Mokslininkai sako, kad šią netikėtą tragediją buvo galima nujausti, nes ledynas nuolat mažėjo, o itin anksti prasidėję šios vasaros karščiai jį pavertė dar trapesniu.
Teigiama, kad dieną prieš nelaimę daugiau kaip 3000 m aukštyje buvo užfiksuota rekordinė 10 laipsnių šiluma.
Italiją gąsdina ir neregėta sausra, dėl kurios kai kur jau normuojamas geriamojo vandens vartojimas, o ūkininkai išdegusiuose laukuose skaičiuoja milijardinius nuostolius.
Ledynas neatsilaikė
Beveik 40 laipsnių dieną ir daugiau kaip 20 naktį – tokie pragariški karščiai jau kurį laiką kamuoja Italiją, negalinčią atsikvėpti nuo vienas po kito atkeliaujančių afrikietiškų anticiklonų. Anot mokslininkų, Apeninų pusiasalyje temperatūra pastaraisiais dešimtmečiais kilo kur kas greičiau nei likusiame pasaulyje.
Vis daugiau deginančių vasaros dienų ir tropinių naktų, kai temperatūra nenukrinta žemiau 20 laipsnių, ir vis mažiau lietaus – tokia yra klimato kaitos sukeltos itališkos vasaros nuotrauka.
Nacionalinio statistikos instituto „Istat“ duomenimis, vidutinė oro temperatūra per 50 metų Italijoje pakilo 1,2 laipsnio, o tai reiškia, kad šalis yra pavojingai arti iki 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo ribos, kurios pagal Paryžiaus susitarimą šalys įsipareigojo neviršyti.
Tokią tendenciją lemia daug priežasčių, viena jų – geografinė Italijos padėtis. Dėl visuotinio atšilimo mirštantys ledynai taip pat turi įtakos vidutinės temperatūros augimui. Gali atrodyti keista, tačiau būtent ledynų turtingoje Italijos šiaurėje temperatūra pakilo daug labiau nei pietuose.
Žiaurus ledynų įspėjimas dėl gresiančių katastrofinių klimato atšilimo padarinių Italiją sudrebino pirmąjį liepos sekmadienį, kai autonominėje Trento provincijoje nuo aukščiausio Italijos Dolomitinių Alpių kalno Marmolados nuslinko to paties pavadinimo ledynas, kartu nusinešdamas tuo metu ant jo buvusių 11 alpinistų gyvybę.
Šimtus metų nepajudinamai stovėjęs didžiausias dolomitų ledynas, traukęs begalę kalnų mėgėjų, neatlaikė dešimtmečius jį veikusio visuotinio atšilimo. O didžiuliai šios vasaros karščiai tapo paskutiniu kirčiu, nulėmusiu siaubingą griūtį.
Pragaras ledo karalystėje
Nelaimės išvakarėse Dolomitinių Alpių karaliene vadinamoje viršukalnėje, kurios aukštis 3343 m, gyvsidabrio stulpeliai rodė rekordinę temperatūrą – 10 laipsnių šilumos, o meteorologinės sąlygos ledyne labiau priminė rugpjūčio vidurį nei liepos pradžią.
Vietiniai kalnų gidai pasakojo, kad po ledynu jau kurį laiką buvo girdėti čiurlenantys vandens upeliukai.
„Anomali temperatūra, kuri nuo gegužės fiksuota dideliame aukštyje, ledynui turėjo daugiau įtakos nei rekordinė dienos temperatūra. Nelygu vieta, ji buvo 10 laipsnių aukštesnė už normalią.
Taip pat praėjusią žiemą nedaug snigo ir ledynas turėjo mažiau apsaugos, kurią pusnys suteikia vasarą. Prie šio scenarijaus prisidėjusi stipri karščio iš Afrikos banga tikriausiai lėmė didelio vandens kiekio atsiradimą – jis pasigamino tirpstant ledynams ir tekėjo tarp kalno pagrindo bei tos Marmolados ledyno dalies.
Taigi griūtis įvyko blogiausiomis sąlygomis, kai buvo daug šilumos ir daug vandens apačioje“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ kalbėjo Triesto universiteto ledynologijos profesorius ir tyrėjas Renato Colucci.
