Kai karštą vasaros vakarą Niujorke įvyko serialo „Apkalta“ peržiūra, 48-erių M.Lewinsky nepasirodė. Kam žiūrėti į labiausiai žeminantį savo gyvenimo etapą kino salėje, pilnoje nepažįstamų žmonių? Ji vaizdo skambučiu susijungė su savo psichoterapeutu.
Vis dėlto į priėmimą M.Lewinsky atėjo. Juk ji – ne tik serialo „Apkalta“ herojė, bet ir prodiuserė. Šalia sėdėjo aktorė Beanie Feldstein, suvaidinusi Monicą. Netoliese – Sarah Paulson, įkūnijusi Lindą Tripp – draugę, kuri visam pasauliui atskleidė apie prezidento ir praktikantės santykius Baltuosiuose rūmuose. Ji slapta įrašinėjo telefono pokalbius su M.Lewinsky ir paskui juos pateikė pareigūnams sakydama, jog tai daro dėl patriotiškų jausmų Amerikai.
Kai M.Lewinsky ir B.Clintonas užmezgė romaną, jai buvo vos 22 metai. Romanas truko apie pusantrų metų. Serialas „Apkalta“ prasideda nuo dienos, kai viskas pradėjo griūti: 1998-ųjų sausio 16 dieną, kai Federalinio tyrimų biuro agentai iš pasalų užpuolė M.Lewinsky prekybos centre „Pentagon City“.
„Tai buvo siaubingiausia mano gyvenimo diena, prilygstanti tik blogiausiai dienai, kai buvo paskelbta „Starro ataskaita“ Kongresui“, – sakė M.Lewinsky.
Išaugo cigarų pardavimai
Televizijos filmo pirmojoje scenoje matome jauną Monicą, vilkinčią sportiniais drabužiais, naiviai laukiančią savo draugės Lindos Tripp. Ši tuo metu pareigūnams jau buvo atidavusi daugiau nei 20 valandų slapčia padarytų telefono pokalbių su M.Lewinsky įrašų.
Paskesnės 11 valandų, per kurias M.Lewinsky buvo tardoma viešbučio kambaryje netoliese, jai buvo grasinama 27 metais kalėjimo, pakeitė jaunos moters gyvenimo eigą. Ir, žinoma, tapo vienu garsiausių mūsų laikų politinių skandalų.
Visi žinome, kas buvo po to. Karšta 160 puslapių nepriklausomo prokuroro Kennetho Starro ataskaita Kongresui. Oralinio sekso juokeliai televizijos laidose ir išaugę cigarų pardavimo skaičiai. Apkaltos procesas. Suterštas prezidento palikimas. Ir jauna praktikantė, kažkada svajojusi tapti teismo medicinos psichologe, dabar liko su amžiams prilipusia nauja etikete: „Ta moteris“.
Tuo tada M.Lewinsky vis bandė pradėti gyventi iš naujo, bet nieko gero nepavykdavo.
Mėginimai kurti rankinių liniją nebuvo sėkmingi. Ji buvo pasirodžiusi televizijos realybės šou, bet trumpam. Persikraustė į užsienį. Maždaug dešimtmetį nusprendė gyventi tyloje.
Ryžosi atsigręžti atgal
Tačiau viskas pradėjo keistis 2014-aisiais, kai M.Lewinsky parašė publikaciją į žurnalą „Vanity Fair“, kurioje pareiškė, kad atėjo laikės „sudeginti beretę, užkasti tą mėlyną suknelę“ ir „praeičiai suteikti prasmę“.
Ateinančiais metais apie išgyventą viešą pažeminimą ji jau kalbėjo „TED Talk“ konferencijoje. Tuo metu visuomenė atrodė labiau pasiruošusi išklausyti, nes atsirado sąmoningumas dėl patyčių ir traumų, didesnis seksualumo ir galios dinamikos supratimas, todėl sekso Baltuosiuose rūmuose istorija nušvito kitomis spalvomis.
„Pasaulis pradėjo suprasti Monicos padėtį“, – sakė „Vanity Fair“ redaktorius Davidas Friendas.
Nuo tada M.Lewinsky pradėjo gauti pasiūlymų už atlyginimą dirbti kampanijose prieš patyčias ir apie tai kalbėti viešai. Žingsnis po žingsnio ji pradėjo užsiimti prodiusavimu, įkūrė kompaniją „Alt Ending“, netrukus pasirodys jos dokumentinis filmas apie viešą gėdinimą.
