JAV verslo magnatas, filantropas, elektroninės komercinės bendrovės „Amazon“ įkūrėjas 57-erių amerikietis J.Bezosas nori gelbėti Žemės planetą pramonę perkeldamas į Mėnulį. Žmogaus, pametusio galvą dėl kosmoso, turtas vertinamas 125 mlrd. eurų.
Bendrovių „Tesla Motors“, „SpaceX“ įkūrėjo 50-mečio amerikiečio E.Musko asmeninis kapitalas siekia 170 mlrd. eurų.
Jis paskelbė šūkį „Occupy Mars“ ir sako: „Norėčiau mirti Marse, tik ne nusileidimo metu.“
Verslo grupės „Virgin“ įkūrėjas R.Bransonas – vyriausias iš milijardierių trijulės ir „neturtingiausias“. 71-erių britas, sukaupęs 4,1 mlrd. eurų turtą, labiausiai pagarsėjo kaip ekstremalių nuotykių mėgėjas.
Ar dabar tinkamas laikas įgyvendinti svajones apie kosmosą?
Planeta kenčia nuo pražūtingo koronaviruso pandemijos, ją siaubia potvyniai ir gaisrai. O šie trys milijardieriai žvelgia iš viršaus žemyn ir džiaugiasi Žemės rutulio unikalumu. Jų siekius galima laikyti neatitinkančiais šio sunkaus laiko, nereikalingais ir net savaip juokingais.
Ar įspūdingas sumas sukaupę turtuoliai neturėtų jų panaudoti prasmingesniems darbams Žemėje, užuot skridę į kosmosą?
Svajonė – jau arti
J.Bezosas, E.Muskas ir R.Bransonas tikrai gali sau leisti siekti žvaigždžių.
Bet yra ir tokių, kurie gerokai mažesnį savo turtą aukoja dėl kelių minučių svajonės. Pavyzdžiui, niujorkietis Jimas Clashas, kuris dar vaikystėje žavėjosi kosmosu.
„Nemaniau, kad kada nors galėsiu savo svajonę paversti tikrove“, – sako 66-erių vyras. Bet atrodo, kad netrukus taip ir bus.
J.Clashas nutarė įsigyti bilietą iš R.Bransono komercinių kosminių skrydžių bendrovės „Virgin Galactic“. Poros minučių svajonės kaina – 212 tūkst. eurų.
Jis supranta, kad santykis tarp kainos ir skrydžio trukmės verčia susimąstyti.
Tačiau ne tai svarbiausia: J.Clashas, keleivis Nr. 610, po poros metų pakils į kosmosą.
„Tai paskutinis ir reikšmingiausias mano gyvenimo puslapis“, – sako Niujorko gyventojas.
J.Clashas pinigų užsidirbo iš verslo žurnalo „Forbes“ rašydamas apie savo nuotykius.
Niujorkietis sėdėjo rusų naikintuve MiG-9, siaučiant atogrąžų ciklonui skrido su uraganų ir taifūnų orlaivių įgulos nariais, pabuvo Pietų ir Šiaurės ašigaliuose ir ten net trumpai maudėsi.
Bet širdyje Jimas liko vaikas, kuris 1969 m. liepos 20-ąją su savo tėvais sėdėjo prie televizoriaus ir žiūrėjo, kaip amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas žengė nedidelį, bet žmonijai milžinišką žingsnį Mėnulyje.
Paminėjo svarbią datą
Todėl „Amazon“ magnatas J.Bezosas pirmajam skrydžiui į kosmosą neatsitiktinai pasirinko liepos 20-ąją ir į savo bendrovės „Blue Origin“ raketą „New Shepard“ pasikvietė 82-ejų Wally Funk.
Kartu dar skrido jaunesnysis J.Bezoso brolis – ugniagesys savanoris Markas Bezosas, vadovaujantis jų šeimos fondui, ir 18-metis fizikos studentas, piloto licenciją turintis Oliveris Daemenas iš Nyderlandų.
Taip vienu šūviu J.Bezosas nušovė du zuikius: į kosmosą nuskraidino jauniausią ir vyriausią visų laikų astronautus.
O jau spalio viduryje „Blue Origin“ į orbitą nugabeno naują amžiaus rekordininką – 90-metį kanadietį aktorių Williamą Shatnerį, kuris išgarsėjo kapitono Džeimso Tiberijaus Kirko vaidmeniu praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pasirodžiusiame mokslinės fantastikos seriale „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“).
„Amazon“ savininkas – puikus savo ir bendrovės „Blue Origin“ įvaizdžio kūrėjas.
Į kosminę kelionę „Virgin Galactic“ įkūrėjas R.Bransonas išvyko devyniomis dienoms anksčiau – liepos 11-ąją. Nors britas aplenkė amerikietį, pralaimėjo jam viešųjų ryšių akciją.
