų, buvo profesionalai. O vadovas buvo Volodymyras, jis rūpinosi soliniais pasirodymais“, – pasakojo ukrainietis.
Anot A.Šaikano, per tuos metus jie nuolat sekė vienas kitą. Rektoriaus žodžiais, V.Zelenskis iš pradžių norėjo tapti policijos pareigūnu kaip ir jo senelis, tačiau iki 2019 metų du kartus per metus sugrįždavo į savo alma mater Kryvyj Rihe rengti labdaringų pasirodymų, kad surinktų pinigų tėvų netekusiems ar panašaus likimo nuskriaustiems vaikams.
„Jis yra žmogus, kuris nevengia atsakomybės“, – pabrėžė A.Šaikanas.
Miesto kasdienybė
Tęsiant kelionę po šį niūroką, daugiabriaunį miestą, kai kuriose jo centrinėse dalyse atrodo, kad pasukote ne ten, kur reikia, ir atsidūrėte vaizdingame Ukrainos ūkininkų kaime.
Tačiau paskui iškyla gyvenamųjų daugiabučių virtinė, besitęsianti iki pat horizonto. O tarp viso to – šiuolaikinio gyvenimo elementai: šalia sekso prekių parduotuvės „No Taboo“ gruziniškame restorane „Gruša“ galima atsipalaiduoti ir parūkyti kaljaną.
Visa tai pasiekiama pėsčiomis nuo tos vietos, kur V.Zelenskis praleido vaikystę.
Tačiau senasis sovietmečio cirkas, Didvyrių parkas, Metalurgų kultūros rūmai – visa tai dar išliko. Taip pat liko ir baisus oras bei raudonos dulkės, kurių yra visur gamybai įsibėgėjant visu pajėgumu.
Mieste pasakojamos istorijos apie raudonos spalvos šunis gyvenamuosiuose rajonuose šalia kasyklų ir aukštakrosnių.
Priešais metalurgijos gamyklą esančiuose dulkes sugeriančiuose baseinuose, išsiplėtusiuose iki mažų ežerėlių, Kryvyj Riho gyventojai žvejoja ir maudosi.
Gyvenamasis namas, kuriame gimė būsimasis prezidentas, yra žaliuojančiame kieme dabartinėje Hurova gatvėje. V.Zelenskio atleistas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas kartu su tėvais gyveno bute toje pat laiptinėje.
Vėliau Zelenskiai persikėlė į vadinamąjį skruzdėlyną – gyvenamųjų daugiaaukščių monstrą su 854 butais, kompleksą, kuris nuo to laiko labai smarkiai sunyko.
Ieškodami žmonių, turinčių prisiminimų apie Ukrainos lyderį, sutinkame grėsmingą vyrą, laikantį šulinio dangčio pakėlimo kablį. Jis baiminasi, kad nuotrauka gali išduoti rusams prezidento buvusią gyvenamąją vietą ir taip sukelti pavojų tūkstančiams vietinių.
Bėdos dėl bendražygių
Kartais atrodo, kad seni bičiuliai iš Kryvyj Riho prezidentui labiau trukdo nei padeda.
Pavyzdžiui, I.Bakanovas iš 5-osios laiptinės. Jis ir V.Zelenskis kartu mokėsi universitete, o vėliau suvienijo jėgas kaip verslo partneriai.
2019 m. I.Bakanovas ėmėsi organizuoti pergalingą V.Zelenskio rinkimų kampaniją, po kurios buvo paskirtas vadovauti SBU.
Tačiau dabar jo nebeliko: prezidentas atleido I.Bakanovą dėl itin svarbių strateginių klaidų, kurios prisidėjo prie rusų žygiavimo į svarbų Chersono miestą, taip pat dėl korupcijos ir nesusitvarkymo su daugybe tėvynės išdavikų Ukrainos saugumo tarnyboje.
Taip pat yra ir istorija, susijusi su ilgamečiu V.Zelenskio patikėtiniu ir kitu verslo partneriu Borisu Šefyru. Jis 2019 m. gegužę viename interviu kalbėjo: „Ar tikite, kad V.Putinas yra pamišėlis, kuris patiria malonumą šaudydamas į žmones? Psichopatas ar kažkas panašaus? Jis yra protingas žmogus. Žinoma, jis turi imperinių ambicijų. Vis dėlto mes galime susitarti.“
B.Šefyras teigia manantis, kad „karas buvo pradėtas siekiant uždirbti daug pinigų. Abiejose pusėse“.
