O.Burlakovas, kurio turtas buvo vertinamas apie 1,3 mlrd. eurų, mirė nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų vienoje Pamaskvio klinikų praėjusį birželį eidamas 72-uosius.
Teises į velionio nuosavybę pirmiausia pareiškė jo žmona Liudmila bei dvi dukterys Jelena ir Veronika.
Verslininkas su sutuoktine kartu pragyveno beveik 50 metų, bet 2019-aisiais L.Burlakovos iniciatyva buvo pradėtas skyrybų procesas.
Tačiau netrukus atsirado ir kitų pretendentų į palikimą: milijardieriaus sesers Veros Kazakovos vyras Nikolajus, vadinantis save visateisiu O.Burlakovo verslo partneriu, taip pat turtuolio asmeninio lėktuvo stiuardesė Sofija Ševcova, kuri pareiškė, kad augina velionio sūnų.
Grumtynės dėl kūno
Pasak šaltinių, paskutinėmis gyvenimo dienomis O.Burlakovą lankė tik sesuo V.Kazakova. Ji ir atvyko pasiimti velionio, tačiau jau klinikoje kilo pirmasis skandalas. V.Kazakova iš gydymo įstaigos administracijos gavo mirusiojo telefonus ir dokumentus.
Turėdama brolio pasą moteris tikėjosi atsiimti kūną iš morgo ir palaidoti Sankt Peterburge, iš kurio jie yra kilę, o vienose šio miesto kapinėse ilsisi ne viena jų giminių karta.
Vargu ar kada sužinosime, kas toliau dėjosi klinikoje, kai ten pasirodė skubiai iš Kanados, kurioje gyvena, atskridusi O.Burlakovo žmona. Kiek pastaruoju metu jai sutuoktinis buvo svarbus, kol buvo gyvas, – klausimas, bet dėl jo kūno moteris grūmėsi iš visų jėgų.
Ji turėjo vyro dokumentų kserokopijas ir buvo lydima vieno autoritetingiausių Rusijos advokatų Konstantino Dobrynino.
L.Burlakova reikalavo, kad jos sutuoktinis būtų laidojamas Kanados mieste Toronte, kur jie gyveno nuo 1990-ųjų pradžios.
Derybos truko mažiausiai tris dienas.
Galiausiai iš morgo šaldytuvo kūną išgabeno žmonės, prisistatę L.Burlakovos patikėtiniais. Bet nunešė netoli.
V.Kazakova kreipėsi į Rusijos Tyrimų komitetą ir prokuratūrą reikalaudama ištirti milijardieriaus mirties aplinkybes ir atsisakymą išduoti jai brolio kūną.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas žaibiškai, o jo metu O.Burlakovo kūnas buvo teismo medicinos tarnybos morge.
Lieka svarbus klausimas
Atsakydami į tai L.Burlakovos teisininkai sutelkė galingas jėgas, iškart prasidėjo ir kautynės viešojoje erdvėje.
Komandos priekyje stovintis advokatas K.Dobryninas garsėja didžiule patirtimi ir įtakingais ryšiais: jis 2012–2015 metais buvo senatorius Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje, paskui tapo Advokatų federalinių rūmų vicepirmininku darbui su valstybės organais.
Regis, būtent K.Dobrynino dėka L.Burlakovai po dviejų savaičių galiausiai pavyko išvežti velionį į Kanadą.
Atsisveikinant nuskambėjo standartinės frazės, kad visuomenė bus informuota apie laidotuvių vietą ir laiką, bet tuo viskas ir baigėsi.
Advokatas vėliau tik sausai pakomentavo: O.Burlakovas amžino poilsio atgulė Kanadoje. Taip ir liko neaišku, ar vyras palaidotas karste, ar kremuotas. O ši detalė labai svarbi.
Mat vos pasirodžius pranešimams apie turtuolio mirtį O.Burlakovo šeima informavo, kad ketina užsakyti nepriklausomą tarptautinę ekspertizę, tirsiančią jo mirties aplinkybes, nes būtina žinoti tikslią priežastį.
To paties siekia ir turtuolio sesuo V.Kazakova.
2018 metais O.Burlakovas jau buvo gydytas Maskvos ligoninėje ir jautėsi blogai: tada žiniasklaida pranešė, kad jo organizme aptikta arseno pėdsakų.
Taip pat nutekėjo tyrimo duomenys, kad pats O.Burlakovas šį epizodą susiejo su turto dalijimosi su žmona Liudmila procesu.
Tikėtina, kad jei velionis būtų buvęs palaidotas Rusijoje, tyrėjai galėjo imtis ekshumacijos.
