Atskleidė, kaip žudynėmis kaltinami V. Putino pakalikai iš „Wagner Group“ bando perimti visą Afriką

Afrikoje vėl atgyja samdiniai, įdarbinami kovoti kai kuriuose sunkiausiai sprendžiamuose žemyno konfliktuose. Bene garsiausia organizacija yra „Wagner Group“ – miglotas tinklas, jungiantis karinę jėgą su komerciniais ir strateginiais interesais, kuris dabar yra Rusijos ambicijų Afrikoje svarbiausias įgyvendintojas.

„Wagner“ kovotojai aktyviai dalyvavo Malio, Centrinės Afrikos Respublikos, Mozambiko ir Libijos karuose. Jie bendradarbiauja su kovojančiais lyderiais ir sukarintų grupuočių vadais, kurie už jų paslaugas gali sumokėti grynaisiais pinigais arba pelningomis brangiųjų iškasenų, tokių kaip auksas, deimantai ir uranas, kasybos koncesijomis. „Wagner“ kariai dažnai kaltinami kankinimais, civilių žudynėmis ir kitais pažeidimais.

Tačiau „Wagner“ grupė – tai kur kas daugiau nei paprasta schema „ginklai už auksą“. Veikdama per platų fiktyvių bendrovių tinklą, ji tapo plataus spektro Kremliaus remiamų operacijų dvylikoje Afrikos šalių sinonimu. „Wagner“ kišasi į politiką, remia autokratus ir organizuoja skaitmenines propagandos kampanijas. Ji aukoja maistą vargšams ir kuria veiksmo filmus, kurių veiksmas vyksta Afrikoje.

Grupė net organizavo grožio konkursą.

Kremlius neigia bet kokias sąsajas su „Wagner“, tačiau Amerikos ir Europos pareigūnai, taip pat dauguma ekspertų teigia, kad tai yra neoficialus Rusijos galios įrankis – pigus prezidento Vladimiro V. Putino būdas plėsti savo įtaką, stiprinti savo karinį fondą prieš Vakarų sankcijas ir didinti įtaką žemyne, kuriame simpatijos Rusijai tebėra gana didelės.

„Tai Rusijos galios žaidimas, – sakė Tarptautinės krizių grupės direktoriaus pavaduotoja Afrikai Pauline Bax. – Per „Wagner“ ji nori patikrinti, kiek gali išplėsti savo įtaką Afrikoje. Manau, kad rezultatai nustebino daugelį žmonių.“

Bendrovė „Wagner“ pasirodė per pirmąjį V. Putino puolimą Ukrainoje 2014 m., kai jos samdiniai kovojo kartu su prorusiškais separatistais Donbaso regione. Jos vadas buvo Dmitrijus Utkinas, į pensiją išėjęs Rusijos specialiųjų pajėgų vadas, kuris, kaip teigiama, žavėjosi nacių istorija ir kultūra.

Grupės pavadinimas ir D.Utkino karinis šaukinys paimtas iš Hitlerio mėgstamo kompozitoriaus Richardo Vagnerio pavardės. Kai kurie grupės kovotojai pritaria šiai ideologijai: ant „Wagner“ samdinių įrangos Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose buvo nufotografuoti baltųjų ekstremistų mėgstami senovės simboliai.

Pasak amerikiečių pareigūnų, 2015 m. „Wagner“ išplėtė savo veiklą į Siriją, gavusi užduotį paremti prezidentą Bašarą al Asadą ir užgrobti naftos bei dujų telkinius. 2016 m. V. Putinas per banketą Kremliuje apdovanojo V.Utkiną kariniais apdovanojimais. Vos po metų Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas P. Utkinui už jo veiklą su „Wagner“.

Grupė 2017 m. pasuko į Afriką, akivaizdžiai vadovaujama Jevgenijaus Jevgenijaus Prigožino, Rusijos magnato, žinomo kaip „Putino virėjas“.

Kaip ir V.Putinas, J.Prigožinas yra kilęs iš Sankt Peterburgo, kur kadaise turėjo dešrainių kioską, o paskui įkūrė maitinimo verslą, kuris klestėjo dėl pelningų sutarčių su Kremliumi. Būtent jam Jungtinės Valstijos 2018 m. pateikė kaltinimus, kad jis finansavo Rusijos trolių fabriką, kaltinamą kišimusi į 2016 m. prezidento rinkimus.