Mokslininkai teigia, kad dar likus porai savaičių iki nelaimės ant Marmolados įvyko kažkas anomalaus – neįtikėtinu greičiu viršukalnėje ištirpo beveik visas sniegas ir tai, pasak ledyno palydovinius vaizdus analizuojančių tyrėjų, galėjo būti lemtingas veiksnys, nulėmęs jo griūtį.
„Vaizdai, kuriuos užfiksavo zondas „Sentinel 2“, rodo svarbų skirtumą tarp birželio vidurio ir pabaigos. Sniegas atsitraukia, plonėja, dingsta, palikdamas neuždengtą pliką ledyną, kuris tokiomis sąlygomis paprastai būna rugpjūtį, ilgos vasaros pabaigoje, o ji dabar buvo dar tik prasidėjusi.
Kaitinant rekordinei temperatūrai sniegas, kuris dengė ledyną, paliko jį nuogą, vanduo įsiskverbė į plyšius, taip susilpnindamas ledo plokštę iš vidaus“, – tragedijos priežastis analizavo dienraštis „La Repubblica“.
Paieškos truko savaitę
Pasitelkę dronus, termovizorius ir sraigtasparnius gelbėtojai ledyne įstrigusių žuvusių žmonių kūnų ieškojo savaitę. Dėl pavojingų meteorologinių sąlygų, baiminantis, kad griūtis dar kartą pasikartos, paieškos ne kartą buvo nutrauktos.
Galiausiai patvirtinta, kad ledyne žuvo 11 tragedijos metu ant jo buvusių alpinistų: 9 italai ir du Čekijos piliečiai. Kai kurių jų tapatybę pavyko nustatyti tik atlikus DNR testus, nes milžinišku 300 km per val. greičiu ritęsis ledynas kūnus neatpažįstamai sumaitojo, gelbėtojams teko rinkti aukų kūnų dalis. Dar 7 asmenys buvo sužeisti.
Manoma, kad aukų būtų buvę gerokai mažiau, jei nelaimė būtų įvykusi ne ankstyvą sekmadienio popietę, kai ant kalno netrūko ledynu pasigėrėti atkeliavusių ir grėsmės nenujautusių žmonių.
Paieškos dar tęsis, nes gelbėtojai nori surinkti visus žuvusiųjų daiktus, kad galėtų tiksliai atkurti griūties aplinkybes. Bet tai nepalengvins tragedijos prislėgtų žuvusiųjų artimųjų skausmo. Kai kurie jų apkaltino atsakingas institucijas, kad viršukalnė laiku nebuvo uždaryta alpinistams, nors karščių nulemtos neįprastos anomalios sąlygos ledyne turėjo kelti nerimą dėl jo būklės.
„Kodėl šeštadienį niekas neperspėjo, kad po ledynu teka vanduo? Kodėl jie nesustabdė žmonių? Kodėl leido kopti? Taip, buvo graži saulėta diena, bet jei po ledynu iš tiesų buvo vanduo... Jei dėl šios tragedijos yra kieno nors atsakomybė, mes jos sieksime iki pat galo“, – pykčio neslėpė vienos žuvusiosios sesuo.
Ledynų pabaigos pradžia?
Ekspertai sutinka, kad klimatui šylant ši siaubinga nelaimė buvo tarsi užprogramuota, nors jos nebuvo galima numatyti.
„Dėl nesibaigiančio kelis mėnesius trunkančio karščio ir sausros net dideliame aukštyje buvo daug labiau tikėtina, kad toks dalykas įvyks. Dešimt laipsnių Marmolados viršukalnėje – neįtikėtina temperatūra, tai daugiau nei simptomas, kad kažkas negerai.
Po ledu susidaro tikros vandens upės, kurios gali nunešti viską, – kalbėjo legendinis italų alpinistas Reinholdas Messneris. – Tokie reiškiniai vyksta kiekvieną dieną visuose ledynuose ir pavojus juose didėja. Tai rizika, kurią patyrę vadovai turi apsvarstyti ir paaiškinti. Alpinistas visada turi turėti šiek tiek baimės ir pagarbos kalnui.“
Trento prokuratūrą pasiekė nuotrauka, kurioje užfiksuotas dar gegužę ant ledyno susiformavęs ežeras. Alpinistas R.Messneris spėja, kad tai nutiko dėl didelio karščio ir kad būtent ežeras galėjo pastumti ledo mases.