Savo ruožtu palaikų tyrimo galėtų reikalauti S.Ševcova – su šia keliais dešimtmečiais jaunesne stiuardese milijardierius mėgo leisti laiką paskutiniais savo gyvenimo metais.
Moteris tikina, kad mažamečio jos sūnaus tėvas – O.Burlakovas, o tai įrodytų genetinė ekspertizė.
Gyvenimo vingių – daug
Vienu paslaptingiausių Rusijos verslininkų laikytas O.Burlakovas gimė 1949-aisiais tuomečiame Leningrade.
Tėvas – kariškis, atominių bombų inžinierius bandytojas, motina – medicinos darbuotoja.
Vėliau Burlakovai persikėlė į Krymą – būtent ten veikė slaptas branduolinis poligonas, į kurį tarnauti buvo perkelta šeimos galva.
Sūnus nuėjo jo pėdomis ir įstojo į Kijevo aukštąją karo aviacijos inžinerijos mokyklą – vieną pagrindinių Sovietų Sąjungoje kadrų karinėms oro pajėgoms rengimo centrų. Ten O.Burlakovas baigė skraidymo aparatų ir variklių fakultetą, susipažino su būsimąja žmona Liudmila. Pora susituokė 1971-aisiais, susilaukė dviejų dukterų.
Baigęs studijas O.Burlakovas beveik du dešimtmečius tarnavo SSRS ginkluotosiose pajėgose – užsiėmė karinės aviacijos mokslo tiriamaisiais darbais. Baigiantis 9-ajam dešimtmečiui jis išėjo į atsargą, šeima įsikūrė Ukrainos mieste Charkove.
Drauge su žmona ir buvusiais kolegomis O.Burlakovas įkūrė kooperatyvą „Integral“, kuris specializavosi degalų sistemų automobilių pramonei elementų kūrime.
Įmonės klientės daugiausia buvo valstybinės institucijos, o tada vienas atliktas darbas, kaip žurnalui „Forbes“ yra sakęs pats O.Burlakovas, galėjo duoti iki 150 tūkst. rublių – tuo metu milžiniškus pinigus.
Už šią sumą buvo galima įsigyti 15 automobilių „Volga“.
SSRS griūties ir ekonominių ryšių žlugimo fone O.Burlakovas su sutuoktine ir kitais partneriais įkūrė keletą įmonių, kurios užsiėmė statybų verslu, prekyba ir Ukrainos mašinų pramonės produkcijos tiekimu Rusijai.
Be kita ko, jie Rusijos naftos bendrovėms tiekė Charkovo elektromechanikos gamykloje pagamintus naftos gavybos siurblius. Tuo metu Rusijos naftininkai ne visada galėjo atsiskaityti grynaisiais ir dažnai mokėdavo nafta.
Taip O.Burlakovas virto naftos prekeiviu ir tapo kelių naftos bei dujų telkinių Sibire bendraturčiu.
1992 metais Burlakovų įmonių pelnas jau buvo skaičiuojamas dešimtimis milijonų dolerių per metus.
Audringas dešimtmetis
Sąvoka „pašėlęs dešimtasis dešimtmetis“ vienodai tinka ir Rusijai, ir Ukrainai. Po SSRS griūties Charkovą užliejo organizuoto nusikalstamumo banga, miestas greitai priprato prie tokių sąvokų kaip reketas, santykių aiškinimasis ir „bratva“ – taip buvo vadinami Rusijos nusikalstamų grupuočių nariai.
Būtent Charkove bene pirmą kartą posovietinėje erdvėje pradėta grobti turtingų tėvų vaikus siekiant gauti išpirką.
Sėkmingas Burlakovų verslas negalėjo nepatraukti banditų dėmesio. Po daugybės grasinimų šeima nusprendė trauktis į saugią vietą: 1993-iaisiais Burlakovai išvyko į JAV, o po dvejų metų iš ten persikėlė į Torontą.
Nuo tada O.Burlakovas buvo priverstas gyventi dviejuose žemynuose – dirbdamas Rusijoje atvykdavo į Kanadą pas šeimą.
Vadino cemento karaliumi
Naftos gręžiniams įrengti buvo būtinas stabilus cemento tiekimas ir 1992 m. viena sutuoktinių Burlakovų įmonių perėmė ką tik privatizuotos Belgorodo cemento gamyklos kontrolę.
Kitąmet aukcione Burlakovų struktūros įsigijo apie 15 proc. jau keturias cemento gamyklas vienijančios „Novoroscement“ akcijų, o po to per kelerius metus didino savo dalį ir galiausiai visiškai užvaldė bendrovę.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje cemento gamyba, buvęs šalutinis verslas greta naftos gavybos, virto galinga nepriklausoma verslo kryptimi.