J.Bezoso skrydžio data sutapo su JAV astronautų nusileidimo Mėnulyje 52-osiomis metinėmis.
Šis įvykis buvo senosios gerosios Amerikos simbolis. Šalies, tikrai nežinojusios jokių ribų. Juk anuomet visata buvo lenktynių vieta – ne privačių ir ne kosmoso naujokų. Tai buvo dviejų sistemų kova – JAV prieš Sovietų Sąjungą. Sulig amerikiečių nusileidimu Mėnulyje 1969 m. liepos 20-ąją šios lenktynės buvo galutinai baigtos.
Ta era, sako J.Clashas, suformavo jo charakterį ir pažiūras. Jo vaikystės Amerika buvo ta šalis, kuri net iki 4,5 proc. savo biudžeto investavo į aeronautiką. Siekė būti pirma, iššokti aukščiau negu kiti.
To paties nori ir milijardieriai R.Bransonas, E.Muskas bei J.Bezosas. Šią trijulę J.Clashas vadina įtvirtintų normų ardytojais, ribų sprogdintojais.
„Tai daro E.Musko bendrovė „Tesla“, J.Bezoso „Amazon“, iš esmės keičiančios žmonių įpročius“, – sako J.Clashas.
Nepakartojama akimirka
Būdamas žurnalo „Forbes“ reporteriu J.Clashas ėmė interviu ne tiktai iš J.Bezoso, E.Musko bei R.Bransono, kalbino ir 8 iš 12 amerikiečių, pabuvusių Mėnulyje. Tai senoji NASA – Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos – gvardija.
Astronautai, su kuriais J.Clashas šnekėjosi, buvo inžinieriai ir naujovių pradininkai. Tai kitokio sukirpimo žmonės nei dabartiniai nuosavomis raketomis į kosmosą kylantys vyrai. Bet juos, pasak J.Clasho, vienija bendras bruožas – neįtikėtinas darbštumas.
Kai R.Bransonas pranešė apie savo planus skraidinti į orbitą turistus, J.Clashas nedelsdamas pervedė 20 tūkst. dolerių (17 tūkst. eurų) pradinę įmoką už bilietą, atsisakęs savo pensijos išmokų. Jis nepaliko būsimojo skrydžio į kosmosą keleivių sąrašo, kai viena R.Bransono raketų 2014-aisiais sudužo virš Mohavių dykumos ir žuvo pilotas.
Tik kai dabar britų milijardierius iš tikrųjų pakilo į kosmosą, J.Clashas pradėjo tikėti, kad ir jis kada nors į Žemę pažvelgs iš kosmoso. Vyras jau svarsto, ką darys viršuje tas kelias minutes. Tačiau tvirtai žino – nė vienos nuotraukos mobiliuoju telefonu.
„Tiesiog mėgausiuosi skrydžiu“, – sako J.Clashas.
Imdamas interviu iš astronautų jis visada klausė, kas jiems orbitoje paliko didžiausią įspūdį. Visi atsakė: žvilgsnis į Žemę.
Jau niekas nesišaipo
Vokietijos astronautas Thomas Reiteris, kuriam dabar 63-eji, du kartus skrido į kosmosą: 350 dienų 4 val. ir 55 min. praleido 400 km aukštyje. Iš pradžių dešimtojo dešimtmečio viduryje – rusų kosminėje stotyje „Mir“, po devynerių metų – Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Th.Reiteris, apskriejęs Žemę iš viso 5525 kartus, buvo pirmasis vokietis, kuris išėjo į atvirą kosmosą. Jis, kaip ir jo kolegos amerikiečiai, žavisi vaizdu iš aukštybių į mūsų planetą, vandens, dykumų, kalnynų spalvomis. Ir, kaip kiekvienas pabuvęs kosmose, pajuto nuolankią pagarbą Žemei.
Dabar kartais įstrigęs automobilių spūstyse Th.Reiteris mintimis grįžta į erdvėlaivį, ir tuomet kasdienybėje patiriamas susierzinimas atlėgsta. Jis yra pensijoje ir labai domisi trijų milijardierių kosminiais projektais.
2005-ųjų vasarą grįždamas iš JAV į Europą po kvalifikacijos tobulinimo kursų Th.Reiteris Hjustono oro uosto kioske nusipirko žurnalą, kur buvo straipsnis apie E.Muską. „Jam nepavyks“, – tokia buvo rašinio autoriaus išvada.
„Dabar niekas iš E.Musko ir „SpaceX“ nesišaipo. Jam pavyko ir jis iš milijardierių trijulės kol kas pasiekė daugiausia.