Neabejojama, kad panašių tragedijų bus galima sulaukti ir kituose Italijos bei pasaulio ledynuose, kurie taip pat kenčia nuo anomaliai aukštų temperatūrų, keliančių pavojų amžinajam viršukalnių įšalui.
Tyrinėtojai sako, kad ledynai yra lyg sergantys pacientai, kurių būklė kasmet vis blogėja. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad nuslinkusio Marmolados ledyno dėl klimato atšilimo po kelių dešimtmečių išvis nebeliks.
„Anksčiau mes darėme išvadą, kad iki 2050 m. ar pan. jis išnyks. Nuo to laiko padėtis labai pablogėjo dėl spartesnės klimato kaitos ir kylančios temperatūros. Taigi ledyno išnykimas gali įvykti anksčiau, nei manėme, vos per 20 metų, – aiškino profesorius R.Colucci. – Dėl klimato kaitos ledynuose nebeliko pusiausvyros, pirmiausia tuose, kurie yra žemiau 3500 metrų ribos.
Prieš 30 metų susiformavo toks klimatas, kuris nebepalaiko ledynų egzistavimo. Dėl to tragiškiems įvykiams, tokiems kaip tas, kuris įvyko Marmoladoje, tikriausiai bus lemta pasikartoti.
Būtina išlaikyti maksimalų dėmesį jais laipiojant.“
Po tragedijos Italijoje pradėta svarstyti, kokiu būdu būtų galima išgelbėti ledynus nuo išnykimo ir kaip išvengti aukų ateityke. Kai kur takai į viršukalnes skubiai uždaryti dėl per didelės griūčių rizikos.
Taip pat pasigirdo siūlymų ledynus uždengti ir taip apsaugoti nuo vasariškos kaitros. Tačiau ekspertai sako, kad tai būtų tik paliatyvus gydymas, negelbėjantis nuo pražūtingos diagnozės.
„Italijos ledynų likimas užprogramuotas, net jeigu šiandien mes radikaliai sumažinsime anglies dvideginio išmetimą, kad įveiktume visuotinį atšilimą.
Alpių, ir ne tik, padėtis visiškai nesubalansuota, klimato kaitos modeliai sako, kad iki amžiaus pabaigos Alpių ledynai, esantys žemiau 3600 m, išnyks.
Visiems Alpių ledynams gresia pavojus, mažame aukštyje jie yra labiau pažeidžiami, bet, kaip matėme, ir didelis aukštis virš jūros lygio nebėra žemesnės temperatūros garantija. Kai kalbame apie ledynų tirpimą, įsivaizduojame ledo kubą, kuris lėtai tirpsta ant stalo, tačiau taip nėra: vandens infiltracija vyksta lėtai, bet griūtis nutinka staiga“, – nieko gero nežadėjo Poliarinių mokslų instituto direktorius Carlo Barbante.
Sausra išdžiovino upes
Anomalių karščių įkaite tapusioje Italijoje kenčia ne tik ledynai. Rekordinė sausra išsekino šalies ežerus ir upes, o kai kur kalnuose ir visai išdžiovino.
Pagrindinė Italijos vandens gysla upė Po tapo nusekusiu, galią praradusiu upeliu, į kurį net ėmė skverbtis sūrus jūros vanduo. Šios upės lygis dar vasaros pradžioje nukrito žemiausiai per 70 metų, atverdamas smėlio salas ir įvairias upės paslaptis, – tokias kaip ilgai po vandeniu slypėjusios istorinių laivų liekanos ir gyvūnų fosilijos.
Būtent šiauriniai šalies regionai, esantys kalnų papėdėje, ir tie, per kuriuos teka didžioji Po upė, labiausiai kenčia nuo lietaus stygiaus. Kai kuriose vietovėse nelijo nuo žiemos, o vos pasirodę menki lietaus lašai, rodos, išgaruodavo nuo pragariško karščio taip ir nepasiekę ištroškusios žemės.