Iki 2001 m. Burlakovų įmonės apėmė beveik penktadalį Rusijos cemento produkcijos.
2007 m. O.Burlakovas pardavė cemento gamyklas kitam turtuoliui Levui Kvetnojui už 1,5 mlrd. dolerių (apie 1,3 mlrd. eurų), kad susitelktų į naftos ir dujų verslo plėtrą.
Neilgai trukus iki to O.Burlakovas su buvusiu kuro ir energetikos komplekso kuratoriumi Tiumenės regiono vyriausybėje įkūrė bendrovę „Burneftegaz“. Ši per trumpą laiką regiono administracijos konkursuose laimėjo licencijas naudoti aštuonis naftos telkinius, kurių atsargos viršijo 50 mln. tonų.
Įmonė planavo kasmet išgauti ne mažiau kaip 1 mln. tonų naftos. Investavęs į gręžinių įrengimą ir gavybos pradžią O.Burlakovas 2014 m. – naftos kainų viršūnėje – „Burneftegaz“ pardavė bendrovei „Bašneft“ už 1 mlrd. dolerių (apie 860 mln. eurų).
Užsakė prabangią jachtą
Gautas lėšas O.Burlakovas investuodavo į naudingųjų iškasenų gavybos Rusijoje ir Balkanuose projektus, statybų ir bankų verslą, prabangų nekilnojamąjį turtą Monake, JAV, Kanadoje ir Rusijoje, finansines priemones, taip pat į senos svajonės įkūnijimą – jachtos „Black Pearl“ („Juodasis perlas“) statybą.
O.Burlakovas nuo vaikystės žavėjosi laivų modeliavimu. 2005 m. jis pamatė naujieną apie pirmąsias lanksčias saulės baterijas ir užsidegė idėja jas panaudoti vietoj burių.
Jachtų parodoje Monake milijardierius sutiko bendramintį – JAV dizainerį Keną Freyvokhą. Taip atsirado O.Burlakovo 106 metrų ilgio burlaivio „Black Pearl“ projektas.
Laivas buvo nuleistas į vandenį 2016-aisiais Olandijoje ir šiandien yra antra pagal dydį burinė jachta pasaulyje. „Black Pearl“ ypatumas tas, kad ji beveik visiškai maitinama saulės ir vėjo energija – norint perplaukti Atlantą pakanka vos 20 litrų degalų.
Statant jachtą buvo įkūnyta daug O.Burlakovo inžinerinių idėjų, o laivo kaina viršijo 250 mln. eurų.
Verslininko teigimu, „Black Pearl“ yra vienintelė jachta pasaulyje, kuri kaupia saulės ir vėjo energiją, ją panaudodama plaukti ramiu oru.
Konstrukcija leidžia judant iki minimumo sumažinti oro ir vandens pasipriešinimą. Tuo pat metu, esant vėjuotam orui, įtekančio vandens jėga suka sraigtus, kurie gamina elektrą.
Jachtoje sumontuoti sulankstomieji stiebai, leidžiantys laivui praplaukti po tiltais.
„Laivas reikalingas ne pramogoms, – žurnalui „Forbes“ yra sakęs O.Burlakovas. – Tai bandomasis projektas, leidžiantis įgyti naujų žinių.“
Vietoj jachtos galėjo būti ir krovininis laivas. „Bet, pirma, kurti jachtą maloniau estetiniu požiūriu, o, antra, tokį projektą lengviau stumti į priekį“, – aiškino verslininkas. Jis netgi derėjosi su didžiausios Rusijos laivų statybos korporacijos atstovais dėl galimybės tokio tipo laivus gaminti Rusijoje.
Meilės trikampis
Tuo metu, kai O.Burlakovas pradėjo išreikšti save kaip laivų statytojas, jo santykiai su žmona ėmė prastėti.
Milijardierius nekart buvo pastebėtas restoranuose ir prabangiose parduotuvėse lydintis jauną savo asmeninio lėktuvo stiuardesę S.Ševcovą, kuri dabar teigia, kad O.Burlakovas yra jos vaiko – įpėdinio – tėvas.
Dėl vyro neištikimybės L.Burlakova 2019 m. pabaigoje pateikė skyrybų prašymą Monake, kur jie su sutuoktiniu anksčiau praleisdavo dalį laiko. Savo ruožtu O.Burlakovas visais įmanomais būdais vilkino procesą.