Bet rugsėjo pradžioje imtas rodyti televizijos serialas „Apkalta“ yra asmeniškiausias ir turbūt svarbiausias moters reabilitacijos skyrius.
Gerai tai, kad šį kartą M.Lewinsky pasakojimą apie save kuria pati. Tik ne taip gerai buvo vėl išgyventi juodžiausią savo gyvenimo laikotarpį ir jį pristatyti kartai, kurios tais laikais dar nebuvo.
„Kai padarai milžinišką klaidą taip anksti savo gyvenime ir dėl to tiek daug netenki, mintis, kad vėl gali suklysti, atrodo katastrofiška. Ir vis dėlto kad judėčiau pirmyn, turiu rizikuoti.
Turiu bandyti naujus dalykus. Turiu nuolat apibrėžti, kas esu“, – sakė M.Lewinsky, kurios kelias į ramesnę kasdienybę buvo be galo ilgas.
Nepriėmė į darbą
2005-aisiais ji dar kartą bandė viską pradėti iš naujo ir persikėlė į Londoną studijuoti socialinės psichologijos magistrantūroje.
„Norėjau darbo, norėjau vyro, norėjau vaiko, – sakė M.Lewinsky. – Norėjau, kad su manimi būtų elgiamasi normaliai.“
Bet jai niekaip nepavyko pabėgti nuo šešėlio, dengusio jos vardą. Pabaigusi mokslus moteris trumpam persikraustė į Portlandą, ten pabandė gauti darbą rinkodaros srityje, bet nepavyko.
„Siunčiau paraiškas į mažiausiai penkiasdešimt darbų“, – pasakojo M.Lewinsky.
Ji atsitraukė. Grįžo gyventi į Los Andželą, kuriame užaugo, ir finansiškai vėl tapo priklausoma nuo savo tėvų. Savanoriavo ir leido laiką su draugais, dirbo su įvairiausiais psichologinės sveikatos specialistais (po 1998-ųjų įvykių jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas).
Visą tą laiką M.Lewinsky atsisakydavo bet kokių pasiūlymų iš savo istorijos užsidirbti iš televizijų, knygų leidėjų, teatrų, komiksų ir interviu. Kažkas yra suskaičiavęs, kad jos vardas yra paminėtas 128 repo dainose.
Neseniai ji važiavo keliu netoli Pasadinos ir mintimis grįžo į tas dienas, kai vairuodavo ilgiausius atstumus tik todėl, kad prastumtų laiką: „Tai buvo juodas metas. Neturėjau jokio tikslo.“
Žvaigždės atgailavo
Tuomet, 2010-aisiais, Amerika aptarinėjo Tylerio Clementi tragediją – kaip Rutgerso universiteto studentas nusižudė po to, kai kambario draugas slapta nufilmavo jo intymius santykius su kitu vyru.
M.Lewinsky neturėjo jokio ryšio su T.Clementi, bet jos mama jautė begalinį sielvartą. Paskui M.Lewinsky suprato – kodėl. Kad jos mama iš naujo išgyveno „tas dienas, kai sėdėdavo naktimis prie mano lovos, o praustis duše leisdavo tik duris palikus atviras“. Ji bijojo, kad dukra nusižudys.
M.Lewinsky ilgai mąstė apie tai, kaip psichiką paveikia viešas gėdinimas. Universitete ji buvo studijavusi traumos įtaką žmogaus tapatybei. Bet mamos reakcija sužadino kažką neatidėliotino. Ji prisiminė pokalbį su vienu dėstytojų apie tai, kaip jos istorija neturėjo jokio alternatyvaus atpasakojimo. Gal ji pati galėtų jį pateikti?
Puikios formulės tam nėra. Bet ta 2014-ųjų „Vanity Fair“ publikacija suvirpino publikos sąžinę. Garsusis vakaro televizijos laidų vedėjas Davidas Lettermanas pradėjo atgailauti dėl to, kaip anksčiau iš jos tyčiojosi.
M.Lewinsky buvo pakviesta kalbėti „TED Talk“, paskui Kanų filmų festivalyje ir kitur. Kalbėti ne apie tai, kas buvo, o kas vyksta dabar.
