Nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje – pusiau autonominiame Šiaurės Rytų Ispanijos regione – centrinės valdžios buvo sustabdytas po 2017 m. referendumo. Nors jame dalyvavo tiktai 43 proc. balso teisę turėjusių žmonių, net 92 proc. iš jų pasisakė už tai, kad Katalonija būtų savarankiška valstybė.
Vis dėlto tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos tada parėmė Ispanijos valdžią, siekiančią išlaikyti šalį vieningą.
Tačiau Rusijos durys katalonų separatistams buvo atviros.
Josephas Lluisas Alay, buvusio Katalonijos lyderio C.Puigdemonto vyresnysis patarėjas, bendravo su Rusijos valdininkais, žvalgybos pareigūnais ir daug ryšių turinčiu buvusio Rusijos premjero, užsienio žvalgybos vadovo Jevgenijaus Primakovo anūku.
Pasak Europos žvalgybos centro ataskaitos, susitikimų tikslas buvo užsitikrinti Rusijos paramą atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiančiai Katalonijai.
Komentuodami šią ataskaitą J.L.Alay ir C.Puigdemontas patvirtino buvus kelionių į Maskvą, apie kurias tąsyk nepranešta. Bet tikino, kad tai buvo įprasti vizitai, kurių tikslas – susitikti su valdžios pareigūnais ir vietos žurnalistais.
Patarėjas įsitikinęs – bet kokie kaltinimai, kad jis ieškojo Rusijos pagalbos, yra „Madrido sukurta fantastinė istorija“.
Tačiau kiti konfidencialūs dokumentai rodo, kad Rusija buvo svarbus punktas Katalonijos nepriklausomybininkų darbotvarkėje.
Tuo metu Rusijai ryšiai su separatistais puikiai pagelbėja prezidento Vladimiro Putino strategijai – stengtis sėti chaosą Vakaruose, palaikant šalis skaldančius politinius judėjimus.
Italijoje garso įrašai atskleidė Rusijos planą slapta finansuoti kraštutinės dešinės „Lygos“ partiją. Jungtinėje Karalystėje žurnalistų tyrimas paviešino diskusijas tarp dešiniųjų pakraščių veikėjų dėl banko sąskaitų atidarymo Maskvoje.
Ispanijoje rusai taip pat pasiūlė pagalbą kraštutinių dešiniųjų partijoms, teigiama žvalgybos pranešime.
Iškilo protestų grupė
Ar J.L.Alay žinojo, ar ne, bet daugelis jo Maskvoje sutiktų pareigūnų yra susiję su tuo, kas vėliau tapo žinoma kaip Kremliaus hibridinis karas prieš Vakarus.
Tai daugiasluoksnė strategija, apimanti propagandos ir dezinformacijos įrankius, valdžią žlugdančių politinių judėjimų slaptą finansavimą, kibernetinius įsilaužimus ir informacijos nutekinimą, „aktyvias priemones“, tokias kaip žmogžudystės, skirtos Maskvos priešininkų stabilumui pakenkti.
Neaišku, kokią tikslią paramą Kremlius suteikė Katalonijos separatistams. Tačiau po J.L.Alay kelionių į Maskvą 2019 m. greitai atsirado nauja protesto grupė „Cunami Democratic“ („Demokratinis cunamis“), kuri sutrikdė Barselonos oro uosto veiklą ir užtvėrė pagrindinį greitkelį, jungiantį Ispaniją su Šiaurės Europa.
Ispanijos policija nustatė, kad pats J.L.Alay dalyvavo kuriant „Cunami Democratic“.
700 puslapių tekstinių pranešimų stenogramos įrodo suderintą veiklą, kurioje dalyvavo visas C.Puigdemonto ratas ir kuri buvo skirta ryšiams su rusais puoselėti.
„Aš daug galvoju apie Rusiją, – praėjusių metų rugpjūčio 23 d. J.L.Alay rašė C.Puigdemontui. – Ir šiais laikais viskas labai sudėtinga.“
Rusišką pėdsaką neigia
Gandai apie Rusijos dalyvavimą Katalonijos įvykiuose pirmą kartą pasirodė netrukus po to, kai C.Puigdemonto vyriausybė surengė referendumą dėl nepriklausomybės 2017 metų spalio mėnesį.