Kryvyj Riho centre užaugę B.Šefyras ir jo brolis Serhijus tebėra pagrindiniai V.Zelenskio sistemos veikėjai. Jie susipažino gimtajame mieste, o vėliau, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kartu gyveno viename bute Maskvos pakraštyje.
Visi trys buvo susiję su žiniasklaidos korporacijos „Studija Kvartal 95“ įkūrimu 2003 m., kuri prodiusavo šou „Liaudies tarnas“.
Daug svarbių dabartinio Ukrainos politinio epicentro veikėjų savo kelią pradėjo būtent „Studija Kvartal 95“.
Jaunesnysis brolis S.Šefyras vis dar laikomas prezidento mentoriumi ir svarbiausiu patarėju. Oficialiai jis eina V.Zelenskio pirmojo padėjėjo pareigas.
Apie savo vaidmenį S.Šefyras kalbėjo kukliai: „Nelaikau savęs mentoriumi, labiau partneriu, kolega, draugu. Vienas kitą pažįstame nuo Krivoj Rogo laikų.“
S.Šefyras ir toliau vartoja rusišką pavadinimą Krivoj Rogas, nes jį vadina „miestu, kuris yra su tavimi visą gyvenimą“.
Jis sako, kad daug metų dirbo su V.Zelenskiu prie įvairių projektų, įskaitant politinius, ir kad be galo didžiuojasi būdamas prezidento, kurį dabar pažįsta ir myli visas pasaulis, komandoje.
Karas užgožė viską
S.Šefyras, kuris praėjusį rugsėjį išgyveno vis dar neištirtą pasikėsinimą nužudyti, apie savo gimtąjį miestą sakė taip: „Kilę iš čia yra žodžio žmonės, ne tuščiažodžiautojai – jie laikosi savo pažadų. Pagrindinis jų bruožas? Geležinis charakteris.“
Vienas „Studija Kvartal 95“ bendradarbis tai patvirtino.
„Kai mes po laidos linksmindavomės iki penktos ryto, V.Zelenskis ir S.Šefyras iškart po jos pabaigos dingdavo į viešbutį rašyti naujų scenarijų“, – prisiminė vyras, norėjęs išlikti anonimas.
Jis sakė, kad V.Zelenskis daro tik tai, kuo tiki: „Prezidentas nepajudinamai eina savo keliu, net jei kiti pakeliui jį palieka.“
Ar tai reiškia, kad prezidentas tiki tuo, ką dabar sako, – kad visa Ukraina, įskaitant Krymą ir Donbasą, bus atkovota iš rusų?
„Galbūt jis žino daugiau nei mes, bet manau, kad tai gana drąsus pareiškimas“, – atsakė jis.
Kai 2021 m. spalį paaiškėjo, jog garsusis ketvertas iš Kryvyj Riho – broliai Šefyrai kartu su V.Zelenskiu ir I.Bakanovu – valdo dalį lengvatinio apmokestinimo bendrovių tinklo, Ukrainos prezidento populiarumas per du mėnesius smuko iki 23 proc.
Argi V.Zelenskis ką tik nežadėjo sąžiningumo ir skaidrumo? O kaip dėl šalies vadovo santykių su svarbiu globėju oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu, kuriam buvo iškelta daugybė bylų dėl įtarimų sukčiavimu?
Vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos įsiveržimas greitai užgožė šiuos klausimus. Kovo pradžioje daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų pritarė Ukrainos prezidento nustatytam kursui.
Rusus prilygino fašistams
V.Zelenskio gimtoji kalba yra rusų, o iki 2014 m. didžioji pramoninio Kryvyj Riho miesto dalis buvo laikoma patikimu Viktoro Janukovyčiaus, promaskvietiško buvusio premjero ir prezidento, rinkėjų šaltiniu.
Pats V.Zelenskis kartu su savo trupe 2010-aisiais dalyvavo V.Janukovyčiaus 60-ajame gimtadienyje valstybinėje rezidencijoje kurortiniame Foroso mieste Kryme.