Pasak Vakarų pareigūnų, ekspertų ir Jungtinių Tautų tyrėjų, Afrikoje „Wagner“ ėmė konsultuoti nepatyrusius diktatorius, vykdyti dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje ir dislokuoti netikrų rinkimų stebėtojų komandas. Su J.Prigožinu susijusios bendrovės tuo pat metu valdė aukso ir deimantų kasyklas.

J.Prigožinas neigia bet kokias sąsajas su „Wagner“ ir netgi suabejojo šios grupės egzistavimu.

„Wagner“ legenda yra tik legenda“, – teigė jis rašytiniame atsakyme į „The New York Times“ klausimus.

Ekspertai teigia, kad jis gali būti techniškai teisus: „Wagner“ nebėra viena bendrovė, o tapo neoficialaus Rusijos tinklo, apimančio visą žemyną, prekės ženklu.

Nuo 2016 m. JAV. įvedė mažiausiai septynis sankcijų rinkinius J.Prigožinui, jo bendrovėms ir su juo susijusiems asmenims, konfiskuodamos jo jachtą ir tris privačius lėktuvus. Europos Sąjunga 2020 m. taip pat taikė sankcijas J.Prigožinui dėl „Wagner“ vaidmens Libijoje, o šių metų birželio 1 d. aukščiausios instancijos ES teismas atmetė jo teisinį skundą dėl šių priemonių.

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ pašalino šimtus jo bendrininkų valdomų netikrų paskyrų. Rusijos opozicijos tiriamosios naujienų agentūros užfiksavo jo glaudžius ryšius su V. Putinu ir Rusijos gynybos ministerija.

Ekspertai teigia, kad dėl šio profilio J.Prigožinas labai skiriasi nuo kitų Rusijos oligarchų, kurie savo turtus susikrovė per Rusijos valstybinį privatizavimą dešimtajame dešimtmetyje.

„Jis pats savaime nėra nepriklausomas verslininkas“, – sakė Samuelis Ramani, būsimos knygos apie Rusiją Afrikoje autorius. Pasak jo, nepriklausomi tyrimai rodo, kad „jo verslo interesai yra labai glaudžiai susiję su tuo, ką daro „Wagner“, ir jis gauna naudos būdamas tarpininku sudarant sandorius tarp Afrikos lyderių ir Kremliaus“.

Vienas pirmųjų „Wagner“ žygių žemyne buvo nesėkmingas.

2019 m. jis pasiuntė apie 160 kovotojų į dujomis turtingą, musulmonų daugumos valdomą Kabo Delgado regioną Mozambiko šiaurėje. Tačiau per kelias savaites sukilėliai, priklausantys vietos „Islamo valstybei“, nužudė mažiausiai septynis „Wagner“ karius, pranešė amerikiečių pareigūnai. Po kelių mėnesių rusai pasitraukė.

Atrodo, kad „Wagner“ iš šių klaidų pasimokė Centrinės Afrikos Respublikoje, kur 2018 m. atvyko saugoti opozicijos spaudžiamo prezidento Faustin-Archange Touaderos. Apmokiusi vietos saugumo pajėgas, ji padėjo kariuomenei atremti didelį islamistų puolimą 2021 m. pradžioje.

Tačiau šie kuklūs laimėjimai kainavo brangiai: Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad „Wagner“ pajėgos žudė civilius gyventojus, plėšė namus ir šaudė maldininkus mečetėje. Kritikai pažymėjo, kad operacija buvo sutelkta į regionus, kuriuose J.Prigožino įmonės kasė deimantus.

Libijoje „Wagner“ kovotojai rėmė nesėkmingą sostinės Tripolio puolimą, kurį 2019 m. surengė valdžios troškęs vadas Khalifa Hifteris. Tūkstančiai „Wagner“ kovotojų tebėra dislokuoti keturiose bazėse visoje Libijoje, daugiausia netoli šalies naftos telkinių, teigia Vakarų pareigūnai ir analitikai.

Sudane „Wagner“ gavo aukso kasybos koncesijas ir nesėkmingai bandė išgelbėti šalies autokratinį lyderį, prezidentą Omarą Hassaną al-Bashirą, kuris buvo nuverstas 2019 m. balandžio mėn.

Dabar pagrindinis „Wagner“ partneris Sudane yra generolas Mohamedas Hamdanas, galingas sukarintų pajėgų vadas, kuris karo Ukrainoje išvakarėse skrido į Maskvą susitikti su aukšto rango Rusijos pareigūnais.