Netrukus Ispanijos valdžia paskelbė, kad referendumas neteisėtas, ir įkalino tuos politinius lyderius, kurie nepabėgo į užsienį.
Ispanijos valdžios institucijos vėliau nustatė, kad maždaug referendumo metu Katalonijoje veikė specializuotas Rusijos karinės žvalgybos „Dalinys 29155“, kuris siejamas su mėginimais kelti neramumus ir žmogžudystėmis Europoje.
Daugelis Katalonijos nepriklausomybės lyderių apkaltino Madrido valdžią panaudojus Rusijos kišimosi kortą, kad užgniaužtų tai, ką jie patys apibūdino kaip paprastų piliečių judėjimą.
Referendumą palaikė trapi trijų politinių partijų koalicija, kuri greitai ištirpo dėl ginčų, susijusių su ideologija ir strategija. Nors kai kurios partijos ragino susitarti su Madridu, C.Puigdemontas vengė bet kokio kompromiso.
Paklausta apie Rusijos veiklą protestuose dabartinė Katalonijos vyriausybė, vadovaujama Pere Aragoneso, iš karto atsiribojo nuo C.Puigdemonto.
„Šios kelionės į Maskvą nebuvo vykdomos Katalonijos vyriausybės vardu ir vyko be P.Aragoneso žinios, – kalbėjo prezidento atstovas spaudai Sergi Sabria. – Šie žmonės net nėra prezidento partijos dalis.“
Dairėsi įvairios pagalbos
Norėdamas patvirtinti Katalonijos nepriklausomybės judėjimo kontaktus su Rusija dienraštis „The New York Times“ pasinaudojo Europos žvalgybos centro ataskaita, bylomis iš dviejų atskirų konfidencialių Barselonos ir Madrido tyrimų, kuriose yra susirašinėjimų stenogramos ir interviu su Katalonijos politikais bei aktyvistais.
Taip pat žurnalistai bendravo su Ispanijos ir kitų šalių saugumo pareigūnais.
2020 m. birželio žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad J.L.Alay kartu su rusų verslininku Aleksandru Dmitrenka paprašė Rusijos finansinės ir techninės pagalbos Katalonijai kuriant bankininkystės, telekomunikacijų ir energetikos sektorius, atskirtus nuo Ispanijos.
Kartu su C.Puigdemonto advokatu Gonzalo Boye jie taip pat tarėsi su Rusijos nusikalstamo sindikato lyderiu siekdami sukurti slaptą pinigų srautą nepriklausomybės judėjimo veiklai finansuoti.
Tekstinės žinutės, nukopijuotos iš J.L.Alay telefono, kai jis buvo trumpai suimtas 2020 m. spalį, patvirtino šias žvalgybos ataskaitos dalis.
„Mes dirbame amerikiečiams“, – tuo metu juokavo J.L.Alay, turėdamas galvoje garsų FX televizijos kanalo serialą „Amerikiečiai“ („The Americans“), pasakojantį apie itin slaptus KGB pareigūnus JAV.
Tai nebuvo pokštas. Remiantis žvalgybos ataskaita, du pagrindiniai J.L.Alay kontaktai Rusijoje buvo žvalgybos pareigūnų vyro ir žmonos komanda, kurios istorija buvo vienas įkvėpimų kuriant šį serialą.
V.Putinas įgėlė Europai
Katalonijos nepriklausomybės judėjimas kūrėsi maždaug dešimtmetį, tačiau 2019-aisiais visiškai subliūško.
Devyni separatistų lyderiai buvo suimti ir jiems grėsė ilgai kalėti už savo vaidmenis referendume, tačiau praėjusią vasarą visi sulaukė Ispanijos centrinės valdžios malonės.
