Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas, kad Maskvos puolimas prieš jo šalį yra „nusileidžiančios naujos geležinės uždangos garsas“, buvo išgirstas Vakarų galios sluoksniuose, kur daugelis tikėjo, kad Europos pokario pasidalijimas į priešiškas, JAV ir Rusijos vadovaujamas stovyklas liko praeityje.
Nuo Hitlerio pralaimėjimo 1945-aisiais iki Berlyno sienos griuvimo 1989-aisiais Europa buvo padalyta į dvi stovyklas, o riba tarp jų driekėsi per Vokietiją.
Geležinė uždanga, kuriai pavadinimą davė Didžiosios Britanijos karo laikų lyderis Winstonas Churchillis, atskyrė liberalias, kapitalistines demokratijas vakaruose ir komunistines šalis rytuose. Abi stovyklos iš esmės sutiko su viena kitos įtakos zonomis.
„Perkelti sienas“
Tačiau 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, daug buvusių Maskvos sateličių atsigręžė į Vakarus ir, jei galėjo, įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, kaip Lenkija ir Rumunija, ar bent jau liberalizavo savo ekonomikas bei politines sistemas, kaip Ukraina.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje, įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia panaikinti šią tendenciją ir atkurti Maskvos įtakos sferą.
„Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – penktadienį sakė A. Merkel.
Panašiai kalbėjo ir kanclerio poste ją pakeitęs Olafas Scholzas, pavadinęs invaziją į Ukrainą „bandymu jėga perkelti sienas Europoje“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tiesiai apkaltino V. Putiną norint „atkurti sovietų imperiją“ ar bent „patvirtinti įtakos sferą“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat tikriausiai svarstė apie Rusijos puolimo ilgalaikį poveikį, kai šį karą pavadino „Europos ir mūsų šalies istorijos lūžio tašku“, lemiančiu „dideles ir ilgalaikes pasekmes mūsų gyvenimui“.
Rusijai, prancūzų užsienio reikalų ministro Jeano-Yves'o Le Driano žodžiais, „trinant Ukrainą iš valstybių žemėlapio“, gali smarkiai pailgėti NATO siena su Rusija, atsirasti daug potencialių „karštų rajonų“ ir sumažėti buferinių zonų.
Jungtinės Valstijos ir kitos NATO narės jau siunčia pastiprinimus į rytinius Aljanso pakraščius.
Vašingtonui atsiuntus pažadėtus 7 tūkst. karių, amerikiečių kontingentas Europoje padidės iki 90 tūkst. narių.
Tarp didesnį vaidmenį žadančių Europos valstybių yra Prancūzija, pažadėjusi spartinti savo karių dislokavimą Rumunijoje, ir Italija, turinti atsiųsti 3,4 tūkst. karių į pažeidžiamiausias NATO nares.
