Apie šį vieną pirmųjų įsiveržimo epizodų – neįtikėtinas pačių Ukrainos karių pasakojimas iš karo zonos.
Automato kulkos skriejo pro Anatolijų Charčenką ir nukirto kelis jo bendražygius Ukrainos desantininkus. Jie tamsoje judėjo pirmyn Hostomelio oro uosto link. Buvo pirmoji Rusijos karo Ukrainoje diena.
Ukrainiečių būrys bandė suardyti Vladimiro Putino planą staigiai užimti Kijevą, iki kurio nuo oro uosto – vos daugiau negu 30 km. Agresoriaus misija strigo.
Sudėliojo mūšio eigą
Prieš kelias valandas Hostomelyje sraigtasparniais buvo nusileidę elitiniai Rusijos desantininkų būriai. Jei jie būtų perėmę oro uosto kontrolę, Kremlius būtų turėjęs galimybę atskraidinti tūkstančius karių ir greitai įsiveržti į Ukrainos sostinę. Tai buvo dalis V.Putino plano, kaip priversti ukrainiečius kapituliuoti.
Rusai, saugomi betoninio barjero su spygliuota viela viršuje, į leitenanto A.Charčenkos būrį nukreipė ugnį.
Kitos ukrainiečių pajėgos, skubėjusios prisijungti prie kovos, vėlavo. Įsiveržėliai desantininkai spaudė.
„Žinojome, kas pastatyta ant kortos“, – sakė leitenantas A.Charčenka.
Rusų bandymas užimti oro uostą turėjo parodyti, kad jų prielaidos, jog smarkiai apšaudoma Ukrainos gynyba sugrius, buvo teisingos. Rusijos pareigūnai ir propagandos mašina ne vienus metus trimitavo, kad Maskvos pajėgos gali pervažiuoti mažesnę kaimynę per keletą dienų.
Tačiau Ukrainos armijos pasipriešinimas, prisidedant savanoriams kovotojams, pristabdė Rusijos karo mašinos puolimą.
Hostomelio oro uoste rusai pirmą dieną pateko į aklavietę. Šis įvykis tapo Ukrainos pasipriešinimo esme ir viena pagrindinių priežasčių, dėl ko Rusijos pajėgos įklimpo.
„The Wall Street Journal“ reporteriai sudėliojo visą šio esminio mūšio eigą remdamiesi dviejų kareivių, dalyvavusių chaotiškose kautynėse, pasakojimais ir Ukrainos armijos ataskaitomis, vaizdo įrašais bei nuotraukomis iš įvykių oro uoste.
Brigada – išretėjusi
Pirmieji karo Hostomelyje ženklai pasirodė vasario 24-ąją 7 val. ryto, praėjus kelioms valandoms po to, kai V.Putinas paskelbė apie įsiveržimą.
Sparnuotoji raketa rėžėsi į žemę keli metrai nuo gyvenamųjų namų kvartalo, žemėje palikdama kraterį ir išsprogdindama pastato langus.
Hostomelio oro uoste yra ilgas kilimo takas, kuris naudojamas lėktuvams testuoti ir krovinių orlaivių reisams, todėl rusams tai atrodė itin viliojantis taikinys.
Ukrainos nacionalinės gvardijos būrys, ginantis oro uostą, nebuvo viso pajėgumo. Didžioji jo sunkiosios artilerijos ir personalo dalis buvo šimtai kilometrų į rytus – karo, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje prieš aštuonerius metus, fronto linijose.
Nepaisant to, ten dirbo elitinė greitojo reagavimo brigada, budinti oro uoste būtent dėl savo gebėjimų kautis ir staigiai dislokuotis. Suburta 2015-aisiais, ši brigada daug metų grūmėsi su Kremliaus remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Nacionalinės gvardijos leitenantas Andrijus Kulišas – 36-erių buvęs komunikacijos specialistas, 2014-aisiais išėjęs iš darbo, kad prisijungtų prie kariuomenės, – praėjus keletui valandų po raketos atakos Hostomelyje išvirė arbatos sau ir dviem bendražygiams. Jis išgirdo sraigtasparnio ūžesį.
Atakuojantis orlaivis skrido žemai, kad liktų nepastebėtas ukrainiečių radarų, ir pradėjo apšaudymą: buvo paleista kruša raketų į oro uostą ir šalia esančią karinę bazę.
Ukrainos kariai nėrė į saugias pozicijas. Jie jautė, kad skaičiumi neprilygsta užpuolikams.