Tik po Rusijos įsiveržimo į Krymą ir smurtinio Maidano protestų numalšinimo Kijeve nuotaikos Kryvyj Rihe pamažu ėmė keistis.
Ateityje Aleksandro Puškino aikštė vadinsis Joe Baideno aikšte, o Maksimo Gorkio alėja ir Maskvos alėja taip pat turės būti pervadintos, teigia Pavadinimų keitimo komisija.
Prie paminklo pergalei prieš nacių fašizmą atminti išlietas geležinis sovietų kareivis dabar rankoje laiko Ukrainos vėliavą. Ir čia, šiame tradiciškai prorusiškame mieste, V.Putinas pasiekė priešingą rezultatą, nei norėjo.
Jei prireiktų gyvo pavyzdžio tai įrodyti, Oleksandras Vilkulas būtų nebloga pradžia. Iki 2014 m. jis buvo puikiai apsirengęs ir švariai nusiskutęs verslininkas ir politikas. Dabar 48 metų vyras vilki karo lauko aprangą ir turi barzdą, sėdi prie rašomojo stalo, nes eina naujas Kryvyj Riho karinės administracijos vadovo pareigas.
Kabinete stovi paruoštas automatas „Kalašnikov“, valdžią mieste O.Vilkulas dalijasi su savo tėvu Jurijumi, kuris Kryvyj Riho tarybai vadovavo 2010–2020 m. ir dabar vėl įšoko į mero postą.
O.Vilkulas 2003 metais įstojo į V.Janukovyčiaus prorusišką Regionų partiją. Nuo 2013 m. lapkričio jis ėjo Ukrainos premjero pavaduotojo pareigas – taip pat ir per Maidano protestus, kurie galiausiai buvo žiauriai numalšinti. 2019 m. buvo kandidatas į prezidentus, bet pralaimėjo V.Zelenskiui.
Tačiau, užuot kalbėjęs apie savo praeitį, O.Vilkulas mieliau diskutuoja apie dabartį ir karą.
O.Vilkulas didžiuojasi savo toliaregiškumu. Jis liepė sunkiąja technika užblokuoti įvažiavimo kelius į Kryvyj Rihą, kai rusai pirmosiomis karo dienomis iš lėktuvų bombardavo oro uostą ruošdamiesi užimti miestą. Vėliau metalurgijos gamykla gynybos reikmėms paaukojo 130 tonų sveriančių vilkikų, o oligarchas Rinatas Achmetovas atsiuntė prieštankinių kliūčių.
Kaip jaučiasi žmogus, kuris ne taip seniai džiaugėsi Maskvos parama, tačiau dabar jam pavesta organizuoti V.Zelenskio gimtojo miesto gynybą nuo Kremliaus teroro? O.Vilkulas šiek tiek sutrinka, kol galiausiai randa keletą žodžių, kuriuos gali pasakyti apie prezidentą.
„Mano pagarba jam išaugo, ir mes didžiuojamės, kad mūsų tėvynainis iš Kryvyj Riho yra toks drąsus. Jis – tikras Ukrainos pasipriešinimo simbolis“, – galiausiai pareiškė O.Vilkulas.
Atsisveikindamas karinės administracijos vadovas pateikė palyginimą: „Iki 1945 m. čia buvo vokiečių fašistai. Dabar savo šalyje turime rusų fašistus, ir kai kuriais atžvilgiais jie dar blogesni.“
Gamykla – lyg tvirtovė
Pergalę prieš vokiečių fašistus primena didžiulis sovietinis memorialas su užrašu „Niekada nepamiršime“. Jis stovi šalia mozaikos, vaizduojančios didesnius nei realybėje fabriko darbininkus ir mažesnį Vladimirą Leniną priešais įspūdingą plieno gamyklą, fone. Pirmosios aukštakrosnės čia buvo įžiebtos 1934 m.
Metalurgijos kombinato teritorijoje esančiame prastai įrengtame kabinete sėdi gamyklos valdybos pirmininko pavaduotojas Artiomas Filipjevas. Dabar įmonėje dirba 22 tūkst. žmonių, nors kadaise jų buvo net 57 tūkst.