O kiti pabėgo iš Ispanijos, įskaitant C.Puigdemontą, kuris šiuo metu gyvena Belgijoje ir dabar yra Europos Parlamento narys – net ir po aršios kritikos dėl „pagrindinių Europos institucijų tylėjimo“.
Europos Sąjunga Katalonijos nepriklausomybės referendumą paskelbė neteisėtu. Rusijos pozicija, priešingai, buvo dviprasmiškesnė.
Prezidentas V.Putinas apibūdino Katalonijos separatistų judėjimą kaip pasekmę po Europos paramos nepriklausomybės judėjimams Rytų Europoje žlugus Sovietų Sąjungai.
„Buvo laikas, kai jie džiaugėsi daugybės vyriausybių žlugimu Europoje, neslėpdami savo laimės dėl to, – priminė V.Putinas. – Mes nuolat kalbame apie dvejopus standartus. Štai jums.“
Naujienos iš Maskvos
2019 m. kovą J.L.Alay išvyko į Maskvą praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderiai buvo teisiami.
Po trijų mėnesių patarėjas vėl iškeliavo į Rusiją. Ten, remiantis žvalgybos ataskaita, J.L.Alay ir A.Dmitrenka susitiko su keliais aktyviais užsienio žvalgybos pareigūnais, taip pat buvusiu Rusijos vidaus žvalgybos agentūros Federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovu Olegu Syromolotovu, kuris dabar atsakingas už kovą su terorizmu ir dirba Rusijos užsienio reikalų viceministru.
J.L.Alay neigė bendravęs su O.Syromolotovu ir žvalgybininkais, tačiau pripažino susitikęs su Jevgenijumi Primakovu – buvusio Rusijos premjero, ilgus dešimtmečius vieno aukščiausių SSRS ir Rusijos žvalgybos pareigūnų J.Primakovo bendravardžiu anūku. Esą norėta suorganizuoti C.Puigdemonto interviu Kremliaus televizijoje.
Praėjusiais metais J.Primakovą V.Putinas paskyrė vadovauti „Rossotrudničestvo“ – Rusijos federalinei agentūrai, kurios oficiali paskirtis – rūpintis užsienyje gyvenančių tėvynainių reikalais ir tarptautiniu humanitariniu bendradarbiavimu.
Tačiau, pasak Europos saugumo pareigūnų, ši agentūra dažnai tarnauja kaip žvalgybos operacijų frontas.
„Geros naujienos iš Maskvos“, – tokią žinutę vėliau J.L.Alay parašė C.Puigdemontui informuodamas jį apie naujas J.Primakovo pareigas.
A.Dmitrenka kitų susirašinėjimų metu pranešė J.L.Alay, kad J.Primakovo paskyrimas „suteikia jam labai gerų galimybių suaktyvinti tarpusavio santykius“.
Bendravo su šnipais
J.L.Alay taip pat patvirtino susitikęs su buvusiu Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnu Andrejumi Bezrukovu.
Daugiau nei dešimtmetį A.Bezrukovas ir jo žmona Jelena Vavilova buvo JAV gyvenantys agentai, pasivadinę kodiniais vardais: Donaldas Heathfieldas ir Tracey Foley.
Jų garsi istorija apie šnipinėjimą, areštą ir galiausiai sugrįžimą į Rusiją apsikeičiant šnipais ir tapo televizijos serialo „Amerikiečiai“ pagrindu. Atrodo, kad J.L.Alay su šia pora palaikė itin artimus santykius.
2020-ųjų rudenį J.L.Alay praleido į katalonų kalbą versdamas J.Vavilovos autobiografinį romaną „Moteris, galinti išlaikyti paslaptis“.
J.L.Alay, kuris taip pat yra Barselonos universiteto profesorius ir rašytojas, sakė, kad pats J.Bezrukovas, dabar dėstantis Maskvos universitete, pakvietė jį skaityti dviejų paskaitų.
Kaskart į Maskvą J.L.Alay vyko drauge su 33-ejų A.Dmitrenka. Šį Rusijos verslininką, vedusį katalonę, Ispanijos valdžios institucijos stebėjo ir 2019 m., o vėliau atmetė jo pilietybės prašymą dėl kontaktų su Rusija.