„Tarsi į kovą šautuvais ateitum vien su peiliu“, – vėliau sakė leitenantas A.Kulišas.
Prarado legendinį orlaivį
Po pirmosios ugnies A.Kulišas pamatė du kareivius, besislepiančius šalia jo kambario.
„Ar norėtumėte savo arbatos dabar?“ – šūktelėjo.
Ironiškas klausimas sukėlė juoką.
Patekti po bombardavimu iš oro šiam daliniui buvo naujiena, nes Rusijos remiami separatistai rytuose oro pajėgų nenaudojo. Tačiau besigynusieji – karininkai, savanoriai ir šauktiniai – greitai persigrupavo.
Jie pasiskirstė po visą bazės ir oro uosto teritoriją ir, kaip sakė leitenantas A.Kulišas, „aistringai ir aršiai“ atsakė ugnimi iš visko, ką turėjo: automatinių pistoletų, priešlėktuvinių ginklų bei kelių raketų, paleidžiamų nuo peties.
Rusijos armija teigė, kad į misiją išsiuntė 200 sraigtasparnių. Ukrainos pareigūnai ir kariai, gynę oro uostą, šį skaičių pamažino iki 30. Agresorių sraigtasparniai skraidė po du tris, sukdami ratus atakoms į oro uostą ir bazę.
Pirmojo apšaudymo metu rusai rimtai pažeidė „Antonov“ orlaivį „Mriya“ – tai ukrainiečių kalba reiškia „Svajonė“ – didžiausią transporto lėktuvą pasaulyje. A.Kulišas sakė, kad jis matė ugnies kamuolį, kylantį iš angaro, kuriame buvo atliekami legendinio orlaivio remonto darbai.
Gynėjai teigė, kad raketomis numušė tris sraigtasparnius.
Anot A.Kulišo, vien kulkų, kurias jie pumpavo į kitus du, skaičius, nepaisant apsauginių šarvų, privertė sraigtasparnius žemėti. Po tris valandas trukusio oro mūšio Rusijos sraigtasparniai pradėjo leistis ir išlaipinti savo būrius, kurie išsiskirstė ir pradėjo šaudyti.
Ukrainos gynėjai jau buvo panaudoję visas priešlėktuvines raketas, mažai buvo likę ir kitos amunicijos. Priešas dabar jau buvo ne tik ore, bet ir ant žemės.
Brigados vadas davė įsakymą trauktis, prieš tai paslėpęs būrio vėliavą po savo švarku.
Lėktuvai iš Baltarusijos
Rusijos kariuomenė teigė, kad jų parašiutininkai nepatyrė jokių nuostolių ir nukovė 200, kaip jie vadina, „nacionalistų“. Tai yra dalis Maskvos melo, kad jų kariai daugiausia susiduria su nacionalistais, o ne įprastais Ukrainos kariniais daliniais, kuriuos rusai apibūdina kaip silpnus ir demoralizuotus.
A.Kulišas tvirtino, kad jų būryje žuvusiųjų nebuvo, vienas sužeistas.
Rusai skubėjo užimti pozicijas bazėje. CNN filmavimo komanda užfiksavo, kaip Rusijos desantininkai bėga su automatiniais ginklais ir amunicija žaliose medinėse dėžėse, su priešininkais keisdamiesi ugnimi.
Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba sužinojo Rusijos planą – į Ukrainą iš Baltarusijos atsiųsti 18 Il-76 karinio transporto lėktuvų. O už 100 kilometrų į vakarus į 3 sraigtasparnius įlipo leitenanto A.Charčenkos vadovaujamas 48 desantininkų dalinys ir nuskubėjo Hostomelio link. Jų misija – atsidurti taip arti nusileidimo tako, kad numuštų bent pirmąjį Il-76 ir kiti pilotai nebedrįstų leistis. Pasiekę laukymę į vakarus nuo oro uosto desantininkai pasipylė iš sraigtasparnių.
A.Charčenka vedė saviškius į priekį greitai, bet tyliai, per namų apsuptą kelią, per lauką ir griovį, pilną medžių ir šakų.
Artėjant prie nusileidimo tako virš galvų prazvimbė mikrodronas. Jie buvo pastebėti.
Stabdė betono siena ir ugnis
Ukrainos desantininkai nuskubėjo pirmyn, tačiau atsitrenkė į daugiau nei 2 metrų aukščio betono sieną su spygliuota viela viršuje. Kadangi jie neturėjo sprogmenų, kurie pramuštų skylę, A.Charčenka perkirpo vielą ir pradėjo traukti bendražygius per sieną. Penki spėjo perlipti, o tuomet pasigirdo rusų automatų šūvių tirada.