Staiga atsirado partneris
Būtent su skyrybų pradžia ir artėjančiu šeimos turto pasidalijimu žiniasklaida susiejo paslaptingą istoriją, nutikusią Šveicarijos įmonėje „Leo Trust“, kuri valdo Burlakovų turtus. Paaiškėjo, kad viena O.Burlakovo įmonių esą skolinga didžiulę sumą lengvatinių mokesčių zonoje registruotai kompanijai, susijusiai su jo sesers vyru N.Kazakovu.
Pagrindu tam tapo 1,3 mlrd. dolerių (1,12 mlrd. eurų) paskolos sutartis su 7,5 proc. metine palūkanų norma, tariamai sudaryta 2007 m. Taip visas Burlakovų turtas turėtų atitekti N.Kazakovui kaip skolos padengimas.
Visiems netikėtai plačiajai visuomenei nežinomas N.Kazakovas ėmė aiškinti, kad ilgus metus buvo visavertis O.Burlakovo verslo partneris ir jam priklausė 50 proc. visų velionio projektų, įskaitant „Novoroscement“ ir „Burneftegaz“.
L.Burlakovos advokatai 2020 m. rugpjūtį pateikė ieškinį O.Burlakovui ir „Leo Trust“ teigdami, kad paskolos sutartis buvo suklastota ir išduota atgaline data, siekiant išpumpuoti turtą iš skyrybų proceso.
Kaip remdamasis teismo dokumentais rašė šveicarų leidinys „Finews“, klastotę pirmasis pastebėjo vienas „Leo Trust“ darbuotojas: viena iš sandoryje dalyvavusių įmonių paskolos sutartyje nurodytą dieną tiesiog neegzistavo.
„Leo Trust“ dabar yra įtrauktas į baudžiamąją bylą Šveicarijoje: ekspertų teigimu, turto valdymo įmonės teisinės perspektyvos ten nėra šviesios.
Burlakovų aplinkoje kalbama, kad N.Kazakovas buvo tik vienas iš oligarcho padėjėjų ir už tai gaudavo nedidelį atlygį, o apie jokią partnerystę nebuvo nė kalbos.
Tą patį liudija Kazakovų šeimos gyvenimo būdas, aiškiai neatitinkantis milijardierių statuso: kuklus butas toli nuo Sankt Peterburgo centro, seni „Lexus“ ir „Toyota“ kaip susisiekimo priemonės, nedažni skrydžiai ekonomine klase.
Kazakovai lyginami su vadinamaisiais reideriais – užgrobėjais, kurie dėl atsitiktinio aplinkybių sutapimo gavo prieigą prie dalies O.Burlakovo turto, o dabar, paragavę skonio, nenori jo grąžinti teisėtiems savininkams. Pasak šeimai artimo šaltinio, po milijardieriaus mirties iš jo sąskaitų pradėjo sparčiai dingti pinigai.
„Žmogus, kurį visi suvokė kaip padėjėją ir nominalų kai kurių turto dalių turėtoją, po verslininko mirties bando vadintis visaverčiu partneriu, – apie N.Kazakovą rašė „Nezavisimaja gazeta“. – Tikėtina, kad milijonieriaus svainis, pajutęs galimybę prieiti prie didelių svetimų pinigų, nepanoro jų paleisti.“
Testamentą laiko klastote
Neseniai žiniasklaida, remdamasi Kazakovų advokatu, paskelbė, kad Monake buvo rastas šeimos galvos testamentas, kuriame neminima nei jo žmona, nei dukros. Burlakovų teisininkai įtaria, kad tai greičiausiai klastotė, panaši į tą, dėl kurios vyksta procesai Šveicarijoje su „Leo Trust“.
L.Burlakovai atstovaujantis advokatas K.Dobryninas sakė: „Kaip iš fokusininko skrybėlės atsiranda įvairios nežinomos kilmės dokumentų skiautelės su nesistemingais neaiškaus turinio savavališkais įrašais ir nepatvirtinta autoryste, kurias net iš gailesčio sunku pavadinti dokumentu. Žinoma, tai nėra tikras testamentas, o tiesiog grupės asmenų beatodairiškas bandymas užgrobti svetimą turtą.
Tuo pat metu svarbu suprasti, kad L.Burlakova yra mirusiojo našlė, todėl jos teisės į šeimos turtą yra neginčijamos pagal įstatymą.“
Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad O.Burlakovo palikimo istorija dar ilgai bus žiniasklaidos dėmesio centre: Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Monake laukiama teismų mūšių, o procesas gali užsitęsti metų metus.
Parengta pagal „Komersant“ ir „Lenta.ru“ inf.