Bene daugiausiai ginčų kelianti „Wagner“ operacija yra Malyje, kur „Wagner“ pajėgos atvyko 2021 m. gruodį, JAV valstybės departamentui įvardijant jas „tikslingai dezinformuojant, siekiant nuslėpti jų atvykimą ir veiklą“. Jos kovotojai greitai įsitraukė į kovą su islamistų sukilėliais.

Tačiau iki balandžio vidurio „Wagner“ dalyvavo daugiau nei dešimtyje incidentų, per kuriuos, kaip rodo tyrėjų ir Jungtinių Tautų ataskaitos, žuvo beveik 500 žmonių.

Rusija ne tik teikia samdomus ginklus, bet ir bandė formuoti bent dešimties Afrikos šalių politiką, pasitelkdama socialinę žiniasklaidą ir politinės įtakos kampanijas.

Praėjusiais metais JAV iždo departamentas nustatė vadinamąją „priedangos bendrovę, kuri vykdė J.Prigožino įtakos operacijas Afrikoje“ ir kuri, pasak jo, rėmė netikras stebėjimo misijas Zimbabvėje, Madagaskare, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Mozambike.

2019 m. du J.Prigožino įdarbinti rusai susitiko su buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro el Kadafio sūnumi ir pateko į kalėjimą. Vėliau su J.Prigožinu susijusi bendrovė sukūrė filmą apie rusų kančias, kuriame jų pagrobėjai vaizduojami kaip žiaurūs sadistai. Sulaikytieji buvo paleisti 2020 m. gruodžio mėn.

„Rusai savų nepalieka!“ – sakoma J.Prigožino bendrovės „Concord“ pareiškime.

Nuo 2019 m. spalio mėn. socialinis tinklas „Facebook“ uždarė daugiau kaip 300 su J.Prigožinu susijusių netikrų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų, kurios, jo teigimu, buvo nukreiptos į tuziną Afrikos šalių.

„Wagner“ kovoja ir per populiariąją kultūrą. Centrinės Afrikos Respublikoje J.Prigožino įmonės rėmė grožio konkursą, finansavo radijo stotį, o pernai išleido filmą „Turistas“ („Touriste“), kuriame buvo šlovinami „Wagner“ samdinių veiksmai šalyje.

Gruodį per Rusijos televiziją buvo parodytas dar vienas J.Prigožino finansuotas filmas, šį kartą apie kruvinus „Wagner“ nuotykius Mozambike. Toje šalyje „Wagner“ ir toliau diskretiškai veikia: 2020 m. pasitraukus jos kovotojams, jie paliko nedidelę kibernetinio karo būrį, kurį samdo Mozambiko vyriausybė, sakė Vakarų saugumo Afrikoje pareigūnas, remdamasis Europos žvalgybos pranešimais.

V. Putinas apie Rusijos ambicijas Afrikoje davė suprasti per 2019 m. Sočyje vykusį Afrikos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, kai apibūdino šį žemyną kaip Kremliui „didelių galimybių“ vietą.

Analitikai teigia, kad ši plėtra yra platesnio V. Putino siekio atkurti Rusijos, kaip didžiosios galybės, dalis, iš dalies supriešinant ją su Kinija, Turkija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir kitomis šalimis, kurios kovojo dėl pozicijų Afrikoje, nes Vakarų įtaka čia mažėja.

Kai kuriuos Afrikos lyderius į Maskvą traukia ginklai: Rusija tapo didžiausia ginklų tiekėja Afrikoje. Tačiau V. Putinas taip pat naudojasi giliomis istorinėmis ir politinėmis srovėmis.

Vakarų Afrikoje Rusija naudojasi didėjančiomis antiprancūziškomis nuotaikomis tokiose šalyse kaip Malis, kur dėl „Wagner“ agentų atvykimo šiemet išvyko prancūzų kariai ir diplomatai. Karinį perversmą Burkina Fase sveikino demonstrantai, mojavę Rusijos vėliavomis. O Kamerūne balandžio mėn. pareigūnai pasirašė gynybos susitarimą su Rusija, kurį kai kas laikė galimu „Wagner“ dislokavimo pirmtaku.

Antrasis Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas numatytas lapkričio mėn. Šį kartą siūloma surengti V. Putino gimtajame Sankt Peterburge, kuris taip pat yra J.Prigožino veiklos bazė.