Trys ukrainiečiai buvo rimtai sužeisti. A.Charčenka radijo ryšiu paprašė pagalbos kito ukrainiečių desantininkų dalinio, judančio šarvuotais automobiliais ir turėjusio veržtis į Hostomelio oro uostą iš šiaurės. Jų vadas kodiniu vardu Vienuolis atsakė, kad jie dar ne vietoje.
Rusai prispaudė A.Charčenkos būrį ugnies ruožu. Ten, kur ukrainiečiai gulėjo, sprogo granata ir uždegė žolę.
Leitenantas bandė nuraminti karius, esančius kitoje sienos pusėje, nes nerimavo, kad šūksniai atskleis rusams jų buvimo vietą.
„Mes supratome, kad situacija radikaliai pasikeitė, – pasakojo A.Charčenka. – Priešas sugebėjo pasistatyti gerą gynybos liniją.“
Turėjo palikti įstrigusius
Kariai išsitraukė nedidelius kastuvus ir paskubomis po siena išrausė tunelį. Pro jį sugebėjo ištraukti sužeistą vieną savo bendražygių.
A.Charčenka pranešė savo koordinates Ukrainos artilerijai, kad ji galėtų smogti priešui iš pietų. Radijo bangomis pasigirdo gera žinia: Vienuolis ir jo vyrai pradėjo ataką iš šiaurės. Kitas Ukrainos dalinys skubėjo į pagalbą civiliniais automobiliais iš pietryčių.
Laukymėje prie oro uostą juosiančios sienos Ukrainos desantininkai išsidėliojo pozicijas priešlėktuvinėms raketoms. Nuo susirėmimo pradžios praėjus daugybei valandų pagaliau artėjo atoslūgis. Rusai buvo prispausti.
Pranešta, kad, naujausiais žvalgybos duomenimis, Il-76 lėktuvai nutraukė savo misiją. Jie nenorėjo rizikuoti leistis.
Laiko švęsti nebuvo. Radijo ryšiu prabilo Vienuolis: iš šiaurės artėja Rusijos šarvuočių kolona. A.Charčenka nusprendė, kad jam teks palikti vyrus, įstrigusius kitoje sienos pusėje. Du iš jų buvo be sąmonės.
„Mane kankino sąžinė, – sakė leitenantas. – Netekti žmonių bet kokiam vadui – didžiulė našta.“
Pralindo pro tunelį
Ukrainiečiai kariai pasitraukė į pietus judėdami lėtai, nes ne vienas buvo sužeistas. Tarp jų ir A.Charčenka, pašautas į koją.
Pereiti laukymę truko 40 minučių, nors priešinga kryptimi jie per ją perlėkė per 10 minučių.
Staiga kariai išgirdo jų link judančių Rusijos šarvuočių burzgimą. Ukrainiečiai staigiai išsidėstė pasalai ir puolė pirmąjį kolonos tanką. Į kitus paleido raketines granatas. Kolonos galas apsisuko.
Ukrainiečiams judant į pietus Kijevo link privažiavo civilinis automobilis. Tamsoje leitenantas A.Charčenka nematė, ar vairuotojas draugas, ar priešas. Keleivio pusėje lange jis išvydo Ukrainos vėliavą ir lengviau atsikvėpęs griuvo į vidų.
Ukrainos desantininkai nesusigrąžino oro uosto, bet sutrukdė Rusijos oro operacijai. Ukraina netrukus atsigabeno pastiprinimą, kuris sulaikė rusų pajėgas prie fronto linijos aplink Hostomelį ir kaimyninius miestus. Didžiuliai kariniai orlaiviai iš Baltarusijos tąsyk taip ir nenusileido oro uoste netoli Kijevo.
A.Charčenka buvo gydomas gretimo miesto ligoninėje. Kai dieną po reido jis lauke rūkė, priėjo vyras, kurio leitenantas iš pradžių neatpažino.
„Aš esu jūsų akys“, – pasakė karys.
Tai buvo pirmasis ukrainiečių desantininkas, Hostomelio oro uoste peršokęs sieną.
Nepaisant rimtų nugaros sužalojimų sprogus granatai, jis pralindo pro tunelį atgal ir buvo nuvežtas į ligoninę vietos gyventojų.
Parengta pagal „Wall Street Journal“ inf.