Šalia A.Filipjevo kabo eilėraštis, kurio dalis skamba taip: „Jūs norite rožių, spjoviau ant jų, šaliai reikia lokomotyvų iš gryno plieno.“
A.Filipjevas sako, kad eidamas savo pareigas negali kalbėti apie V.Zelenskį ir politiką. Tačiau jis prasitaria, kad dėl užblokuotų Ukrainos uostų ir eksporto sunkumų sumažėjus gamybos apimčiai metalurgijos monstras nesulaukė kai kurių politikų ir visuomenės atjautos: „Mes esame ne tik didžiausias darbdavys ir mokesčių mokėtojas, bet ir didžiausias teršėjas.“
Nesibaigiantys dūmų ir dulkių koridoriai metalurgijos monstre leidžia suprasti, kaip Mariupolio „Azovstal“ tapo paskutiniu miesto gynėjų bastionu. Kryvyj Rihas dar toli nuo šios realybės, tačiau gamyklos darbuotojas Vitalijus, prižiūrintis didžiulį baseiną, kuriame susikaupia išlydyta geležis, neatmeta, kad netrukus bus mobilizuotas karo veiksmams.
Kairėje jo pusėje esantis termometras rodo 1435 laipsnius pagal Celsijų. Ar tai pavojingiausias darbas visoje gamykloje?
„Visur pavojinga, – pareiškė Vitalijus, – ypač šiais laikais.“
Naujų kapų – vis daugiau
Per karą padaugėjus istorijų apie V.Zelenskį šnekama, kad plieno miestas užaugino žmogų, turintį geležinę valią. Tačiau šioje versijoje mažai kalbama apie tėvų ir senelių įtaką berniukui Vovai.
Toli nuo miesto centro, Kryvyj Riho pakraštyje, yra Visų Brolių kapinės, kuriose galima rasti juodą Semiono Zelenskio ir jo žmonos antkapinį paminklą.
Prezidento senelis Antrojo pasaulinio karo metais buvo sovietų 57-osios gvardijos motorizuotųjų šaulių divizijos pulkininkas. Jis yra vienintelis iš keturių brolių likęs gyvas.
Net po karo Semionas toliau kovojo: miesto taryba paprašė jo susidoroti su liūdnai pagarsėjusia Kryvyj Riho nusikalstama grupuote.
S.Zelenskio anūko Volodymyro vaikystės svajonė tapti policijos pareigūnu esą kilo iš susižavėjimo seneliu. Žiniasklaidoje pasirodė nuotrauka, kurioje V.Zelenskis inauguracijos išvakarėse klūpo prie senelio kapo.
O nepraėjus nė trejiems metams V.Putinas žydui V.Zelenskiui pasakė, kad yra pasiryžęs „denacifikuoti“ Ukrainą.
Kol kas neaišku, ar karas pasieks Kryvyj Rihą, kuris, kaip prezidento gimtinė, atrodo patrauklus simbolinis taikinys. Šiaurėje, Dniepro link, pulkininko Oleksandro Piskūno vadovaujami vyrai budi savo tranšėjose. Ten pat yra ir greitojo reagavimo pajėgos. Jei rusai pultų, jie būtų ukrainiečių atsako priešakyje.
Pietuose kasami grioviai, o keliai pertvarkomi taip, kad prireikus jais galėtų pravažiuoti Ukrainos tankai. Rengiamasi blogiausiam.
Rusų sviediniai neseniai pataikė į kaimus 20 km į pietus nuo Kryvyj Riho. Mieste oro pavojaus sirenos kaukia dieną ir naktį. Jei gyventojai nuosekliai laikytųsi karinės administracijos nurodymų, didžiąją laiko dalį jie praleistų slėptuvėse.
Oro pavojaus signalas vėl nuaidi tuo metu, kai kario Ivano Driučkovo karstas yra nešamas kapo link žvyruotoje vietoje šalia centrinių kapinių. Panašu, kad į perspėjimą niekas per daug nekreipia dėmesio.
Verkiančios moterys kabinasi už karsto, o dvasininkas kryptingai žengia į priekį. Šalia I.Driučkovo kapo vien per pastaruosius du mėnesius buvo iškasta dar 16 kitų, pažymėtų Ukrainos vėliava. O Kryvyj Rihe iš viso yra 36 kapinės.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