Ispanijos teisingumo ministerijos sprendime teigiama, kad A.Dmitrenka „gauna užduotis“ iš Rusijos žvalgybos ir taip pat „atlieka skirtingus darbus“ Rusijos organizuoto nusikalstamumo lyderiams.
Kilo politinis cunamis
Praėjus keliems mėnesiams po J.L.Alay kelionių į Maskvą 2019-ųjų rudenį Katalonijoje užvirė masiniai protestai.
Grupuotė, pasivadinusi „Cunami Democratic“, užėmė vieno didžiausių Ispanijos bankų biurus, dviem dienoms užtvėrė pagrindinį greitkelį tarp Prancūzijos ir Ispanijos ir suorganizavo sumaištį Barselonos oro uoste, priversdama atšaukti daugiau nei šimtą skrydžių.
Grupės kilmė liko neaiški, tačiau vienoje policijos bylų buvo nurodyta, kad J.L.Alay dalyvavo susitikime Ženevoje, kur jis ir kiti nepriklausomybės aktyvistai susitarė dėl „Cunami Democratic“ sukūrimo.
Praėjus trims dienoms po to, kai judėjimas užėmė Barselonos oro uostą, iš Maskvos į Katalonijos sostinę atskrido du rusai.
Vienas buvo Sergejus Suminas, kurį žvalgybos ataskaita apibūdina kaip Federalinės saugumo tarnybos pulkininką, atsakingą už V.Putino saugumą. Apie ankstesnes S.Sumino misijas užsienyje nėra žinoma.
Kitas buvo Artiomas Lukojanovas, vieno pagrindinių V.Putino patarėjų įsūnis, aktyviai įsitraukęs į Rusijos pastangas remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Remiantis žvalgybos ataskaita, J.L.Alay ir A.Dmitrenka susitiko su atvykėliais Barselonoje aptarti ir nepriklausomybės judėjimo, nors pranešime nebuvo pateikta jokių kitų detalių.
J.L.Alay neigė bet kokį ryšį su „Cunami Democratic“. Jis patvirtino, kad buvo susitikęs su S.Suminu ir A.Lukojanovu A.Dmitrenkos prašymu, bet tik „mandagiai pasveikinti“.
Teko ir atsiprašinėti
Net ir protestams nuslopus C.Puigdemonto kolegos turėjo darbo. Katalonų separatistų lyderio advokatas G.Boye 2020 metų vasarį išskrido į Maskvą susitikti su Vasilijumi Christoforovu, kurį Vakarų teisėsaugos institucijos apibūdina kaip aukšto rango Rusijos organizuoto nusikalstamumo veikėją. Tikslas buvo pasamdyti V.Christoforovą padėti sukurti slaptą Katalonijos nepriklausomybės judėjimo finansavimo kanalą.
J.Boye prisipažino Maskvoje susitikęs su V.Christoforovu, kuris ieškomas netgi keliose šalyse, įskaitant Ispaniją, įtariant finansiniais nusikaltimais, tačiau sakė, kad juodu aptarė tik klausimus, susijusius su V.Christoforovo teisinėmis bylomis.
2020 metų pabaigoje J.L.Alay žinutės atskleidžia norą išlaikyti savo kolegas iš Rusijos patenkintus. Pokalbiuose su C.Puigdemontu ir G.Boye patarėjas sakė, kad derėtų vengti bet kokių viešų pareiškimų, galinčių supykdyti Maskvą, ypač dėl demokratijos protestų Baltarusijoje, kuriuos žiauriai numalšinti padėjo ir Rusija.
C.Puigdemontas ne visada klausėsi patarimo, Briuselyje susitikdavęs su Baltarusijos opozicija ir „Twitter“ platformoje išreiškęs savo paramą protestuotojams.
Dėl to advokatui J.Boye teko rašyti žinutes J.L.Alay: „Turėsime pasakyti rusams, kad tai tik klaidinimas.“
Parengta pagal „The New York Times“, inf.
