Masačusetso technologijų institute atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas užsienio kalbos gramatiką lengviau perpranta iki 17–18 metų.
Tačiau taip pat paaiškėjo, kad jeigu naują kalbą mokytis pradėsite būdami vyresni negu dešimties, turbūt niekada neįgysite tokių įgūdžių, kurie būdingi nuo gimimo ta kalba šnekantiems žmonėms.
Pradėti reikia iki 10 metų
Bostono koledžo psichologijos docentas Joshua Hartshorne’as sakė, kad norint angliškai kalbėti taip, kaip, tarkim, amerikietis ar britas, pradėti mokytis reikėtų neperžengus 10-mečio.
Jo teigimu, žmonės, kurie šneka tam tikra kalba nuo gimimo, ir tie, kurie tai pradeda daryti iki dešimties, labai nesiskiria, bet pradėjusiųjų vėliau įgūdžiai būna prasteni.
Mokslininkai išsiaiškino, kad pradėję mokytis kalbos tarp dešimties ir 18 metų ją perprasti vis tiek įstengs greičiau nei dar vyresni.
Bet kadangi optimaliam gebėjimui mokytis būna likę mažiau laiko, gimtakalbių lygio pasiekti jie nebegalės.
Tokios išvados buvo padarytos remiantis gramatikos klausimyno, kurį atliko beveik 670 tūkst. žmonių, rezultatais.
Tai kol kas didžiausias duomenų rinkinys kalbos mokymosi gebėjimams tirti.
Sukūrė klausimyną
Masačusetso technologijų universiteto smegenų ir kognityvinių mokslų profesorius Joshas Tenenbaumas sako, kad tikslas yra nustatyti vadinamąjį kritinį periodą – laikotarpį, kada mokantis kalbos galima pasiekti geriausią rezultatą.
Nors įprasta, kad vaikai kalboms imlesni negu suaugusieji, – šis reiškinys matomas šeimose, kurios emigruoja į kitą šalį, – tokią tendenciją sunku pagrįsti moksliškai.
Stebėti žmones, kurie daugelį metų mokosi kalbos, sudėtinga ir užima daug laiko.
Todėl tyrėjai iš Masačusetso technologijų universiteto pasiūlė kitokį metodą: nusprendė apklausti šimtus tūkstančių žmonių, kurių anglų kalbos žinių lygis skyrėsi.
Pasvėrę daugybės įvairaus amžiaus žmonių, pradėjusių mokytis anglų kalbos skirtingais gyvenimo etapais, gramatinius gebėjimus jie gavo pakankamai duomenų, kad padarytų reikšmingas išvadas.
J.Hartshorne’o pirminiais skaičiavimais, tyrimui reikėjo bent pusės milijono dalyvių. Pritraukti tiek daug žmonių sudėtinga, tad internete išplatintas įdomus gramatikos klausimynas.
Padedamas kelių Masačusetso technologijų universiteto absolventų J.Hartshorne’as peržiūrėjo mokslinius straipsnius apie kalbų mokymąsi, kad išsiaiškintų gramatikos taisykles, kurios greičiausiai suklaidintų negimtakalbius. Tuomet parašė klausimus, kurie padėtų šias klaidas atskleisti.
Pavyzdžiui, reikėjo atsakyti, ar sakinys „Yesterday John wanted to won the race“ yra gramatiškai taisyklingas.
Norėdamas paskatinti daugiau žmonių atlikti testą, profesorius įtraukė ir klausimų, kurie nebuvo būtini kalbos mokymuisi įvertinti, tačiau buvo skirti atskleisti, kokiu anglų kalbos dialektu šneka testuojamasis.
Tarkim, iš Kanados kilusiam anglakalbiui sakinys „I’m done dinner“ gali pasirodyti taisyklingas, o daugumai kitų – ne.
Duomenis kruopščiai vertino
Vos tiktai paskelbus socialiniame tinkle „Facebook“ 10 minučių trukmės klausimynas „Which English?“ žaibiškai išpopuliarėjo. J.Hartshorne’as teigė, kad kitas kelias savaites mokslininkai praleido stengdamiesi išlaikyti testą funkcionuojantį, nes žmonių srautas viršijo lūkesčius.
Atsakiusių į klausimus vartotojų buvo paprašyta atskleisti savo tuometį amžių, kelerių metų būdami pradėjo mokytis anglų kalbos, taip pat kitą informaciją apie savo kalbinę patirtį.
Galiausiai tyrėjai gavo išsamius 669 498 žmonių duomenis ir turėjo sugalvoti, kaip tai išanalizuoti. Anot J.Hartshorne’o, reikėjo išskirti informaciją, kiek metų kiekvienas dalyvis mokėsi kalbos, kada pradėjo ja šnekėti ir kokiu būdu susidūrė su kalba: ar mokėsi klasėje, ar buvo imigrantai anglakalbėje valstybėje?
Tyrėjai išbandė įvairius skaičiavimo modelius norėdami išsiaiškinti labiausiai atitinkantį gautus rezultatus.
Galiausiai nustatyta, kad duomenys geriausiai pagrindžia teoriją, jog gramatikos mokymosi gebėjimai išlieka stipriausi iki 17–18 metų, o vėliau pradeda prastėti.\
Rezultatai nustebino
J.Hartshorne’as neslėpė, kad rezultatai nustebino: iki tol vyko diskusijos, ar kritinis kalbos mokymosi laikas, po kurio gebėjimai ima prastėti, prasideda netrukus po gimimo, ar nuo 5 metų, ar prasidėjus lytiniam brendimui.
Pažymėta, kad suaugusiųjų įgūdžiai mokantis užsienio kalbų vis tiek yra geri.
Tačiau pradėję mokytis naujos kalbos būdami paaugliai arba jau suaugę jie niekad nepasieks tokio lygio kaip žmogus, kuriam ta kalba yra gimtoji.
Kalifornijos universiteto Berklyje psichologijos docentas Maheshas Srinivasanas teigė: nors ir žinota, kad išmokti užsienio kalbą ankstyvame amžiuje lengviau, šis tyrimas pateikia kol kas įtikinamiausių įrodymų, kad yra tam tikras gyvenimo tarpsnis, po kurio gebėjimas perprasti naujos kalbos niuansus mažėja.
Tyrimas taip pat parodė, kad optimalaus mokymosi periodas baigiasi gerokai vėliau, nei manyta anksčiau. Bet kodėl ta riba yra 17–18 metų, vis dar nėra tiksliai žinoma.
Anot J.Tenenbaumo, gali būti, kad vyksta biologiniai smegenų plastiškumo pokyčiai.
Taip pat įtakos gali turėti socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Dažniausiai visuomenėje nepilnamečiais laikomi asmenys iki 17–18 metų, po to jaunuoliai palieka namus, galbūt pradeda studijuoti ar įsidarbina.
Visi šie pokyčiai gali paveikti bet kurios kalbos mokymosi tempą.