Dvi dešimtys skrydžių šiais metais – akivaizdūs faktai“, – pagarbiai sako Th.Reiteris.
E.Muskas įgyvendina dirbtinių Žemės palydovų sistemos projektą „Starlink“, į Tarptautinę kosminę stotį gabena profesionalius astronautus ir taip skatina komercines keliones į kosmosą.
Ambicingi užmojai
Bet iš esmės turistinės išvykos į visatą yra nišinė programa, kurią E.Muskas perleidžia R.Bransonui ir J.Bezosui.
Tiesa, ir E.Muskas pasekė jų pavyzdžiu rugsėjį į kosmosą pasiuntęs keturis turistus. Bet taip jis įgyvendino kur kas ambicingesnį planą: daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Crew Dragon“ į orbitą pirmąsyk pakėlė kosmoso mėgėjus, nelydimus profesionalaus astronauto.
Savo ir trijų kosmoso turistų skrydį finansavo 38-erių Jaredas Isaacmanas – saugių mokėjimo sprendimų bendrovės „Shift4 Payments“ įkūrėjas. Už visų kelionę sumokėjęs maždaug 170 mln. eurų verslininkas ir jo svečiai orbitoje skriejo net tris dienas.
Bet net tokia J.Isaacmano paklota suma yra kišenpinigiai, palyginti su pinigais, kurie sukasi kosmoso rinkoje. Čia svarbiausia – tolesni NASA užsakymai ir milijardų vertės nusileidimo Mėnulyje programa „Artemis“.
Šių neabejotinai pelningesnių lenktynių lyderis – E.Muskas.
Jo „SpaceX“ gamina „Falcon 9“ daugkartinio naudojimo dviejų pakopų vidutinių krovinių raketą nešėją.
Pernai lapkritį „SpaceX“ pilotuojamas erdvėlaivis „Crew Dragon“ prisijungė prie TKS ten nuskraidinęs keturis profesionalius astronautus.
Šia misija E.Muskas – iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs JAV pilietybę turintis verslininkas – nutraukė 9 metus trukusią Amerikos priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulas į TKS ir iš jos.
Pasibaigus NASA daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių „Shuttle“ programai amerikiečių astronautus pagaliau buvo galima gabenti į kosmosą savo jėgomis – ne tik kaip už skrydį mokančius svečius rusų raketose „Sojuz“.
Aidi kritikų balsai
Vis dėlto pastaruoju metu tiek Europoje, tiek anapus Atlanto kyla diskusijos dėl orbitinių skrydžių prasmės.
Senajame žemyne kritikai kosmoso lenktynes sieja su morale ir aplinkosauga, nes dažnėjantys skrydžiai yra papildoma tarša, prisidedanti prie globalinio atšilimo.
Kritiką JAV įžiebia finansiniai dalykai.
Ne pelno organizacija „Pro Publica“, kurios tikslas – kurti tiriamąją žurnalistiką visuomenės labui, paskelbė, kad J.Bezosas ir E.Muskas sumoka nepadoriai mažai mokesčių lįsdami pro kiekvieną teisėtą spragą ir tuo naudodamiesi.
„Amazon“ magnatas J.Bezosas, kurio turtas pranoksta daugumos pasaulio šalių bendrąjį vidaus produktą, vien 2014–2018 m. uždirbo 85 mlrd. eurų. O mokesčių sumokėjo tik juokingus 0,98 proc.
Per tą patį laikotarpį E.Muskas sumokėjo 385 mln. eurų mokesčių, o jo sąskaita banke išaugo 12 mlrd. eurų.
Elitinio Stanfordo universiteto Kalifornijoje dėstytojas Adrianas Daubas seniai gilinasi į magnatų mąstyseną. Jo nuomone, trys milijardieriai dalija daug žadančius kosminius pažadus, bet, atidžiau pažvelgus, jie tušti.
Kitaip sakant, superturtuoliai nori skristi į kosmosą, nes tai gali sau leisti, o ne dėl to, kad galbūt ši idėja duotų naudos žmonijai.
Londono karališkojo koledžo filosofijos dėstytojas Tony Milliganas turtuolių kosminius siekius vadina didelės vertės neturinčiu spektakliu – tarsi Williamo Shakespeare’o komedija „Daug triukšmo dėl nieko“.
T.Milligano nuomone, kuo aukščiau kyla milijardieriai, tuo mažesni atrodo: „Štai Tarptautinė kosminė stotis kainavo tik kiek mažiau nei visas J.Bezoso turtas. Taigi maždaug kaip 40-ies R.Bransonų.“
Filosofas daro išvadą: visatos platybėse galioja kitokie dydžiai. Ten Žemės milžinai greitai tampa nykštukais.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