Ji tapo tarsi katalizatoriumi platesniame kontekste šnekant apie kitas tos eros nurašytas moteris – ledo čiuožėją Tonyą Harding, peiliu atakavusią varžovę, savo vyro penį nupjovusią Loreną Bobbitt, net Britney Spears.
Apie visas jas televizijoje ar filmuose dabar kalbama gerokai sąmoningiau.
Jokio serialo nenorėjo
Ir Holivudui ilgai netruko atrasti M.Lewinsky iš naujo.
2017-aisiais televizijos prodiuseris Ryanas Murphy įsigijo teises į knygą apie B.Clintono skandalą „Neaprėpiamas sąmokslas“.
Tada prasidėjo judėjimas dėl seksualinio priekabiavimo #MeToo.
M.Lewinsky visada teigė, kad jos santykiai su B.Clintonu buvo abipusiu sutarimu, bet ji parašė dar vieną publikaciją apie galios ir pavaldumo dinamikos sudėtingumą.
Tuo metu atrodė, kad iš naujo peržvelgiamas svarbių vyrų palikimas, o kartu – visos kažkada juodintos moterys.
Viename vakarėlyje R.Murphy netyčia sutiko M.Lewinsky ir pasakė: „Niekas kitas, tik tu pati turėtum pasakoti savo istoriją. Bus šlykštu, jei tai darys kas nors kitas.“ Jis pakvietė Monicą tapti projekto prodiusere.
Ji pasakė norinti, kad nebūtų jokio televizijos serialo. Bet jei tai neišvengiama – jei ne R.Murphy, atsiras kitas kūrėjas – geriau prisidėti.
„Daug geriau visa tai išgyventi kaip dalyvei, o ne desperatiškai bandant sužinoti, ką jie ruošiasi rodyti“, – sakė M.Lewinsky.
Tarp praeities ir dabarties
Likus dviem savaitėms iki „Apkaltos“ premjeros M.Lewinsky darėsi neramu.
Ji buvo savo bute Los Andžele, su paprastais marškinėliais ir džinsais, plaukai sukelti į pataršytą kuodą, kambaryje degė žvakės ir smilkalai.
Ant sienos kabėjo Edo Ruscho reprodukcija su žodžiu „Miracle“ – „Stebuklas“, kurią padovanojo draugė.
Tą rytą paaštrėjo potrauminio streso sindromas. M.Lewinsky nebuvo tikra kodėl, bet jis stiprėjo. Savaitės pradžioje ji turėjo pozuoti fotosesijai, jos bute buvo reporterė, kuri teiravosi, ar galima įrašyti pokalbį (galima įsivaizduoti, kaip ši moteris jaučiasi, kai kas nors ją įrašinėja).
Neįmanoma dabartinės M.Lewinsky visiškai atsieti nuo 23 metų senumo įvykių.
Jos motina Marcia Lewis Straus sakė, kad ta patirtis nepakeitė Monicos asmenybės esmės – „užsispyrusios mažos mergaitės“, kuri mokėdavo ją įkalbėti arba atkalbėti dėl bet ko. Bet tai pakeitė M.Lewinsky požiūrį į gyvenimą: atsargiai, saugiai, aršiai ginant iš naujo sukurtą save.
Aktorius Alanas Cummingas tapo jos bičiuliu 2000-aisiais, kai juos supažindino bendras pažįstamas.
„Tuo metu publikai ji faktiškai nebuvo žmogus, – sakė A.Cummingas. – Kai suvoki, ką ji išgyveno, neįtikėtina, kad yra tokia, kokia yra – šilta, miela, šmaikšti ir sąmoninga asmenybė.“
Tai tiesa. Pabūni kelias minutes su M.Lewinsky ir greitai supranti, kad ji gerokai protingesnė ir juokingesnė nei manoma. Ji vis dar atsargi ir kartais itin apdairi, tačiau kažkiek atsipalaidavo, pradėjo labiau pasitikėti savimi nei prieš kelerius metus.
Balsavo už H.Clinton
Dabar viešumoje M.Lewinsky dažniausiai naudoja savo tikrąjį vardą. Ji nebebijo nutraukti interviu arba nueiti nuo scenos, jei kalba nukrypsta į nepriimtiną pusę. Pagaliau ji finansiškai nepriklausoma, nes užsidirba iš prodiusavimo, kalbėjimo ir konsultavimo.