Vyriausybė dėl sausros jau paskelbė ekstremalią padėtį penkiuose Šiaurės Italijos regionuose, o ūkininkai sausrų išdegintuose laukuose skaičiuoja milžiniškus nuostolius, kurie, kaip prognozuojama, gali siekti net 3 mlrd. eurų.
Didžiulė sausra kelia dar nematytą grėsmę Po upės baseino teritorijai, kurioje užauginama daugiau nei 30 proc. Italijoje pagaminamų žemės ūkio produktų.
„Esant didelei hidrologinei krizei svarbu numatyti ne tik pakankamai finansinių išteklių žemės ūkio bendrovių patirtai žalai kompensuoti. Būtina skubiai veikti ir nustatyti turimo vandens naudojimo prioritetus, pirmenybę teikiant žemės ūkio sektoriui, kad būtų užtikrintas maisto produktų prieinamumas.
Dėl karo Ukrainoje padarinių Italijai reikia viso savo nacionalinio gamybos potencialo“, – imtis skubių priemonių vyriausybę ragino ūkininkų organizacijos, prašydamos nacionaliniu lygiu parengti ilgalaikius hidrologinės krizės sprendimo planus.
Riboja vandens vartojimą
Kol valdžia sprendžia, iš kur gauti vandens, gyventojams tenka atsakomybė taupiai vartoti brangiu turtu tampančią gamtos dovaną.
Geriamojo vandens vartojimas Italijoje jau ribojamas.
Kai kuriuose nedideliuose kalnų miesteliuose, kur išdžiūvo vandenį nešę upokšniai, vandentiekio sklendes nuspręsta naktimis užsukti. Kitur, pavyzdžiui, Veronoje, uždrausta plauti automobilius ne specializuotose plovyklose, laistyti pievas ir laukus, pildyti privačius baseinus.
Gyventojai visais būdais raginami neeikvoti vandens tam, kam nebūtina. Išleistuose vandens taupymo dekaloguose yra tokios savaime suprantamos, tačiau dažnai pamirštamos rekomendacijos kaip prašymas užsukti vandenį valantis dantis, praustis ne vonioje, o duše, indaplovę ir skalbimo mašiną jungti tik tada, kai jos visiškai prikrautos.
Kai kurių miestų merai net kirpėjams griežtai rekomendavo klientų galvą šampūnu plauti ne du kartus, o tiktai vieną.
Milane taupant vandenį pastarąjį mėnesį buvo išjungti ir fontanai.
Kad italams yra kur pasitempti, rodo ir negailestinga statistika, atskleidžianti, kad Italija pagal vandens švaistymo rodiklius yra tarp pirmaujančių pasaulio šalių, kur kasmet prarandamas milijardas kubinių metrų vandens. Toks „nukraujavimas“ pirmiausia susijęs su senovinės infrastruktūros problemomis ir pačių gyventojų netaupumu.
„Italija yra šalis, turinti didelius vandens išteklius, bet taip pat viena pirmųjų pasaulyje pagal vandens atliekas: kasdienis suvartojimas vienam gyventojui čia yra apie 245 litrus.
Pakanka pasakyti, kad vonios kambario čiaupo vidutinis srautas viršija 10 litrų vandens per minutę: jei paliksime jį atsuktą valydami dantis, bus iššvaistyta daugiau nei 30 litrų geriamojo vandens“, – pabrėžia aplinkos ištekliais besirūpinančios organizacijos SIMA prezidentas Alessandro Miani.
Kol meteorologai Italijai pranašauja vis naujas karščio bangas, ekspertai tikisi, kad tokie gamtos perspėjimai kaip tirpstantys ledynai ir negailestinga sausra pagaliau paskatins visus imtis rimtų priemonių klimato atšilimui stabdyti.
O žemdirbiai sako, kad turi laiko iki liepos vidurio: jei iki tol Italijos žemių nepalaistys sodrus lietus, pasekmės gali būti tragiškos ne tik ūkininkų sektoriui.