Ir pagaliau moteris gali pasijuokti iš dalykų, kurie anksčiau būdavo neliečiami. Pavyzdžiui, Clintonų.
2015 m. M.Lewinsky atsisakė kalbėti „New York Times“, kai tekste buvo paminėta, kad Nacionalinei portretų galerijai B.Clintono portretą nutapęs menininkas pasakė, kad nupieštas šešėlis reprezentuoja sekso aferą.
Bet šiemet M.Lewinsky tik nusijuokė, kai eidama į prodiusavimo studiją ant sienos pamatė tris milžiniškus plakatus su Hillary Clinton veidu. Tai buvo „Hulu“ dokumentinio filmo „Hillary“ reklama.
„Tai manęs nebeveikia taip, kaip buvo du ankstesnius mano gyvenimo dešimtmečius“, – sakė M.Lewinsky, paklausta, kaip reaguoja žiniose matydama Clintonus.
Beje, 2016 m. JAV prezidento rinkimuose M.Lewinsky balsavo už H.Clinton.
Nejuodino net išdavikės
Nors M.Lewinsky savanoriškai dalyvavo kuriant „Apkaltą“, tai nereiškia, kad procesas buvo itin malonus. Skaitydama scenarijų ji dažnai skambindavo savo psichoterapeutui.
Kai pernai vykstant filmavimams M.Lewinsky sužinojo, kad pokalbius įrašiusi L.Tripp guli mirties patale (ji mirė 2020 m. balandį. – Red.), buvo sukrėsta. Anot jos, ta draugės išdavystė buvo gyvenimo žaizda, kuri niekada neužgijo.
Tačiau kažkuria prasme darbas projekte tapo pratimu, kai reikia sulieti kelias savo tapatybes. Kaip sako pati, tai buvo bandymas integruoti praeitį į dabartį.
Yra pramanytoji M.Lewinsky, kuri tą dieną prekybos centre nusiperka merginoms skirtą žurnalą „Sassy“ ir padeda L.Tripp sudaryti visų seksualinių santykių su B.Clintonu išklotinę. Ir yra tikroji M.Lewinsky, kuri tą dieną buvo per daug įsibaiminusi ir niekada nedarė jokių išklotinių (nors ji sakė, kad L.Tripp kai ką užsirašydavo).
Kaip rodoma pirmojoje serijoje, jaunesnės, pašėlusios M.Lewinsky paskutiniai žodžiai L.Tripp buvo: „Tu klastingoji kalė.“ Ir yra šiandienos M.Lewinsky, kuri norėjo, kad jos buvusi draugė būtų parodyta su niuansais. Kuri scenaristų susirinkime nusprendė nereikšti savo nuomonės Clintonų santykių klausimu – jai tai atrodė nepriimtina.
Nevengė gėdingų momentų
Kaip sakė serialo vykdomasis prodiuseris Bradas Simpsonas, M.Lewinsky patarinėjo tiek rašant dialogus, tiek renkant drabužius.
Ir nors kūrėjai stengėsi nepaversti sekso serialo pagrindine tema, M.Lewinsky sutiko įtraukti pagarsėjusį momentą, kai ji pakėlė sijoną ir prezidentui parodė savo kelnaites su juostele. Dar ir dabar dėl tokio savo elgesio ji susigūžia.
„Tačiau jaučiau, kad neturiu teisės to nuslėpti“, – sakė M.Lewinsky.
Ji visą laiką turėjo sau priminti, kad ekrane matome ne tikrą gyvenimą, o dramatišką jo versiją. Kad įmanoma sukurti serialą apie praeitį ir vis tiek judėti pirmyn.
Bet M.Lewinsky susimąsto, ar kada nors ateis metas, kai jai apie tai kalbėti nebereikės? Ar ateis toks metas visiems?
„Realybė tokia, kad šią istoriją žmonės aptarinėja jau dvidešimt metų. Keičiantis man, keičiantis pasauliui ji nušvinta vis kitomis spalvomis, – sakė M.Lewinsky, važiuodama Santa Monikoje į paplūdimį pasivaikščioti. – Nežinau.
Galbūt tai bus paskutinis kartas. Tikiuosi. Tačiau iš tikrųjų aš neįsivaizduoju.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
